Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Kam reikalingas gyvenamosios vietos deklaravimas?

Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

• Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Rinkimų teisė: Gyvenamosios vietos deklaravimas leidžia įgyvendinti rinkimų teisę.

Kaip sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.

Nuomininko teisė deklaruoti gyvenamąją vietą

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.

Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Gyvenamosios vietos deklaravimas skyrybų atveju

Kyla klausimų, kaip išdeklaruoti buvusį sutuoktinį iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, ypač kai jis jame negyvena. Nors seniūnija gali reikalauti teismo sprendimo skyrybų byloje, kartais pakanka savininko prašymo, jei asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą negyvena. Formaliai reikia teismo sprendimo arba turi buti faktas jog asmuo deklaraves gyv. v. negyvenimo fakta, seniunijoje pabandykite irodyti, atsivede liudininkus - kaimynus.

Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį į galimus ginčus dėl nuomos ar panaudos sutarčių, kurios gali lemti teismo įsikišimą. Be to, jeigu abu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai laikoma,kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis(CK-6.636 str.).Todėl galima spręsti,kad žmona pažeidžia savo pareigą,apmokėti dalies komunalinių mokeščių,remontą ir t.t.,tai prieštarauja sutarties nuostatoms,todėl vienašališkai galima net nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį,o jau po to kreiptis į teismą,dėl asmens priverstinio išregistravimo.

Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos. Taigi 1- reikia arba susirasti sutuoktinį ir su juo kulniuoti į atitinkamas institucijas ir jo prašymu keisti gyv.vietą arba 2 - gauti teismo sprendimą.

Svarbu: Negalima asmens tiesiog isdeklaruoti, jis issideklaruodamas privalo deklaruoti gyvenamaja vieta kitur.

Deklaravimas prie savivaldybės

Jeigu asmuo neturi buto/namo, kuriame galėtų deklaruoti gyv vietą, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Taip yra įgyvendinama deklaravimo įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti gyv vietą. Taigi kad nurodyta. Kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba jei jokios gyvenamosios vietos neturi - jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.

Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos, tačiau jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi pvz nekilnojamojo turto - jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys. Bet kokiu atveju,pati savivaldybė tų išdeklaravimų daryti nesiims,tik teismas gali tai padaryti.Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.

Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka

• Kreipiasi asmuo, norintis keisti savo gyv.vietą, o paskui informuojamas gyv.vietos savininkas.
• Sutikimas gali būti teikiamas arba per valdžios internetinius vartus arba paprastuoju būdu-raštu.

Jei esate deklaruotas pas kaimyna, o norite deklaruotis savo naujai isigytame bute - galesite ir be kaimyno (nes deklaruojate gyvenamaja vieta savo nuosavybeje). Jei esate deklaraves gyv.vieta pas kaimyna, bet kaimynas jus nori isdeklaruoti, o jus nesutinkate rasyti prasymo ir neturite kitos gyv.vietos ar nekilnojamojo turto - kaimynas jusu neisdeklaruos. Vienintelis budas - teismo sprendimas. Arba abieju jusu prasymai.

Seniūnijoje užpildai prasyma isdestai del kokiu priezasciu nori naikinti asmens deklaruota vieta tavo bute. ir jie privalo isdeklaruoti ta asmen5 jei pasitvirtina prasyme nurodytos aplinkybes.

Kas gali deklaruoti gyvenamąją vietą?

1. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
2. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
3. Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.

Reikalingi dokumentai

• jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
• Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje. Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.

tags: #isdeklaruoti #is #gyvenamosios #vietos