Lietuvoje žemės sklypų paskirtis yra griežtai reglamentuojama įstatymais. Todėl, norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, būtina žinoti tam tikrus nuostatus.
Šiame straipsnyje aptarsime esminius reikalavimus pramoninės paskirties sklypams, žemės paskirties keitimo procesą ir su tuo susijusius aspektus.
Kaip Sužinoti Žemės Sklypo Paskirtį?
Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą.
- Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
- Taip pat galite pasinaudoti puslapiu.
Ir nors šiame puslapyje nėra nurodytos žemės paskirtys, tačiau suprasti jas nesudėtinga. Įprastai namų valdos ten yra pažymėtos numeriais, gatvių pavadinimais ir geltona spalva, tad bent jau suprasti ar tai namų valdos paskirtis - sudėtinga nebus.
Kada Galima Pakeisti Žemės Paskirtį?
Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.
Kaip Sužinoti, Ar Sklypas Priklauso Urbanizuotai Teritorijai?
Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą.
- Kaip surasti planus? Tiesiog paieškos sistemoje įveskite sakinį, pavyzdžiui: “Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas”.
- Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje.
Taip pat galite pasinaudoti aukščiau nurodytu puslapiu, urbanizuotos teritorijos jame pažymėtos geltona spalva, taip pat nurodomos gatvės.
Kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite.
Žemės Ūkio Paskirties Sklypo Pakeitimas
Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.
Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti tik žemės ūkio veiklai, ūkininko sodybai ar kaimo turizmui skirtus pastatus.
Ūkininko Sodyba
Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.
Visų kitų tipų žemės sklypams (gyvenamosios paskirties, pramoninės paskirties, sodininkų ir pan.) toks reikalavimas nėra taikomas.
Žemės paskirties keitimas
Paskirties Keitimo Eiga
Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą.
Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Tuo tikslu turite kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį.
Prie prašymo reikia pridėti:
- žemės sklypo ir pastatų nuosavybės dokumento kopijas,
- žemės sklypo plano kopiją,
- statinių išdėstymo planą,
- ištrauką iš bendrojo plano ir kitus aktualius dokumentus (įgaliojimai, sutikimai ir t.t.).
Savivaldybės administracija išnagrinės prašymą ir priims sprendimą dėl paskirties pakeitimo.
Štai, visi žingsniai atlikti!
Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai
Dažnai pasitaikantis atvejis - nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės.
Šiuo atveju rengiamas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir esamas sklypas padalinamas į tris naujus sklypus: miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties sklypus.
Pramonės ir Sandėliavimo Objektų Teritorijos
Vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro LR Aplinkos ministro įsakymu dėl žemės naudojimo būdų turimio aprašo patvirtinimo 2005 m. sausio 20 d. Nr. 3D-37/D1-40, 19p. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos:
Žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys - radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.
Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“:
- 7.8. gamybos, pramonės paskirties pastatai - gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita);
- 7.9. sandėliavimo paskirties pastatai - pastatai, pagal savo tiesiginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti;
O parduotuvė priskiriama to pačio STR'o 7.3. prekybos paskirties pastatai - skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai).
Daryčiau išvadą, kad prekybos paskirties pastatas gali būti statomas tik komercinės paskirties žemėje (ministrų aprašas 20. Komercinės paskirties objektų teritorijos: žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.).
Vadinasi, norint statyti parduotuvę, reikėtų keisti žemės paskirtį į komercinę.
Galima, tik pagrindinė pastato paskirtis turės būti sandėliavimo arba pramonės, ir tame pastate 49proc. galės būti parduotuvė, o 51 sandėlys. Bet yra galimybės ir gauti komercinės paskirties sklypo paskirtį tokioje teritorijoje, o tada ir parduotuvę oficialiai bus galima statyti.
Svarbūs Aspektai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.
Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Pirmumo Teisė Įsigyti Žemės Ūkio Paskirties Žemę
Gyventojas, parduodantis žemės ar miškų ūkio paskirties žemę, privalo informuoti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių, kuris ir atliks visus veiksmus, kurie numatyti apraše.
Visos procedūros yra aprašytos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ir Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintame apraše.
Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ar miškų ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis (išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių), turi:
- žemės sklypo bendraturčiai;
- parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant nustatytiems artimiesiems giminaičiams;
- kaimynas, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu sklypu. Tačiau tik tuo atveju, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
- fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, kurioje yra parduodamas sklypas,. Bet tik tuo atveju, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
Taip pat pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai) įsigyti žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat kuri reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė.
Reikia Pranešti NŽT
Žemės savininkas apie sprendimą parduoti sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Pranešime žemės savininkas privalo nurodyti sklypo naudotojus, jeigu sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas.
Savininkui draudžiama nustatyti sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad pirmumo teisę turintis asmuo gali įsigyti sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais (išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje).
Jeigu sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda NŽT.
tags: #pramonines #paskirties #sklypai