Kalba - žodžių visuma ir kiekvienas žodis egzistuoja kaip tos žodžių visumos elementas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip leksikologija, morfologija ir žodžių daryba padeda mums suprasti žodžio vietą kalbos sistemoje ir jo reikšmes.
Leksikologija: Žodžių Visumos Tyrinėjimas
Leksikologijos objektas - kurios nors kalbos žodžių visuma. Leksikologija tyrinėja pačius žodžius: rūpi atskleisti žodį kaip žmogaus bendravimo priemonę. Leksikologija apima:
- Onomasiologiją, kuri tiria, kodėl vienas ar kitas dalykas, viena ar kita sąvoka pavadinta tuo žodžiu.
- Etimologiją, kuri tyrinėja žodžių kilmę.
- Žodžių charakterizavimą vartojimo ploto, vartojimo sferų požiūriu (ar sfera yra teritorijos, profesijos, ar kitų socialinių veiksnių apribota).
- Leksikos tyrimą raidos požiūriu. Vieni žodžiai sensta ir nyskta, kiti įvairiais būdais ateina į kalbą.
- Žodyno sudėties analizę stilistiniu požiūriu.
Morfologija: Žodžio Formų Gramatinės Reikšmės
Morfologija - žodžio formomis reiškiamų gramatinių reikšmių mokslas. Žodis morfologija atsiranda 1823 m. Morfologija apima tik dalį gramatikos objekto. Kita šio objekto dalis priklauso sintaksei. Morfologinė žodžio forma gali turėti sintaksinę reikšmę (pvz., linksnius skiriame pagal galūnes. Galūnė - ir sudėtinė žodžio dalis (m. objektas), o galūnės funkcija - rodyti žodžių ryšius sakinyje (s.
Žodžių Daryba: Naujų Žodžių Kūrimas
Žodžių daryba -- naujadarų darymas iš esamų žodžių kaičiant jų morfologinę struktūrą; morfeminis leksemų formavimas ir jį lemiantis kalbos posustemis, kurio pagrindinis vienetas - darybos tipas; žodyno gausinimo būdas, t.y., kai jau iš turimų gaunami nauji žodžiai (vyksta dviem būdais: 1) morfologiniu - kintant žodžio morfologinei struktūrai, kinta žodžio reikšmė ir funkcija; 2) sintaksiniu - kintant žodžio funkcijai, kinta jo reikšmė ir morfologinė struktūra. Funkcinė (sintaksinė) žodžių daryba: tos pačios morfeminės sudėties žodis vartojamas skirtingų kalbos dalių reikšme, pvz.: žodis “stiklinė” yra būdvardis junginyje “stiklinė lazdelė”, o sakinyje “išgėriau stiklinę pieno” - daiktavardis.
Žodis Kaip Leksinė Ir Gramatinė Kategorija
Nelengva atskleisti leksemos „žodis“ turinį. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, sakytų, jog žodis yra garsinė sąvokos raiška. Tuomet žodžiais galėtume laikyti tik daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, veiksmažodžius, prieveiksmius, tačiau nemaža problemų kiltų dėl įvardžių ir jokiu būdu žodžiais negalėtume laikyti tarnybinių kalbos dalių, kurios reiškia ne sąvokas, o santykius tarp jų. Sąvokų pavadinimai visada turi aiškią ir lleksinę (žodyninę), ir gramatinę reikšmę.
Jeigu žodį sudaro keli reikšminiai elementai, jį galima skaidyti ir nustatyti kiekvieno atskirai paimto sudedamojo elemento reikšmę bei funkcijas. Žodis - mažiausias dvipus kalbos vienetas, turintis nekaitomą formą ar visą paradigmą kaitybos formų. Garsinis kalbos vienetas, turintis savo formą, kuria išreiškiamas tam tikras turinys. Žodis kaip leksinė kategorija tiriamas reikšmės požiūriu, kaip gramatinė kategorija - raiškos. Terminai: leksema - kai žodis tiriamas kaip raiškos vienetas, semema - kai tiriamas žodžio turinys.
Leksinė žodžio reikšme - žodžio kaip žženklo vidinė pusė. Leksinė reikšmė būdinga atskiriems žodžiams, kai žodžiu yra perteikiama su jo leksiniu kamienu susijusi konceptualinė informacija. Ji negali egzistuoti be gramatinės, nes žodžiai kalboje reiškiasi kaip kalbos dalys. Leksinę reikšmę sudaro žodžio šaknis. Kiekvienai kalbos daliai būdinga tam tikra kategorinė gramatinė reikšmė. Gramatinė reikšmė pirmiausia siejasi su gramatiniais afiksais.
Vieno žodžio forma gali turėti kelias gramatinės reikšmės. Gramatinė reikšmė išreiškiama specialiu gramatiniu rodikliu (paprastai galūnė). Gramatinė reikšmė - bendra žodžių, jų formų ir junginių reikšmė. Darybinė reikšmė išryškėja iš žodžio struktūros (darybos pamato ir formanto bei jų santykio).
Žodžio Morfologinė Sandara
Šaknis
ŠAKNIS - tai tokia žodžio sudedamoji dalis, prie kurios jungiami žodžių darybos ir kaitybos afiksai. Šaknis dažnai vadinama leksine morfema - jos turinys leksinės žodžio reikšmės pamatas. Tačiau šaknis vis tiek nesudaro žodžio. Žodžiui būtinas gramatinis įforminimas - galūnė. Tik tada, kai prijungiami afiksai, paaiškėja ir pati konkretaus žodžio reikšmė. ŠŠaknis dar apibrėžiama kaip bendroji giminiškų žodžių dalis.
Afiksai
AFIKSAI - tai žodžio dalys, kurios jungiasi prie šaknies ir keičia jos leksinę bei gramatinę (kategorinę) reikšmes. Afiksai įformina žodį kaip leksinį ir gramatinį vienetą. Padaromas naujas žodis su sava gramatine reikšme. Tokią funkciją atlieka žodžių darybos afiksai - priešdėliai ir priesagos. Žodžių kaitybos afiksai yra galūnės.
Pagal funkcijas žodyje visus afiksus klasifikuojame į žodžių darybos (priešdėlius ir priesagas) ir žodžių kaitybos, arba žodžių formų darybos, afiksus (galūnes ir gramatines priesagas). Žodžių darybos afiksai visada priklauso kamienui, o kaitybos afiksai yra už kamieno ribų. Ypač aišku, kad už kamieno ribų yra galūnė.
Kamienas
KAMIENAS apibrėžiamas kaip žodžio dalis, kuri lieka atmetus galūnę.
- Leksinis kamienas.
- Morfologinis kamienas. Morfologiniu kamienu vadinama toji žodžio dalis, kuri lieka atmetus galūnę. Daugelio žodžių leksiniai ir morfologiniai kamienai sutampa. Tačiau dalies žodžių morfologiniai kamienai yra ilgesni už leksinius, pavyzdžiui, kabindavo leksinis kamienas - kabin-, o morfologinis - kabindav-.
Priešdėliai
PRIEŠDĖLIAI yra afiksai, einantys prieš šaknį. Kilmės atžvilgiu šie afiksai yra dvejopi - vieni siejami su prielinksniais, o kiti su dalelytėmis. Afiksams, einantiems prieš šaknį, bendra viena ypatybė - visi jie funkcionuoja žodžių klasės viduje, t.y konkretindami šaknies reikšmę, nepakeičia klasifikacinės kategorinės žodžio reikšmės.
Priesagos
PRIESAGOS yra afiksai, einantys po šaknies. Su priesagomis ne tik padaromi nauji žodžiai, bet ir pažymimas jų priklausymas kalbos daliai. Pagal priesagą galima nusakyti, kokia yra kalbos dalis. Ji yra kategorinės žodžio reikšmės rodiklis, tad su ja galima daryti žodžius ir iš kitų kalbos dalių. Priesaga, jungdamasi prie šaknies, pakeičia ne tik leksinę, bbet ir kategorinę kamieno reikšmę, t.y. priklausymą kalbos daliai.
Galūnė
GALŪNĖ apibrėžiama kaip kintamoji žodžio dalis, rodanti gramatines žodžio reikšmes ir jų sąlygojamą sintaksinių žodžių ryšį sakinyje. Dar vadinama tarptautiniu terminu fleksija (lot. flexio - lenkimas, lankstymas). Tiesiogine prasme galūnę turėtume vadinti žodžio galo elementais, kurių dauguma yra kintami ir atitinka fleksijos sąvoką.
Sangrąžos Afiksas -Si
Sangrąžos afikso -si funkcijos primena priešdėlių ffunkcijas. Priešdėlis keičia veikslą, o sangrąžą - tranzityvumą. Ir priešdėlių, ir sangrąžos afiksas gali suteikti žodžiui individualią, kitiems atvejams neišplečiamą reikšmę, t.y. gali leksikalizuotis. Sangrąžos afiksas -si priklauso žodžių darybos afiksų grupei, rodo pavadinimų sferos gramatines reikšmes.
Įvardžiuotinės Formos
ĮVARDŽIUOTINĖS FORMOS niekada nekeičia kamieno leksinės reikšmės, niekada nesileksikalizuoja, bet ir nerodo konkrečių žodžių ryšių sakinyje. Todėl nedera nei prie žodžių darybos, nei prie jų kaitybos afiksų (galūnių). Jis yra formalioji ypatybės pabrėžimo priemonė.
Žodžio Reikšmės: Daugiareikšmiškumas, Sinonimai, Antonimai, Homonimai, Vertalai
Toks reiškinys, kai žodis gali turėti daugiau nei vieną reikšmę, vadinamas daugiareikšmiškumu, arba polisemija. Vienareikšmių žodžių kalboje yra palyginti nedaug. Atskiros žodžio reikšmės realizavimo sąlygos, žodžio aplinka, kurioje jis vartojamas, vadinama kontekstu. Visos daugiareikšmio žodžio reikšmės sudaro semantinę žodžio struktūrą.
Homonimai - tai žodžiai, turintys tą pačią fonetinę išraišką ir visiškai skirtingas reikšmes. - tai tokie žodžiai, kurių fonetinis sutapimas yra absoliutus, ištisinis. Homofonai - fonetiškai sutapę, bet skirtingos rašybos, kilmės ir reikšmės žodžiai bei žodžių formos. Homoformos - atskiros, atsitiktinai sutampančios bendrinėje kalboje savo fonetine struktūra visiškai skirtingų žodžių formos. Pavyzdžiui, yra lexiniai, gramatiniai sinonimai. Beje, sinonimai yra didelis kalbos turtas.
Antonimai yra priešingos reikšmės žodžiai. Protingesnis apibrėžimas: tai žodžiai, turintys skirtingą garsinę struktūrą ir priešingas lexines reikšmes. Paprasčiausia antonimų grupė - antonimų pora. Ne visi žodžiai gali turėti antonimų. Daugiausia antonimų turi būdvardžiai, prieveixmiai, veixmažodžiai, t.y. tie, kurie reiškia kokybę, požymį, būseną, veixmą.
Vertalai - tai tokie žodžiai arba jų junginiai, kurie nneteiktini vartoti bendrinėje kalboje. Į bendrinę kalbą priimami tik tie vertalai, kurie neprieštarauja mūsų kalbos žodžių darybos dėsniams ir yra kalbai reikalnigi, nes neturime savo adekvačių pakaitalų.
Dalyviai
Dalyvis - neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kartu turinti ir būdvardžio ypatybių. Dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, laikus, gali eiti tariniu. Būdvardžio ypatybės yra kaitymas giminėmis, skaičiais, linksniais. Dalyviai reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę arba aplinkybę. Yra dvi pagrindinės dalyvių rūšys - veikiamieji ir neveikiamieji.
- Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo (pvz., rašąs mokinys, plaukianti gulbė). Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės yra -ęs, -ę.
- Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Būtasis laikas yra tik vienas. Nėra kartinio ar dažninio. Būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant -mas, -ma.
- Reikiamybės dalyviai nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo.
Linksnių Vartojimas
Linksnių vartojimas yra linksnių sakymas žodžių junginyje bei sakinyje ir suteikimas jiems tam tikros reikšmės. Vadinasi, linksnių vartojimas yra ne tiek morfologijos, kiek sintaksės dalykas.
Vardininkas yra svarbiausias lietuvių kalbos linksnis. Vardininkas nevartotinas vietoj šauksmininko kreipiniui reikšti. Kreipinio vardininkų ypač pagausėjo sovietmečiu pagal rusų kalbos pavyzdį, nes ji šauksmininko nėra išlaikiusi. Reiškiant apibendrintą kreipinį, daiktavardį žmogus galima pavartoti dvejopai: ir Atspėk žmogus, ir Atspėk, žmogau, iš kur bėda ateis.
Tam tikri vardininkai, paprastai sutapę su įvardžiais, kelintiniais skaitvardžiais, reiškia laiką: laiko trukmę (a.) arba pasikartojančius laiko tarpus (b.). Su kiekiniais skaitvardžiais ir kai kuriais įvardžiais vardininkas gali nusakyti ir vietą, bet čia paprastai taip pat yra kitokios raiškos.
Nors vardininkas yra ne objekto, o subjekto linksnis, tačiau beasmeniuose sakiniuose lietuviai nuo žilos senovės vardininku objektą nusakydavo, pvz.: Reikia šienas pjauti. Pienas gerti sveika. Neveikiamieji dalyviai paprastai eina su vardininku. Yra vadinamasis vardo vardininkas, kuriuo dažniausiai reiškiami literatūros, dailės, muzikos ir kitų sričių meno kūrinių pavadinimai.
Kilmininkas yra dažnas, svarbus, jo reikšmės gana įvairios. Su papildymo reikalaujančiais veiksmažodžiais bijoti, laukti, reikėti, stigti ir pan. kilmininkas rodo, į ką krypsta veiksmas, t.y. reiškia objektą ir eina papildiniu.Kiekybės Kilmininkas patikslina tam tikrą kiekybę reiškiančius žodžius, atskleidžia jų konkretų turinį. Dalies (kitaip - neapibrėžto kiekio) kilmininkas pasako tokį daiktą, dalyką, kuris arba sudaro visumos dalį.
Laukite būti informacija - tai esminiai aspektai, nagrinėjant žodžio sandarą ir reikšmes kalbos moksle.
Virtuali lietuvių kalbos pamoka | Žodžio priesaga, priešdėlis, sangrąžos dalelytė
tags: #islinksniuoti #dalyviai #laukti #buti