Keliaukite po neatrastus Žemaitijos kampelius - Kretingos ir Skuodo rajonus! Niekur kitur nerasite tiek daug unikalių gamtos ir žmogaus sukurtų muziejų bei sodų po atviru dangumi. Šiemet visi keliai veda į Žemaitiją. Jėgas suvieniję Skuodo ir Kretingos rajonai kviečia į svečius bei pristato unikalų turizmo produktą.
Žemaičiai nuo seno garsėjo meile gamtai, medžiui, akmeniui.
Jei traukiate nuo Vilniaus, Kauno ar Šiaulių, patogiausia važiuoti į tolimiausią tašką, kad paskui neskubėdami galėtumėte apžiūrinėti Salantų regioninio parko įžymybes. Malonių įspūdžių!
Straipsnyje aptarsime:
- Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus
- Orvidų sodyba
- Šauklių riedulynas
- Salantų regioninio parko lankytojų centras
Žygio metu mobiliojo telefono išjungti nebūtina. Nors rekomenduojama. Nes geriausias pokalbis vis tiek įvyks - su savimi.
Respublikinis Vaclovo Into Akmenų Muziejus
Mano pirmas sustojimas - akmenų sostinėje Mosėdyje: noriu kuo daugiau sužinoti apie akmenis. Mosėdžio miestelis - vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“.
Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, įsikūrė unikalus Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas. Čia išvysite įspūdingą akmenų ir mineralų kolekciją: nuo 50 tonų sveriančio akmens iki kelių gramų brangakmenio. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejuje yra sukaupta didžiulė akmenų ir mineralų įvairovė: nuo 50 tonų sveriančio akmens iki kelių gramų brangakmenio.
Akmenų gatvėje stovi namas, kuriame 1895-1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas - Vaižgantas.
Šis muziejus galėjo ir neatsirasti, jei 1957 metais Mosėdžio ligoninei nebūtų pradėjęs vadovauti gydytojas Vaclovas Intas. Jo sodybą taip pat galėsite aplankyti įsigiję bendrą bilietą. Patį pirmąjį parsivežė dviračiu, vėliau akmenys dardėjo ligoninės arklio tempiamame vežime.
Eidami nuo Mosėdžio bažnyčios besitęsiančia akmenuota alėja pasieksite gydytojo sodybą - paslaptingą ir panirusią į džiungles primenančią žalumą. Gyvendamas Mosėdyje, Vaclovas Intas lankydavo ligonius. Kartą tokio vizito metu jis pamatė pakelėje gulintį apie 50-ies kilogramų riedulį.
Užritinęs ant dviračio, gydytojas pargabeno jį į ligoninės kiemą. Ilgainiui riedulių rinkimas tapo Vaclovo Into pomėgiu ir taip į Mosėdį atkeliavo galybė akmenų. Dalis jų papuošė paties Vaclovo Into sodybą - ji yra tarsi atskiras pasaulis, kuris įtraukia ir kvieste kviečia tyrinėti.
1957 m. į miestelį vadovauti ligoninei atvyko jaunas gydytojas Vaclovas Intas (1925-2007). Vietos gyventojų keistuoliu vadinamas atvykėlis į ligoninės kiemą ėmė gabenti apylinkėse rastus įdomesnius riedulius.
Vaclovas Intas
Vasarą gydytojas dviračiu apvažiuodavo apylinkes, lankydavosi skaldyklose, žymėdavo įdomesnius riedulius ir prašydavo, kad paliktų jo pažymėtuosius. Žiemą juos atgabendavo Skuodo melioratorių technika. Kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme ir sodyboje, V. Intas pradėjo juos statyti miestelyje. Vis daugiau gyventojų ėmė sekti jo pavyzdžiu ir akmenimis puošti savo sodybas.
Po 1962 m. miestelio gaisro gydytojui gimė idėja kurti akmenų parką šalia Bartuvos upės. Mažiesiems eksponatams įkurdinti jis išsiprašė seną apleistą vandens malūno pastatą. Po ilgų derinimų ir pasitarimų 1979 m. vasario 26 d. nuspręsta Mosėdyje įsteigti Respublikinį unikalių akmenų muziejų. Jo direktoriumi paskirtas pats V. Intas.
2005 m. spalio 7 d. Akmenų muziejui suteiktas Vaclovo Into vardas. Pats gydytojas nestokojo humoro jausmo ir į pasaulį paleido ne vieną skambią sentenciją. „Jei nori pasaulį nustebinti, reikia išlieti upeliais sūraus prakaito, būti supergreitų apsisukimų, nesiskaityti su šūsnimis sugadintų ir ištampytų nervų, gyventi stresinėje ir infarktinėje būsenoje, nesigailėti laiko, pinigų, energijos...“ - taip savo gyvenimą apibūdino V. Intas publikacijoje „Akmenų muziejaus kūrybos reziumė“.
Tačiau sunkus darbas su akmenimis gydytojui nebuvo alinantis - vyras mirė 2007 m., sulaukęs 82-ejų.
Nors Akmenų muziejus nedidelis ir ekspozicijos informatyvios, atvykusiems į Mosėdį rekomenduoju užsisakyti ekskursiją. „Mosėdžio Akmenų muziejus - tai pirmiausia vieno žmogaus sėkmės istorija“, - pradeda pasakojimą Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė Gintarė Sakalauskienė.
Iš tiesų V. Into veiklos mastas stebina vos įvažiavus į Mosėdį, kur šalikelėje surikiuoti didžiuliai, ne vieną dešimtį tonų sveriantys šio žmogaus iniciatyva atgabenti rieduliai.
„Visi Lietuvoje esantys rieduliai yra grynai importiniai“, - pusiau juokais, pusiau rimtai sako muziejaus direktorė, kai jos paklausiu, ką apie akmenis turėtų žinoti kiekvienas lietuvis. Lietuvoje nėra vietinio akmens: visi - nuo mažiausios kvarco smiltelės iki Barstyčių akmens - yra ledynų atgabenti, o jų tikroji gimtinė - Skandinavija. Geologai pagal akmenų sudėtį, struktūrą ir specifinį spalvų raštą gali gana tiksliai nustatyti, iš kurios vietos jie čia atriedėjo.
Didžiausiems Lietuvos rieduliams savotiškai pasisekė, nes ledynų jėgos velkami dauguma milžinų suskilo, pertrūko ar sudilo. G. Sakalauskienė rodo ant muziejaus palangės sukrautus taisyklingos ovalo formos rutulius. Pamanytum, jog tai žmogaus pagaminti patrankų sviediniai. Nieko panašaus: tai ilgos riedulių kelionės į Lietuvą padariniai.
Riedulių mūsų šalyje nuolat mažėja. Kaip ir seniau, žmonės juos skaldo, perdirba, deda į betonuojamus pamatus. Prieš V. Intą niekas nesaugojo ir didžiųjų riedulių.
„Ar nepritrūksime Lietuvoje akmenų?“ - klausiu muziejaus direktorės. „Ateityje visko gali būti. Jau dabar žiniasklaidoje nuolat mirga perkančiųjų akmenis skelbimai“, - atsako. Akmenys dūla ir patys, veikiami gamtos jėgų. Tai, ką nuo jų nugramdė milžiniška ledynų jėga, vanduo ir laikas, virsta smėliu. Jam muziejuje taip pat skirta ekspozicijos dalis. Dar dvi ekspozicijos malūno patalpose skirtos mineralams ir fosilijoms.
Įdomu tai, kad V. Into pavyzdžio įkvėpti žmonės tęsia muziejaus įkūrėjo darbą: renka, gabena ir dovanoja muziejui retus eksponatus, net savo kolekcijas. Šiandien jame galima pamatyti pačių netikėčiausių radinių - nuo suakmenėjusio medienos luito iki tikro svečio iš kosmoso - geležies „grynuolio“ meteorito.
Ekskursiją po malūną užbaigia du linksmi V. Into sugalvoti akcentai. Nebūtų gydytojas, jei nebūtų įkūręs stendo, kuriame eksponuojami žmogaus kūne susidarantys akmenys. Puiki proga susimąstyti apie sveiką gyvenseną ir tinkamą mitybą.
O paskutinis netikėtumas laukia jau išeinant iš muziejaus. Pravėręs koridoriaus duris, patenku į tikrų tikriausio žemaitiško kamino vidų. Su aprūkusiomis plytomis ir ant grandinės kabančiu milžinišku katilu. Pakėlę akis į viršų lankytojai pamatytų ne sukabintus lašinius ir dešras, o iš sienų išsikišusias skeltanagių kanopas. Kaip jie ten pateko ir kodėl užstrigo, sužinosite patys, apsilankę Mosėdžio Akmenų muziejuje.
Praktinė informacija
- Adresas: Akmenų g.
- Visa parko teritorija - rekreacinė zona.
- Slėnyje - akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija bei nedidelėmis poilsio aikštelėmis.
- Kalnelyje - akmeninių skulptūrų skveras.
- Muziejuje - nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų kolekcijos.
Orvidų Sodyba
Žemaitijos parkai susiję su kūrybingomis asmenybėmis. Jeigu akmenų sostinėje Mosėdyje muziejų įsteigė gydytojas Vaclovas Intas, tai Kretingos rajono Orvidų sodybą-muziejų sukūrė vienuolis pranciškonas Vilius Orvidas. Gargždelės kaime jus pasitiks Orvidų sodyba-muziejus. Ši sodyba žmogaus rankomis ir pačios gamtos sukurta taip, kad tobulai tinka ir savęs paieškoms, ir kaip ramybės oazė, ir kaip ideali kinematografinė dekoracija patiems neįtikėčiausiems filmams kurti.
Nedideliame Gargždelės kaime esanti sodyba primena trikampį su Dievo akimi. Toks ir buvo jos kūrėjo sumanymas, kuomet sovietmečiu jis į tėvų namus pradėjo vežti akmenis, milžiniškus kelmus ir keistus gamtos kūrinius ar technikos padargus.
Orvidų sodyba
Orvidų sodyba - tai vieta skirta visiems ieškantiems ramybės kampelio, oazės, kurioje galėtų pažinti bei atrasti save. Sodybos muziejuje pamatysite menininkų darbus iš akmens ir medžio, didelę senovinių daiktų kolekciją, tarp jų netgi tanką.
Kaip ir V. Intas, V. Orvidas „gelbėjo“ melioratorių atkastus riedulius, gabeno juos į savo sodybą ir kūrė kompozicijas. Į jas įkomponuodavo kryžius, kitus religinės tematikos fragmentus, tautinę simboliką. Sodybą apjuosė kanalais ir žemių pylimais. Iš paukščio skrydžio šiandien trikampio formos sodyba primena Apvaizdos akį.
Sovietmečiu ji ne kartą bandyta sulyginti su žeme, bet su Dievo pagalba išliko. Tačiau nuolatinė įtampa ir kova už savo idėjas atėmė labai daug: viename iš sodybos kampelių V. Orvidas suklupo ir užgeso vos sulaukęs atkurtos Lietuvos nepriklausomybės. Jam tuo metu buvo 40 metų. Šiandien sodybą prižiūri ir puoselėja V. Orvido artimieji.
„Tai - gili sodyba, taip sako čia apsilankiusieji, - teigia Viliaus sesuo Palmira Beniušienė. - Žmonės vėl ieško dvasinių dalykų, ir ta sodyba atsiveria jų ieškantiems.“
Į šią vietą atvyksta įvairių lankytojų: ir šeimų, ir jaunimo, ir senjorų, kurie čia lankėsi dar sovietmečiu. Mums besikalbant, į aikštelę užsuka vienišas motociklas. Nusiėmusi šalmą ir įsigijusi bilietą, jauna mergina dingsta viename iš takų į sodybos gilumą.
Sodyba domisi itin daug svečių iš užsienio - susiranda informaciją internete, gauna rekomendacijų iš draugų, pažįstamų. Nemaža dalis atvažiuoja su kemperiais, nakvoja greta esančioje aikštelėje ir medituoja sodyboje po kelias dienas. Tad prieš kelerius metus čia įrengti svečių namai - juose apsistoję lankytojai gali nevaržomai lankytis sodybos teritorijoje.
Iš tiesų pats palankiausias laikas pabūti ramybėje, įsijausti į aplinką ir įsigilinti į save - ankstus rytas ir vėlus vakaras, kai sodyba uždaryta dieniniams lankytojams, o krintantys ilgi šešėliai sukuria nepakartojamą atmosferą, kurioje kiekvienas gali rasti savo įkvėpimo šaltinį. Tad čia puiki vieta užbaigti šios dienos kelionę po akmenimis garsėjančias Žemaitijos vietoves ir pasilikti nakvynės, jei tik pavyks gauti vietą. Svečių namai jaukūs, nedideli, todėl norint būti garantuotiems pravartu rezervuoti kambarį iš anksto.
Sodybos šeimininkai retkarčiais įsileidžia menininkų plenerus, jogos stovyklas. Tada joje, kaip ir Viliaus laikais, ima rusenti gyvybė - savo laiku čia gyvenimo vėžes atrado ne vienas likimo palaužtas žmogus.
Viliaus darbai matomi ne tik Orvidų sodyboje - apie pusšimtį Šv. Marijos skulptūrų saugo nuo negandų Lietuvos bažnyčias, parapijas ir kapines. O įgyvendindami jo svajonę artimieji saugo sodybą Dievui, Tėvynei ir ateinančioms kartoms...
Praktinė informacija
- Adresas: Plungės g.
- Sodybos muziejuje pamatysite menininkų darbus iš akmens ir medžio, didelę senovinių daiktų kolekciją, tarp jų netgi tanką.
Ką dar pamatyti Žemaitijoje?
Jei įspūdžių vis dar maža - tiesiog privalu nuvykti į Japonišką sodą, įsikūrusį Mažučių kaime, Kretingos rajone. Būdami Lietuvoje pasijusite it Tekančios Saulės šalyje - gydytojo Šarūno Kasmausko sukurtoje grožio, harmonijos ir tylos oazėje. Lietuviškuose laukuose prieš keliolika metų Š. Kasmausko pakviesti japonai pradėjo pildyti, atrodytų, sunkiai įgyvendinamą gydytojo svajonę.
Japoniškas sodas
Pasisvečiavus Mosėdyje kyla noras apsilankyti Šauklių riedulyne, kur guli natūrali ledynmečio paliktų akmenų ekspozicija. Čia veši ir didžiausias Lietuvoje kadagynas. Kai kurių kadagių aukštis siekia 6 m, tad pateksite į itin savito kraštovaizdžio teritoriją, kiek primenančią tundrą. Šauklių riedulynas aptvertas - čia ganosi muflonų banda, kuri padeda kovoti su pertekline augmenija, bandančia paslėpti gulinčius riedulius.
Iš Šauklių judu į Salantus. Pagrindinėje gatvėje užsukti kviečia žavus medinis pastatas, kuriame įsikūrusi Salantų regioninio parko direkcija. Čia galima išsamiai susipažinti su išskirtinėmis regioninio parko vertybėmis. Būtent rieduliai ir kerpės yra pagrindinės Salantų regioninio parko įžymybės.
Jeigu atvažiuojate iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių, pažintį su Žemaitijos kūliais verta pradėti arba pabaigti prie Barstyčių akmens - didžiausio Lietuvos teritorijoje atrasto riedulio. Barstyčių akmuo ledynų atneštas iš Suomijos pietvakarių prieš 13 000-14 000 metų. Akmens ilgis - 13,4 m, aukštis - 3,6 m, plotis - 7,5 m, svoris - apie 680 t.
Kiti lankytini objektai:
- Imbarės piliakalnis
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
- Šilalės kūlis
- Senųjų amatų centras
- Kulalių skaldyklos riedulynas
- Truikinų šaltinis
Bendras bilietas
Įsigykite vieną bilietą ir patirkite net keturių Skuodo bei Kretingos rajonų muziejų - Japoniško sodo, Orvidų sodybos-muziejaus, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus ir gydytojo Vaclovo Into sodybos - žavesį pigiau! Bendras bilietas nuo birželio pradeda galioti respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje ir Vaclovo Into sodyboje Mosėdyje, Skuodo rajone, bei Orvidų sodyboje-muziejuje ir Japoniškame sode Kretingos rajone.
Numatoma, kad pasiūlytas naujas maršrutas keliautojams padės ne tik sutaupyti išlaidų, skirtų šiems muziejams, bet ir leis objektus aplankyti neskubant, skiriant tam daugiau negu vieną dieną.
Kontaktai ir adresai
- Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus: Akmenų g.
- Orvidų sodyba: Plungės g.
- Japoniškas sodas: Salantų g.
tags: #respublikinis #vaclovo #into #akmenu #muziejus #orvidu