Statybos procesas Lietuvoje apima daugybę etapų, o vienas svarbiausių - tinkamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo užtikrinimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas statybos leidimas norint prisijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, ir kokios yra alternatyvos, jei prisijungimas prie centralizuotų tinklų nėra galimas.

Kada Reikalingas Statybos Leidimas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
- Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
- Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso.
Konkretūs atvejai:
- Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
- Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
- Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
- Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
- Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas. Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
- SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
- SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Prisijungimo Prie Tinklų Tvarka
Norint prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, būtina kreiptis į UAB „Šiaulių vandenys“ Techninį skyrių (Vytauto g. 103, kab. +370 41 52 44 42, mob. +370 687 44 438) arba UAB "Aukštaitijos vandenys".
UAB „Šiaulių vandenys“ tvarka:
- UAB „Šiaulių vandenys“ nustatyta tvarka gyventojai, norintys prisijungti prie vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, gali kreiptis į bendrovę užpildę šiuos prašymus (1 priedas ir 2 priedas).
- Prieš pradedant vandentiekio įvado ir/ar nuotekų išvado paklojimo darbus, yra pasirašomos Geriamojo vandens įvado ir/ar nuotekų išvado paklojimo bei vartotojo pasijungimo sutartys (3 priedas ir 4 priedas).
- Atliekant vandentiekio įvado ir/ar nuotekų išvado klojimo darbus, prijungimo prie veikiančių bendrovės vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų fakto patvirtinimui, kviesti UAB „Šiaulių vandenys“ atstovą ir surašyti vandentiekio įvado ir/ar nuotekų išvado / tinklų prijungimo aktą.
- Klientai, atlikę vandentiekio įvado ir/arba nuotekų išvado statybos darbus savo žemės sklypo valdose, turi atvykti į UAB „Šiaulių vandenys“ Klientų aptarnavimo ir pardavimų skyrių (Vytauto g. 103, +370 41 59 22 62, mob. +370 686 53 600).
- Šalto vandens apskaitos prietaisą, pateikus prašymą raštu, nemokamai išduoda ir/arba įrengia UAB „Šiaulių vandenys“ (Klientų aptarnavimo ir pardavimų skyrius, Vytauto g. 103).
- Naujų daugiabučių gyvenamųjų namų ir sublokuotų vienbučių ir/ar dvibučių gyvenamųjų namų butų savininkai geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį galės sudaryti tik tada, kai namo (-ų) Statytojas bendro naudojimo lauko skirstomųjų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų techninę dokumentaciją pristatys į UAB „Šiaulių vandenys“ Techninį skyrių (Vytauto g. 103, kab. 11).
- Pateikus dokumentus, Statytojas turi suderinti su UAB „Šiaulių vandenys“ vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų eksploatavimo ribų planą ir tik tuomet buto savininkas turės teisę sudaryti vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį.
- Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad galima sudaryti ir laikinąją vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį, kol bus tvarkomi aukščiau nurodyti dokumentai (pažymėti 1, 2 punktuose), reikalingi nuolatinei sutarčiai sudaryti.
UAB "Aukštaitijos vandenys" tvarka:
- Gyventojas, kuris nori turėti centralizuotą geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugą, turi kreiptis į miesto ar rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas.
- Įmonė išduoda technines sąlygas, atliekami projektavimo ir, galop, statybos darbai paklojant vandentiekio ir nuotekų tinklus.
- Pagal teisės aktus, teritorijas, į kurias bus atvestos centralizuotos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, nustato savivaldybės.
Jeigu sklypas nėra išplėtotų vandens ir nuotekų tinklų teritorijoje, įmonė turi pasakyti, kada juos išvystys ir kada turės galimybę leisti prisijungti“, - aiškina jis. B. Miežutavičiaus teigimu, norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, reikės parengti projektą pagal vandentvarkos įmonės išduotas technines sąlygas.
Žinoma, galima šiuos darbus atlikti ir pačiam, bet jie turi būti padaryti pagal patvirtintą projektą ir įmonės reikalavimus. Tačiau B. Miežutavičius perspėja: „Tai nėra paprasti darbai, viską reikia įrengti iš kokybiškų, sertifikuotų medžiagų, turi būti naudojama patikima, reikalavimus atitinkanti uždaromoji armatūra. Pavyzdžiui, jei vandentiekio vamzdyną paklosi sekliau, nei reikalaujama, jis tiesiog gali užšalti. Didžioji dalis mūsų nuotekų tinklų yra savitakiniai, todėl, jeigu pasiklosi nuotekų vamzdžius su nepakankamu nuolydžiu, nuotekos prastai tekės į nuotekų surinkimo trasą ir nuotakynė tiesiog užsikimš. Tai gyvenimiški atvejai, su kuriais vandentvarkos profesionalai neretai susiduria.
Kai kur sklypai būna žemiau nei mūsų savitakinės nuotekų trasos, tuomet reikia statyti siurblines, kaupti nuotekas rezervuare ir specialiais nuotekų siurbliais perpumpuoti nuotekas į mūsų nuotakynę. Kiekvienas atvejis yra labai individualus ir tikrai nerekomenduoju daryti taip, kaip kartais žmogui atrodo geriau.
Atkreipiame dėmesį, kad už vartotojams priklausančių vandentiekio įvaduose esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai. Todėl prieš pradedant vartoti geriamąjį vandenį, Bendrovė rekomenduoja pasitikrinti vandens kokybę įvade, atliekant geriamojo vandens laboratorinius tyrimus. Tokius tyrimus gali atlikti UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorija (Birutės g. 38, +370 41 52 63 18).
Alternatyvos Centralizuotiems Tinklams
Šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos gyventojų centralizuotai aprūpinama geriamuoju vandeniu. Tačiau ne visose mažose ar naujose gyvenvietėse tai įgyvendinta. Tad, jei gyventojų netenkina centralizuotų tinklų atvedimo terminai arba sklypas yra tokioje vietovėje, kur tinklų nėra ir jų ilgai nebus, tuomet ieškoma kitų sprendimų.
Jeigu įmonė negali aprūpinti geriamojo vandens surinkimo ir nuotekų tvarkymo paslauga iš savo centralizuotų tinklų, t. y. sklypas yra nutolęs už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo teritorijos ir tinklų neplanuojama artimiausiu metu nutiesti, tokiu atveju savivaldybės duoda galimybę vandeniu apsirūpinti individualiai. Galima išsigręžti gręžinį arba, priklausomai nuo vietovės, naudoti iškastinių šulinių vandenį, kaip tai buvo daroma ilgus dešimtmečius. Žinoma, to tikrai nerekomenduoju, nes kastinių šulinių vanduo yra paviršinis ir jo kokybė neprognozuojama.
Pirmiausiai reikia savivaldybėje gauti leidimą išgręžti gręžinį ir atlikti gręžinio projektavimo darbus. Įrengus gręžinį jį įregistruoti Lietuvos geologijos tarnyboje. Bet kartu reikia atsakingai galvoti, kur dėti nuotekas.
Valymo įrenginių gamintojų dabar yra labai daug, jie yra patogūs naudoti ir valo gerai. Vienintelis klausimas, kur išvalytą vandenį padėti. Jeigu greta yra upelis, reikia gauti leidimą išvalytas nuotekas ten išleisti, padaryti tyrimus, kad tas įrenginys neteršia gamtos ir jį užregistruoti. Kitas būdas, jeigu nėra atviro vandens šaltinio, tokiu atveju ruošiamos infiltracinės sistemos, kurios išvalytą vandenį filtruoja į gruntą.
Svarbu! Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.
Aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba kai centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir kai tai ekonomiškai pagrįsta infrastruktūros plėtros plane, parengtame vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių nuostatomis, tokiose infrastruktūros plėtros plane išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo vandens tiekėjo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų keliamų reikalavimų.
Pažymime, kad galima sudaryti ir laikinąją vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį, kol bus tvarkomi aukščiau nurodyti dokumentai, reikalingi nuolatinei sutarčiai sudaryti.
Ši informacija padės jums geriau suprasti, kada reikalingas statybos leidimas ir kaip prisijungti prie vandentiekio bei nuotekų tinklų Lietuvoje. Taip pat, jūs sužinojote apie alternatyvius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdus, jei prisijungimas prie centralizuotų tinklų nėra galimas.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
tags: #isduodamas #statybos #leidimas #be #prisijungimo #prie