Ekonomikos sąlygų pasikeitimas rinkoje veikia kainas ir realizuojamų prekių bei paslaugų kiekį. Šiame straipsnyje aptarsime paklausos ir pasiūlos sąvokas, jų veiksnius ir įtaką rinkos pusiausvyrai.
Paklausa
Paklausa (demand d, D) - tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti. Produkto paklausą rinkoje sąlygoja prekės kaina ir kitų prekių kainos.
Paklausos analizei taikoma "Ceteris paribus" prielaida, kai nagrinėjami visi veiksniai, išskyrus vieną. Paklausos dėsnis teigia, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. Mažėjant kainai, paklausa auga dėl to, kad sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais.
Paklausos kiekis (q,Q) aprašo individualaus pirkėjo paklausą.
Paklausos kreivė - tai grafinis paklausos dėsnio atvaizdavimas.
Paklausos Veiksniai ir Jų Pokyčiai
Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, įvyktų paklausos pokyčiai (D).
Pirkėjo Pajamos ir Jų Kitimas
Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir geresnės kokybės prekes. Aukštesnės kokybės preke yra laikoma prekė, kurios paklausa didėja augant pajamoms. Žemesnės kokybės preke yra laikoma prekė, kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę į kairę pusę.
Pakaitalai ir Papildančios Prekės
Jei dvi prekės yra pakaitalai (substitutai), tai vienos prekės kainos padidėjimas didina kitos prekės paklausą. Papildančios viena kitą prekės (komplektas) vartojamos kartu (pavyzdžiui, automobilis ir degalai). Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios (nepriklausomos), tai vienos prekės kainos pokytis neturi įtakos kitos prekės paklausai.
Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, tai didina dabartinę paklausą (lūkesčiai).
Pasiūla
Pasiūlą formuoja gamintojas, remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina. Tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, išraiška.
Pasiūla (supply s, S) priklauso nuo prekės kainos. Pasiūlos dėsnis (law of supply) teigia, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūla taip pat didėja.
Pasiūlos kiekis (q,Q) - tai prekių kiekis, kurį gamintojai nori ir gali parduoti rinkoje.
Pasiūlos kreivė - tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį atvaizdavimas.
Pasiūlos Kiekio Pokyčiai
Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais, nes gamyba yra inertiškas procesas. Pasiūlos kiekio priklausomybė nuo laiko rodo, kad jei kaina sumažėja, pasiūlos kreivė turi vertikalios linijos formą ir vadinama momentine pasiūla. Pasiūlos kiekio pokyčius lemia prekės kainos pasikeitimas.
Pasiūlos Veiksniai ir Jų Pokyčiai
Pasiūlos kreivės S0 padėtis atitinka bazinį gamybos veiksnių kainų lygį. Išteklių kainoms mažėjant, pasiūla didėja (pasiūla S2 didesnė už pasiūlą S0). Jei prekės yra pakaitalai, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai. Jei prekės yra papildančios viena kitą, tai vienos prekės gamybos padidėjimas didina ir kitos prekės pasiūlą.
Rinkos Pusiausvyra
Rinkos pusiausvyra susidaro, kai skirtingus pirkėjų ir pardavėjų interesus suderina kaina.
Paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške E yra rinkos pusiausvyra. Pusiausvyros kaina PE yra maksimaliai galima pirkėjui ir minimaliai tinkama gamintojui.
Kai rinkos kaina neatitinka pusiausvyros, paklausos ir pasiūlos kiekiai rinkoje ne visada yra subalansuoti. Jei kaina yra P2 ir didesnė už pusiausvyros kainą, susidaro pasiūlos perteklius. Pardavėjai, pastebėję, kad dalis prekių liks nenupirkta ir didėja neparduotų prekių atsargos, mažina kainas.
Rinkos pusiausvyros pokyčius įtakoja:
- Pirkėjų pajamų mažėjimas
- Pasiūlos pokyčiai dėl pabrangusių gamybos išteklių
Naujas pusiausvyros taškas El rodo, kad mažėjant kainai, padidėjusi pasiūla sukelia priešingas pasekmes.
Valstybės Įsikišimas
Valstybė gali mažinti kainas arba nustatyti minimaliąją kainą. Ši kaina nustatoma, kai rinkos ekonomika negali garantuoti prekių gamintojams reikiamų pajamų. Minimalioji kaina nustatoma aukščiau pusiausvyros kainos lygio. Valstybės įsikišimas gali pasireikšti kaip papildomo pirkėjo vaidmuo, taip sukuriant naują rinkos pusiausvyrą.
Minimaliosios kainos pavyzdys - darbo užmokesčio minimumo nustatymas. Dėl to sumažėja darbo paklausos kiekis ir padidėja darbo pasiūlos kiekis. Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymas sąlygoja disproporcijų nekvalifikuotos darbo jėgos rinkoje atsiradimą.
Vyriausybės nustatyta maksimalioji kaina (kainų lubos) nustatoma tais atvejais, kai siekiama apsaugoti vartotojus nuo per didelių kainų. Rinką destabilizavus didėja laisvų pinigų perteklius. Taigi didėjanti nepatenkinta paklausa - hiperinfliacija ateityje. Esant kainai P2, paklausos kiekio QD dalis padengiama gamintojų sąskaita (QS).
Paklausos ir Pasiūlos Elastingumas
Elastingumas - tai rodiklis, kuris apibūdina pirkėjų ir pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Kainos pasikeitimas skirtingai veikia įvairių prekių paklausos kiekį.
Paklausos elastingumas parodo, kaip perkamų prekių kiekis priklauso nuo kainos.
Pagal elastingumo koeficientą išskiriami:
- Santykinis paklausos elastingumas (kai norimo pirkti prekės kiekis labai priklauso nuo kainos)
- Santykinis paklausos neelastingumas (kai norimo pirkti prekės kiekis mažai priklauso nuo kainos)
- Vienetinis paklausos elastingumas (kai prekės kaina ir kiekis keičiasi vienodai)
- Absoliutusis paklausos elastingumas (kai prekės kaina nekinta, o kiekis gali būti bet koks)
- Absoliutusis paklausos neelastingumas (kai prekės kiekis nekinta, o kaina gali būti bet kokia)
Paklausos Elastingumą Kainų Atžvilgiu Lemiantys Veiksniai
Prekės, kurios turi pakaitalų, yra elastingesnės. Kasdieniam gyvenimui būtiniausias prekes vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Mažai kainuojančių prekių kainų padidėjimas neturi didelės įtakos paklausai.
Svarbi vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti, taip pat veikia elastingumą. Vartotojai pasikeitus kainoms per trumpą laiką gali nereaguoti, tačiau per ilgesnį laiką gali pakeisti savo įpročius.
Paklausos Elastingumas Pajamų Atžvilgiu
Tai prekių kiekio procentinio pokyčio ir pajamų procentinio pokyčio santykis. Būtiniausių prekių vartojimo apimtis didėja tik tam tikrame pirkėjo pajamų intervale. Aukštesnės kokybės prekių paklausa didėja augant pajamoms, o žemesnės kokybės prekių paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu koeficientas yra neigiamas.
Pasiūlos Elastingumas Kainų Atžvilgiu
Tai siūlomo prekių kiekio reakcija į kainos pokyčius.
Pagal elastingumo koeficientą išskiriami:
- Santykinis pasiūlos elastingumas (Es > 1)
- Santykinis pasiūlos neelastingumas (Es < 1)
- Vienetinis pasiūlos elastingumas (Es = 1)
- Absoliutus pasiūlos elastingumas (E s = begalybė)
- Absoliutus pasiūlos neelastingumas (E s = 0)
Pasiūlos Elastingumą Lemiantys Veiksniai
Momentinis laikotarpis didėjant paklausai, prekių pakaitalai (jei tuos pačius išteklius galima naudoti skirtingoms prekėms gaminti), prekių saugojimo galimybės (jei prekės gendančios, negalima laikyti atsargų) turi įtakos pasiūlos elastingumui.
Šiame straipsnyje apžvelgėme pagrindinius paklausos ir pasiūlos principus, jų veiksnius ir įtaką rinkos pusiausvyrai. Šios žinios yra būtinos norint suprasti, kaip veikia ekonomika ir kaip priimti racionalius sprendimus rinkoje.