Veiksmažodis - kaitoma kalbos dalis, turinti gana sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines veiksmažodžių rašybos taisykles, kurios padės taisyklingai rašyti veiksmažodžių formas įvairiais laikais.
Visi siekiame tobulumo savo rašto darbuose, tačiau kartais gramatikos klaidos įsivelia net ir atidžiausiam autoriui. Nesvarbu, ar lietuvių kalba yra gimtoji jūsų kalba, ar tik pradedate mokytis, jos gramatika gali būti labai paini.
Bendrieji Rašybos Principai
Lietuvių kalbos rašyba pagal vyraujantį raidžių vartojimo principą yra morfonologinė, arba morfologinė, bet yra ir fonologinės bei istorinės (tradicinės, daugiausia balsių rašyba) rašybos elementų. Bendrinėje kalboje fonetiniu principu daugiausia grindžiama ilgųjų ir trumpųjų balsių rašymas.
Balsių Rašyba
Lietuvių kalbos trumpieji ir ilgieji balsiai i, u, y, ū paprastai rašomi taip, kaip tariami, t. y. remiantis fonetiniu rašybos principu: Būti buvo ir pražuvo. Balsius i ir y, u ir ū žodžių šaknyje paprastai rašome taip, kaip tariame: kitas, riksmas, vyras, Vytas, muša, durys, mūšis, krūvis. Vienų veiksmažodžių pagrindinių formų šaknies balsiai kinta, kitų - nekinta.
- Vartojami tam tikri ženklai žymėti ilgiesiems ir trumpiesiems balsiams i, y, u, ū, kurie kaitaliojasi tų pačių žodžių formose (pvz., veiksmažodžių šaknyse: lýti, lỹja, ljo, psti, pùčia, ptė; vardažodžių galūnėse: trỹs - trs, gardùs - gárdūs) arba tą pačią šakninę morfemą turinčiuose žodžiuose (pvz., pasùkti - pósūkis, brsti - bryd).
- Neretai tais ženklais žymimi ilgieji ir trumpieji balsiai skiria žodžių reikšmes (pvz., lpa ‘burnos angos kraštas’ ir lùpa ‘muša’; lýnas ‘žuvis’ ir lnas ‘augalas’), priesagas: ‑imas ir ‑ymas, ‑ilis ir ‑ylis, ‑ilas ir ‑ylas, ‑(i)ukas ir ‑(i)ūkas (plg. kláusimas < kláusti, klaũsymas < klausýti).
- Ilgiesiems ir trumpiesiems kirčiuotiems balsiams a, e atviruose skiemenyse žymėti tam tikrų raidžių nėra, prireikus jų ilgumas ar trumpumas gali būti žymimas kirčio ir priegaidės ženklais (pvz., mãno, màno, nèšti, nẽša, sèkti, sẽka).
Priebalsių Rašyba
Jo principo laikomasi tik rašant priebalsius (tarmėse daug įvairiau). Pvz., rašoma sèkti, jei sẽka; sègti, jei sẽga, t. y. jei stipriojoje pozicijoje (prieš balsį) yra k, rašoma k, jei - g, rašoma g.
Morfologinis Principas
Lietuvių kalbos rašyba yra saikingai morfologinė: pvz., morfologiškai reiktų rašyti nešsiu, bet laikantis fonetinių principų rašoma nešiu; vietoj segk, rašoma sek. Remiantis morfologiniu principu rašomi priešdėliai iš‑, už‑ sandūroje su atitinkamu ar panašiu šaknies priebalsiu. Priešdėlio priebalsis visada rašomas, nors ne visada tariamas: iššóko [išóko], užšãlo [ušãlo]).
Tradicinis (istorinis) Rašybos Principas
Remiantis tradiciniu (istoriniu) rašybos principu nosinėmis raidėmis ą, ę, į, ų žymimi ilgieji balsiai, kilę iš dvigarsių: ą < an, ę < en, į < in, ų < un. Kai kurių balsių ilgumas žymimas dvejopai: y, į, ū, ų. Nosinėmis raidėmis ą, ę žymimi tik iš dvigarsių kilę ilgieji balsiai.
Nosinės raidės dažniausiai rašomos galūnėse, rečiau šaknyse (nosiniai balsiai). Tradiciniu principu pagrįstas minkštųjų priebalsių žymėjimas raide i (pvz., miaũkti, kiùrti), j rašymas žodžio pradžioje (pvz., jiẽ, Jiẽznas) arba nerašymas (pvz., Ievà, ieškóti). Simboliniu principu pagrįstas didžiųjų raidžių rašymas (plg.
Veiksmažodžių Laikai ir Rašyba
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje.
Esamasis Laikas
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja. Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes.
Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
Pavyzdžiui:
- Jis daro.
- Ji eina.
- Jis stato.
Būtasis Kartinis Laikas
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Pavyzdžiui:
| Asmuo | Klausimas | Galūnė | Pavyzdys |
|---|---|---|---|
| Vienaskaitos I asmuo | Ką veikiau? | -au (po j) arba -iau | Aš dirbau. Aš rašiau. Aš galvojau. |
| Vienaskaitos II asmuo | Ką veikei? | -ei (jei esamojo laiko III asmuo -ė) arba -ai (jei esamojo laiko III asmuo -o) | Tu darei (nes jis daro). Tu statei (nes jis stato). |
Būtasis Dažninis Laikas
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį. Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius.
Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.
Būsimasis Laikas
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš. Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja.
Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau. Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos.
Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis.
Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja.
Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė y nesutrumpėja.
Pavyzdžiui:
- Jis augs.
- Ji grįš.
- Jis megs.
- Ji veš.
📣 5 Anglų Kalbos Laikai Kuriuos Privalote Moketi!
Anglų kalbos laikai
Taip pat, pateikiame pagrindinius anglų kalbos laikus su pavyzdžiais:
- Esamasis paprastasis (Present Simple): Apibūdina įpročius, rutinas, bendras tiesas ir faktus. I drink coffee every morning. (Aš geriu kavą kiekvieną rytą.)
- Esamasis tęstinasis (Present Continuous): Apibūdina veiksmus, kurie vyksta šiuo metu. I am drinking coffee now. (Aš dabar geriu kavą.)
- Esamasis atitiktinis (Present Perfect): Apibūdina veiksmus, atliktus nenustatytu laiku praeityje, arba veiksmus, kurie prasidėjo praeityje ir tęsiasi iki dabarties. I have drunk coffee today. (Aš šiandien jau gėriau kavą.)
- Esamasis atliktinis tęstinis (Present Perfect Continuous): Apibūdina veiksmus, kurie prasidėjo praeityje ir tęsiasi iki dabar, pabrėžiant jų trukmę. I have been drinking coffee since I woke up. (Aš geriu kavą nuo to laiko, kai atsikėliau.)
- Būtasis paprastasis (Past Simple): Apibūdina veiksmus, kurie įvyko praeityje ir baigėsi praeityje. I drank coffee yesterday. (Aš vakar gėriau kavą.)
- Būtasis tęstinis (Past Continuous): Apibūdina veiksmus, kurie vyko tam tikru laiko momentu praeityje. I was drinking coffee when you called. (Aš gėriau kavą, kai tu paskambinai.)
- Būtasis atitiktinis (Past Perfect): Apibūdina veiksmus, kurie įvyko prieš kitą veiksmą praeityje. I had drunk coffee before I went to bed. (Aš buvau išgėręs kavą prieš einant miegoti.)
- Būtasis atliktinis tęstinis (Past Perfect Continuous): Apibūdina veiksmus, kurie vyko prieš kitą veiksmą praeityje, pabrėžiant jų trukmę. I had been drinking coffee for an hour when you called. (Aš valandą gėriau kavą, kai tu paskambinai.)
- Būsimasis paprastasis (Future Simple): Apibūdina veiksmus, kurie įvyks ateityje. I will drink coffee tomorrow. (Aš rytoj gersiu kavą.)
- Būsimasis tęstinis (Future Continuous): Apibūdina veiksmus, kurie vyks tam tikru laiko momentu ateityje. I will be drinking coffee at 8 o'clock tomorrow. (Aš rytoj 8 valandą gersiu kavą.)
- Būsimasis atliktinis (Future Perfect): Apibūdina veiksmus, kurie bus atlikti iki tam tikro laiko ateityje. I will have drunk coffee by the time you arrive. (Aš būsiu išgėręs kavą iki to laiko, kai tu atvyksi.)
- Būsimasis atliktinis tęstinis (Future Perfect Continuous): Apibūdina veiksmus, kurie bus atlikti iki tam tikro laiko ateityje, pabrėžiant jų trukmę. I will have been drinking coffee for an hour by the time you arrive.
Veiksmažodžio laikai
Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.
