Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos beveik kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas - pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla.
Šio darbo tema - ilgalaikio turto apskaita įmonėje. Rašydama ši darba panaudojau tiek teorines tiek praktines žinias, įgytas praktikos metu. Mano šio darbo tikslas - suprasti ir įsisavinti ilgalaikio turto apskaitos vedimo ypatumus įmonėje.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas į ilgalaikio turto rūšys bei pripažinimą, taip pat šio turto grupavimą ir įsigijimo savikainos nustatymą, ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą ir naudingo tarnavimo laiko nustatymą, pardavimą, nurašymą ir ilgalaikio turto atvaizdavimą finansinėje atskaitomybėje.
Kiekviena įmonė, nesvarbu, kokia jos nuosavybės forma, veiklos pobūdis ir dydis, disponuoja tam tikru turtu. Visas įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį pagal tai, kiek ilgai juo įmonė numato naudotis uždirbdama pajamas. Ilgalaikiu turtu pripažįstamas įmonės turtas, kurį ji numato naudoti gamybinėje, prekybinėje, administracinėje ar kitoje veikloje (pvz; nuomoti tretiesiems asmenims,) uždirbdama pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus.
Skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą svarbus tuo, kad šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese materialaus turto sunaudojimo aspektu. Trumpalaikis turtas į parduotos produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti sunaudota verte, savikainą įskaičiuojama dalimis. Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšiai, atsižvelgiama ir į jo kainą.
Jeigu turtas naudojamas ir labai ilgai, bet jo kaina įmonei nereikšminga, toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaip ilgalaikio turto, apskaita įmonei butų per brangi. Lengviau butų tą turtą iškart nurašyti. Tai priklauso nuo įmonės turto dydžio ir jos veiklos pobūdžio, įmonė pati gali pasirinkti nuo kokios sumos turtas laikomas ilgalaikiu, nes jokiame norminiame akte nėra tiksliai pasakyta, nuo kurios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu.
Priskiriant turtą iilgalaikiu, reikia įvertinti jo reikšmingumą įmonei. Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas, jo įvairovė kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje (balanse) ilgalaikis įmonės turtas, atsižvelgiant į jo pobūdį, skirstomas į nematerialųjį ir materialųjį.
Kiekvienoje įmonėje svarbu ne tik užregistruoti visus ūkinius faktus, bet ir pateikti juos tam tikru būdu susistemintus, todėl visa apskaitos informacija turi būti susisteminama pagal tam tikrus požymius. Todėl kiekvienoje įmonėje yra naudojamas sąskaitų planas - sąrašas, kuris yra sudaromas pagal pavyzdinį sąskaitų planą konkrečiai įmonei, atsižvelgiant pagal jos darbo specifiką, dydį, poreikius.
Materialusis ilgalaikis turtas - tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikis materialusis turtas įmonės veikloje dalyvaują ilgą, bet ribotą laiką. Įmonė turimą materialųjį ilgalaikį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį.
Tai:
- žemė,
- pastatai, statiniai ir mašinos,
- transporto priemonės,
- kiti įrenginiai ir įrankiai,
- išperkamoji nuoma ir panašios teisės,
- kitas (ilgalaikis) materialusis turtas,
- nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.
Ilgalaikis turtas
Įmonė ilgalaikį turtą gali nuomoti dviem būdais: įprastinės (veiklos) nuomos arba išperkamosios (finansinės) nuomos - lizingo.
Ilgalaikio turto, kuriuo disponuoja įmonė, vertė gali didėti ne tik įsigyjant naują turtą, bet ir atlikus rekonstrukcijos darbus - esminius materialiojo turto pertvarkymo ar tobulinimo darbus, po kurių gali prailgėti ir turto naudojimo laikas, naudingumas. Kai įmonės naudotas materialusis turtas jau nebereikalingas, ji gali tą turtą perleisti kitiems. Kitu atveju, kai jis visiškai nudėvėtas, t.y. jo įsigijimo išlaidos perkeliamos į sąnaudas, turtas gali būti likviduotas.
Dažnai pasitaiko tokių problemų, kai apskaitoje ilgalaikis materialusis turtas jau visai nudėvėtas, o realiai dar visiškai tinkamas naudoti ir galės būti naudojamas dar ilgą laiką. Tokio turto vertė turėtų būti vadinama atmintine verte, ji nedarys jokio esminio poveikio įmonės turtui, jį reikia apskaityti analitinėse kortelėse ir buhalterinėse sąskaitose.
Nurašant turtą iš įmonės atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant - dar ir į to turto kainą. Skirtingai nudėvėto ilgalaikio turto įvairūs nurašymo būdai sąlygoja šio apskaitos baro sudėtingumą. Dažniausiai nurašome tada, kai turto nusidėvėjimo suma būna lygi įsigijimo savikainai, t. y. kai turtas būna visiškai nudėvėtas.
Nurašomas turtas dažniausiai nebūna susidėvėjęs tiek, kad jo visiškai nieko nebeliktų. Paprastai lieka tam tikri naudotini daiktai, detalės, atliekos, kurios, pvz. automobilio parduodamos į metalo laužą. Tos pajamos iš esmės mažina nusidėvėjimo sumą. Apskaitoje ši suma vadinama likvidacine verte. Kai turtui nusidėvėjus susidaro tokios likvidacinės atliekos, jo įsigijimo suma būna didesnė už nusidėvėjimo sumą likvidacinės vertės dydžiu.
Todėl nurašant ilgalaikį turtą, turi būti nurašoma tik nudėvėtoji jo dalis.
Nematerialusis turtas
Įmonės veikloje tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmonių veikloje. Jis reiškiasi per privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių kokią nors naudą. Atskaitomybės formoje (balanse) šios iš anksto padarytos išlaidos, kurios teiks įmonei naudos ateityje, balanse pateikiamos prieš materialųjį ilgalaikį turtą.
Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina sudaro įmonėje patirtos išlaidos, susijusios su naujų gamybų įvaldymu arba jau esamų plėtojimu. Į šį straipsnį įskaičiuojamos per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos, padėsiančios gauti įmonei tam tikros naudos ateityje. Todėl tokios išlaidos negali būti rodomos kaip einamojo laikotarpio sąnaudos, o turi būti atvaizduotos kaip įmonės nematerialusis ilgalaikis turtas.
Įsigytoms teisėms priskirtinos išlaidos patentams, licencijoms, autorinėms teisėms, prekių ženklams ir panašiam turtui įsigyti. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šios išlaidos kapitalizuojamos. Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik įmonės pardavimo - pirkimo momentu. Kitokiu būdu prestižo užfiksuoti neįmanoma, nes apskritai prestižas rodo klientų pasitikėjimą, o ne tam tikras išlaidas. Kiekviena gerai ir sąžiningai dirbanti bei paslaugiai klientus aptarnaujanti įmonė turi prestižą, gerą vardą.
Iš anksto apmokėtos sąnaudos, kurios teiks įmonei naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip nematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sąnaudoms priskiriami visi išankstiniai apmokėjimai už paslaugas, kurios bus suteiktos įmonei vėliau nei per einantį po ataskaitinių metų laikotarpį, nes vieneri finansiniai metai yra riba, skirianti ilgalaikį turtą nuo trumpalaikio.
Kadangi nematerialusis ilgalaikis turtas bus naudojamas ne vienerius metus, jo vertė turi būti paskirstyta proporcingai numatomam naudojimo laikui. Tai daroma amortizacijos būdu. Amortizacija- tai sistemingas nematerialaus turto vertės paskirstymas per visą jo naudingo tarnavimo laikotarpį. Nematerialaus turto amortizacija turi būti pradedama tada, kai turtas yra parengtas naudoti.
Nematerialaus turto amortizacija gali būti skaičiuojama tiesiogiai proporcingu arba mažėjančios vertės metodu. Tiesiogiai proporcingas metodas taikomas tada, kai galima objektyviai nustatyti, kokią naudą įmonė gaus kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Jei naudą nustatyti sunku, taikomas mažėjančios vertės metodas, nes daroma prielaida, kad nematerialusis turtas duos didžiausią naudą pirmaisiais metais, o vėliau jo nauda mažės. Taikant pastarąjį metodą, kiekvieną ataskaitinį laikotarpį amortizuojama vis mažesnė nematerialaus turto vertės dalis.
Nematerialaus turto amortizacijos norma priklauso nuo jo naudingo tarnavimo laiko. Jei nematerialaus turto naudingo tarnavimo laiko neįmanoma objektyviai nustatyti, amortizacijos norma nustatoma ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Nematerialaus turto likvidacinė vertė laikoma lygia nuliui, išskyrus atvejus, kai yra trečiasis asmuo, kuris pasibaigus turto naudingo tarnavimo laikotarpiui įsipareigoja tą turtą nupirkti. Nematerialusis turtas turi būti nurašomas tada, kai jis yra perleidžiamas arba kai tikimasi, kad ateityje jis neteiks jokios ekonominės naudos. Nematerialaus turto nurašymo nuostoliai turi būti pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje.
tags: #isperkamosios #nuomos #ir #sugrazintos #transporto #priemones