Socialinio būsto iškeldinimo sąlygos ir nuomininkų teisės Lietuvoje

Pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybė ėmėsi griežčiau kontroliuoti, kaip socialinių būstų nuomininkai naudojasi jiems suteiktu nekilnojamuoju turtu. Juolab, kad jų kaimynai praneša savivaldybei apie nežinia kam pernuomotus arba ištisai stovinčius tuščius socialinius būstus, kurių teisėti nuomininkai būna išvykę į užsienį.

Įrodžius, kad teisės į savivaldybės paramą socialiniu būstu nuomininkas nebeturi, nuomos sutartis su juo nutraukiama. Lygiai taip pat gali nutikti, jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Nuomos sutarties nutraukimo atvejai

Taip nutiko vienai kaunietei, kurios šeimai, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, toks būstas buvo išnuomotas daugiau nei prieš dešimtmetį. Sudarius svivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, socialinis butas buvo išnuomotas L. B. - K. ir jos šeimos nariams: sutuoktiniui T. K. bei dukrai E. B. (buvusi E.).

Nuomininkė įsipareigojo: išnuomotą butą naudoti pagal paskirtį, taip pat teikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas kas treji metai iki gegužės 1 d. Įsipareigota laiku mokėti buto nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka. Tačiau per daugiau nei dešimtį metų nuomininkės gyvenime įvyko reikšmingų pokyčių, tad esminių sutarties punktų ne visada buvo paisoma.

Byloje, kurioje savivaldybė buvo ieškovė, o socialinio būsto nuomininkė - atsakovė, nustatyta, kad pastaroji nuo 2016 metų išvyksta dirbti į užsienį.

Teismas nustatė, kad atsakovė L.B.-K. ir jos šeimos narys duktė E. B. nemokėjo nuomos mokesčio daugiau nei už tris mėnesius; neteikė turto, įskaitant gautas pajamas, deklaracijų; nuo 2016 m.

Tačiau nuomininkė (dabar - jau buvusi) apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui nurodė, kad niekada nebuvo skolinga, nes visą laiką savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Moteris netgi į bylą pateikė mokėjimo nurodymus UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno butų ūkis“, 211-ajai Butų savininkų bendrijai, AB „Kauno energijai“ 2020 m. gruodžio 31 d. - 2022 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu, taip pat Kauno miesto paslaugų centro, UAB, išrašytą sąskaitą už 2023 m. birželio mėn.

Bet „Kauno butų ūkio“ Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. patvirtino, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas 2015 m. vasario-rugpjūčio mėnesiais, 2015 m. spalio - 2016 m. gegužės mėnesiais, 2018 m. vasario mėnesį, 2019 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, 2020 m. sausio mėnesį, 2021 m. sausio - gegužės mėnesiais, 2021 m. rugpjūčio mėnesį, 2022 m.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (teisėjai Simona Dementavičienė, Anita Sereikienė ir Agnė Vyliaudaitė) nutarė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji iš esmės tik patvirtinto praėjusių metų pabaigoje priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Argumentai teisme

Siekiama išsaugoti galimybę per pertraukas tarp darbų užsienyje grįžusi į gimtinę, turėti „savą pastogę“, moteris teisme aiškino, kad būstas, dėl kurio ginčijasi su savivaldybe, jai buvo suteiktas kaip našlaitei. Ir kad ji bent keletą kartų norėjo pasinaudoti teise „valdišką“ butą privatizuoti, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai tai padarė anksčiau galėdami pasinaudoti investiciniais čekiais. Ji būtų mokėjusi už būstą pinigus, bet savivaldybė nesutiko.

Teisme priminta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais).

Ir todėl teisme nuskambėjo tokie argumentai: „kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (Civilinio Kodekso 6.501 straipsnio 2 dalis).

…dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo, - nutraukė nuomos sutartį ir iškeldino atsakovę iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

„… už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - teismas taiko individualiai, turėdamas diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (citata iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d.

Socialinio būsto privatizavimas

Nors įstatymai neleidžia socialinio buto privatizuoti, tačiau kitą savivaldybės NT pirkti galima. Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams).

Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai). Asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius nuomos sutartis, turi teisę įsigyti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, lengvatinėmis arba rinkos kainomis.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. 3, Vilniuje.

Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu.

Pirkėjas turi sumokėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pradinį įnašą (250 Eur) už prašomą pirkti Savivaldybės turtą. Sąskaita apmokėjimui: LT90 7300 0100 0055 7932. Pradinis įnašas negrąžinamas ir naudojamas Vykdytojo išlaidoms, susijusioms su Savivaldybės turto parengimu parduoti pagal Įstatymo 25 straipsnį.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą. Taip pat svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas.

Tuo atveju, jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui - tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama).

Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato galimybės taikyti išperkamosios nuomos sąlygas.

Kompensacijos už būsto nuomą

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLE.

Kompensacija apskaičiuojama iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. Šis skaičiavimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje.

Jiems kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.

Pavyzdžiai:

• 1 pavyzdys: asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur, t.
• 2 pavyzdys: dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.

Turėtumėte užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius BP-6 formoje nurodytas pajamas - pavyzdžiui, pažymas apie gautus vaiko pinigus, vienkartines išmokas ir t. t.

Jeigu deklaracijoje yra nurodomos pajamos, kurios yra neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, reikia dar užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, įrodančius tų pajamų kilmę (dėl jų reikėtų kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas).

Jeigu laiku nepateiksite pajamų ir turto deklaracijos už praėjusius metus, negalėsime įsitikinti, kad vis dar atitinkate LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus paramai gauti. Todėl kasmet nuo gegužės 1 d. laikoma, kad neturite teisės gauti jokios paramos būstu (t.

Pateikus turto bei pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma už visą metų laikotarpį.

Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3 metus, pratęsdami sutartį. Tačiau, jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) norės pretenduoti į 50 proc.

Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis. Pasitikrinti ir apmokėti būsto nuomos sąskaitą galima „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose.

Paprastose „Maximos“ kasose ir „Perlo“ terminaluose kortelę paduokite kasininkei, o savitarnos kasose - perbraukite per kortelių skaitytuvą. „Perlo“ terminaluose galima apmokėti tiek nuomojamo būsto sumos, kiek norite. Tai reiškia, kad sąskaitos dar nepateiktos įmokų surinkinėjams.

Jei norėtumėte gauti elektroninę sąskaitą, el. pašto adresą, į kurį pageidautumėte gauti elektroninę sąskaitą. Popierines sąskaitas dar gausite iki 2025 metų gegužės. Atkreipiame dėmesį, kad kliento kortelės yra skirtos atsiskaityti už išsinuomotą būstą.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1046, nuo 2022 m. liepos 1 d. pasikeitė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos.

Kitos svarbios sąlygos

* Mirtis: Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir informuoti apie nuomininko mirtį. O jeigu mirusiojo šeimos nariai yra deklaruoti ir toliau gyvena nuomojamame būste, ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - jie gali ir toliau gyventi būste. Teisė į išsinuomotą būstą paliekama tik tam tikrais atvejais.* Avarijos: Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Likvidavus avariją, apie tai turite nedelsiant informuoti Vilniaus miesto klientų aptarnavimo centrą telefonu 19118. Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių. Jei Jums to padaryti nepavyksta, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją arba informuokite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per „BonoDomo“ išmaniąją programėlę arba telefonu +370 5 277 9090 ar el.* Elektra: Jei sutriko elektros energijos tiekimas daugiabutyje, kreipkitės į daugiabučio elektros ūkio prižiūrėtoją - asmenį, kuris atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą, arba į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Taip pat apie elektros apskaitos prietaisų gedimą, plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus ir pan. Pastebėję sutrikimų vidiniame elektros tinkle, turite pasirūpinti jų pašalinimu. Dėl to rekomenduojama kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ telefonu +370 5 277 9090 arba el.

Jei remontą užsako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ arba jis atliekamas bendrojo naudojimo patalpose pastato administratoriaus, išlaidas apmoka SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kaupiamąsias išlaidas taip pat apmoka įmonė.

Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sutiko, kad už socialinį būstą reikia mokėti mažiau nei už nuomojamą savivaldybės būstą.

A. Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad trijų mėnesių terminas, per kurį, padidėjus pajamoms, šeima turi palikti socialinį būstą, yra per trumpas. „Jei tik pradėjai dirbti, viso depozito iš karto neturėsi.

Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai. Tokie teismų sprendimai vertintini kritiškai, nes bendroji nuomos sutarčių kodekso norma konkuruoja su specialiąja, kuri reguliuoja gyvenamosios patalpos nuomą, t. y.

- Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Juo gali būti ir pats antstolis. Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje.

Norint gauti daugiau informacijos, galite kreiptis:

• apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr.
• atsiuntus prašymą paštu adresu Naugarduko g.

tags: #iskeldinimas #is #socialinio #busto