Žemės ūkio veiklos mokesčiai Lietuvoje

Žemės ūkio veikla Lietuvoje yra svarbi ekonomikos dalis, todėl ūkininkams taikoma specifinė mokesčių sistema. Ši sistema apima įvairius mokesčius ir lengvatas, skirtas palengvinti ūkininkų veiklą ir skatinti žemės ūkio plėtrą. Aptarkime pagrindinius žemės ūkio veiklos mokesčius ir lengvatas Lietuvoje.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios patikslina nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo reglamentavimą. Priėmus pakeitimus įstatyme įtvirtinti atskiri progresiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai bus taikomi pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant šiai veiklai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei pagal įstatymo nuostatas jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Pataisomis nustatyta, kad žemės ūkio veiklos pajamos neįskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. mokesčių tarifai, bei nutarta nustatyti atskirą ir suderintą pajamų mokesčio kreditą taip, kad būtų išlaikyta minimali 5 proc. efektyviojo tarifo riba, t. y. pajamoms, neviršijančioms 20 tūkst. eurų, o 15 proc. riba būtų pasiekta pajamoms išaugus iki 35 tūkst.

Žemės ūkio veiklos pajamos mokestinasi 15 ir 20 procentų tarifais, priklausomai nuo to, ar jos per metus viršys 60 vidutinių darbo užmokesčių ribą, ar ne. Tai yra, jeigu ūkininkas iš žemės ūkio veiklos gauna iki 60 VDU, tai realiai, jeigu pajamos viršyja 138 tūkst. Eur - mokamas 20 procentų tarifas, kol pajamos yra iki 138 tūkst. Eur, - mokamas 15 proc. GPM tarifas.

Kokios pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos?

  • Pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme.
  • Pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo.
  • Pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.

Išsamesnę informaciją apie gaunamų pajamų priskyrimą prie žemės ūkio veiklos pajamų rasite čia.

Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos

Ūkininkams, kurie yra GPM mokėtojai ir jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) ir didesnis, įmokos skaičiuojamos nuo ne didesnės kai praėjusių metų 7 vidutinių darbo užmokesčių sumos (5.188,40 Eur.). Jeigu ūkininkas neteikia GPM deklaracijos ir nedeklaruoja žemės ūkio veiklos pajamų, VSD įmokos apskaičiuojamos nuo 12 MMA per metus.

Jeigu ūkininko ūkio dydis yra mažesnis negu 4 EDV (ūkio ekonominis dydis), valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti nereikalaujama. Keturi EDV yra maždaug 10 ha. 9% dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas reikia mokėti nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Kol nėra prievolės registruotis PVM mokėtoju, ūkininkams taikoma kompensacinio PVM tarifo schema - kompensacinis PVM tarifas yra 6%. Tarkime, ūkininkas pardavė derlių už 80.000 Eur. Kadangi jis nėra PVM mokėtojas, sąskaitą už ūkininką išrašo perdirbėjas taikydamas 6% kompensacinį tarifą (80.000 x 6 lygu 4.800 Eur). Ši suma ūkininkui sumokama kaip kompensacija.

Žemės mokestis

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas - Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčio tarifai: Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė padauginta iš koeficiento 0,35. Kitaip tariant, mokestis skaičiuojamas nuo gerokai mažesnės vertės nei rinkos kaina ir ši lengvata neturi galiojimo datos pabaigos. Mokestis už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, 2015-2017 m. negali viršyti 0,29 Eur už vieną arą.

Žemės mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

  • Žemės mokesčio nemoka: užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
  • Žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė; mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
  • Valstybinių parkų, draustinių teritorijų žemė, išskyrus žemės ūkio naudmenas.
  • Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių ir memorialinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
  • Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
  • Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Kiti mokesčiai ir lengvatos

  • Neapmokestinamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju.
  • Taikomas 5% individualios veiklos mokesčių tarifas (kaip kirpėjoms ir kt. veikloms, kurios nepriskiriamos laisvosioms profesijoms.
  • Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas lengvatinis 21 Eur už 1 000 l.

Žemės mokesčio sumokėjimas

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI mokėjimų duomenys:

  • Įmokų kodai
  • Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

Aktuali informacija apie žemės mokestį: Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos. Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Apibendrinant, žemės ūkio veiklos apmokestinimas Lietuvoje yra sudėtingas, tačiau ūkininkams yra numatyta nemažai lengvatų ir išimčių, kurios padeda sumažinti mokestinę naštą ir skatina žemės ūkio plėtrą.

Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Mokestinis laikotarpis Nauji žemės savininkai moka, jei žemė įsigyta: Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama:
Kalendoriniai metai Pirmąjį pusmetį - už visus metus Pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais
Kalendoriniai metai Antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų Antrąjį pusmetį - nuo kitų metų

tags: #is #zemes #ukio #veiklos #nereikai #moketi