Sutvarkant sodybą neišvengiamai susiduriame su problema, ką daryti su senais, dažnai dar ir aukštais medžiais. Jeigu medžiai nebepuošia sodybos arba sklypo, medžių pjovimas yra vienintelė išeitis, atsikratyti sodybos apželdinimui trukdančių medžių.
Medžių šalinimo būdai
Nupjovus medžius galime palikti kelmus, nupjautus prie pat žemės taip, kad jie netrukdytų vejos įrengimui ir tolimesniam sodybos sutvarkymui. Jeigu likę kelmai gadina bendrą sodybos vaizdą, trukdo apželdinimui, galime atlikti nupjautų medžių kelmų „sudrožimą“.
Specialia medžio freza nereikalingi kelmai susmulkinami maždaug 15-20 cm nuo žemės paviršiaus, vėliau užkasami ir užsėjama veja.
Medžių pjovimo svarba
Medžių pjovimas yra procesas, kurio metu pašalinamos tam tikros medžio dalys arba visi medžiai tam tikrame plotelyje. Saugumas: Pjovimas leidžia pašalinti potencialiai pavojingus ar negyvus medžio šakas, kurios gali kilti grėsmę namams, žmonėms ar aplinkinei aplinkai.
Svarbu pažymėti, kad medžių pjovimas turėtų būti atliekamas atsargiai ir protingai. Nevisada reikia pjauti medžius, o tam tikrais atvejais tai gali net žalingai paveikti medžio sveikatą ar aplinką.
Medžių pjovimo tipai
- Formatinis pjovimas: Tai yra tipas, kurio metu medžiai yra "kerpami" siekiant suteikti jiems tam tikrą formą arba kontūrą.
- Atsparumo vėjui pjovimas: Tai yra specialus pjovimo tipas, siekiantis sumažinti medžio kūno pasipriešinimą vėjui.
- Išretinimas (atkarpymas): Šio tipo pjovimas susideda iš šakų pašalinimo, siekiant sumažinti medžio tankumą ir padidinti atsparumą stipriam vėjui ir didinbti teritorinį šviesos pralaidumą.
Svarbu pabrėžti, kad medžių pjovimas turi būti atliekamas atsargiai ir protingai, kad nebūtų padaryta žalos medžiui arba aplinkai. Daugeliu atvejų geriausiai kreiptis į profesionalų medžių pjovimo specialistą, kuris galės tinkamai nuspręsti, kokių pjovimo tipų reikia atlikti konkrečiam medžiui.
Senų ir nenugenėtų medžių problemos
Seni ir nenugenėti medžiai gali sukelti kelias problemas ir žalą aplinkai, ypač jei jie yra susilpnėję arba kenčia nuo ligų:
- Saugumo grėsmė: Seni ir nenugenėti medžiai gali tapti pavojingi, nes jų šakos gali būti trapnios ir lengvai sulūžti.
- Kenkėjų ir ligų plitimas: Seni ir silpni medžiai yra jautresni kenkėjams ir ligoms.
- Mažesnis gyvenimo ciklas: Seni medžiai, kurie gali būti arti savo gyvenimo pabaigos, gali pasibaigus savo gyvavimo ciklui sukelti išsekimą arba mirtį.
- Šaknų problemos: Seni medžiai gali turėti problemų su šaknų sistema, ypač jei jiems trūksta tinkamos priežiūros arba tinkamo erdvės šaknų augimui.
Šios pasekmės gali būti išvengtos arba sumažintos, jei seni medžiai yra tinkamai prižiūrimi ir, jei būtina, jie yra nugenami ar pakeičiami sveikesniais medžiais.
Draudimo aspektai
Kai kurios draudimo bendrovės gali turėti apribojimus arba išimtis, susijusias su senais ir dideliais medžiais. Pavyzdžiui, draudimas gali būti apribotas, jei nekilnojamasis turtas yra esančiame pavojingame atstume nuo medžių, kurie gali kelti grėsmę pastatui dėl šakų nutrupinimo ar kitų panašių problemų.
Draudimo bendrovės dažnai atlieka draudimo turtui įvertinimus ir apžiūras prieš sudarant draudimo sutartį, siekdamos nustatyti rizikos veiksnius. Jei jūsų nekilnojamojo turto draudimas susijęs su medžiais ar kyla klausimų dėl draudimo dėl medžių, geriausia pasikonsultuoti su draudimo bendrove ir paklausti apie galimas apribojimus arba specialias sąlygas, kurias reikia atsižvelgti dėl medžių, esančių jūsų nekilnojamojo turto aplinkoje.
Avarinis medžių pjovimas
Avarinis medžių pjovimas dar žinomas kaip avarinės būklės medžių pjovimas, yra pjovimo tipas, kuris atliekamas reaguojant į skubias situacijas, kurios kelia grėsmę žmonių saugumui, pastatams ar kitai aplinkai.
Avarinis medžių pjovimas gali būti labai pavojingas darbas, todėl jis turi būti atliekamas atsargiai ir tik patyręs ir kvalifikuotas medžių pjovimo specialistas, kuris yra tinkamai apmokytas ir aprūpintas saugia apsaugos įranga.
Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas paskelbė, jog miestelio centre pašalino du medžius - uosį ir klevą.
„Medžiai jau buvo mirštantys, jų viršūnės - sausos, šakos krisdavo į važiuojamąją dalį. Labiausiai mane gąsdino, kad šakos gali užskristi ant geltono mokyklinio autobusiuko - čia yra pagrindinė gatvė, kuria jis važiuoja. Tai - medžiai, kurie atgyveno savo gyvenimą“, - sakė S. Rasalas bei pridūrė, kad kilusiomis diskusijomis yra patenkintas.
„Esu žmogus, mylintis medžius ir kai išgirstu prašymus, jog reikia nupjauti maumedį, nes žmogui, einant į namus, į kambarį prisineša spyglių… Ar kažkam kažkur trukdo eglė šiaurinėje pusėje, kuri nieko neužstoja? Vienoje gatvėje diedukai buvo sugalvoję visus medžius iškirsti, nes ąžuolas meta lapus, vėjas pučia ir pripučia lapų jiems į kiemą. Buvo moteris, kuri vis prašė nupjauti liepą. Jos jau nebėra, o liepa tebestovi. Nupjauti tokius medžius realių argumentų neturiu. Sunku kariauti su žmonėmis, kurie medžių bijo, jų nemyli ir įsivaizduoja, kad trinkelės būtų idealiausia miestelyje“, - kad anaiptol ne visus medžius pjauna, tikino S. Rasalas.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sakė, kad didžiąją dalį prašymų pašalinti medžius savivaldybė tenkina, nes, kai žmonės prašo nupjauti medį, dažniausiai jis nėra sveikas.
„Labai retas atvejis, kada gerą, sveiką medį prašytų leisti nupjauti. Bet tikrai ne visiems leidimus išduodame. Kartais prašymai būna dėl to paties medžio - kartojami ir kartojami. Medžiai irgi sensta, todėl būna taip, kad daug metų leidimo jam nupjauti neišduodame, o paskui išduodame.
Kitas variantas yra, kai gali išduoti leidimą pjauti medžius tam tikrais atvejais - pavyzdžiui, išpjaunami sveiki medžiai, nes reikalingas plotas kažkokiai veiklai. Tada savininkai moka atstatomąją vertę. Ji nėra maža ir mes sukaupiame nemažą fondą. Tuomet du kartus per metus mes rajone įvairiose vietose sodiname medžius“, - sakė vyriausioji architektė. Ji teigė, kad ir pati sulaukia labai daug skambučių dėl medžių.
Kaip pritaikyti seną sodybą šiuolaikinėms reikmėms?
Statysite sodybą kaime? Rekonstruosite seną? Leidinių apie Lietuvos kaimo architektūrą autoriai, architektai Aistė Andriušytė, Rasa Bertašiūtė ir Rolandas Bortkūnas teigia, jog „sunaikinti trapią medinės senovės būtį lengva, o saugoti ar ją pratęsti, kūrybiškai pritaikyti - išsamių žinių, giluminės nuovokos ir ieškojimų reikalaujantis uždavinys.
Labai dažnai Lietuvoje žmonės perka senas, dažnai jau apgriuvusias, medžiais apaugusiasus sodybas. Perka dėl to, kad sodyba yra gražioje vietoje.
Aišku, ta sodyba patraukli dėl įdomios, nenuobodžios aplinkos, kalvelių, didelių medžių aplink. O kai jau nusiperka, pradeda žiūrėti ūkiškai ir nebegalvoja apie tikruosius tos vietos privalumus. Tada pasirodo, kad tai niūri, gūdi vieta, be saulės šviesos. Ir puola kirsti senus, šimtamečius medžius. O kai iškerta, atsiveria dar labiau niūresni, sukiužę trobesiai ir tuštuma.
Dalį pastatų tuoj pat nugriauna, o jei stato naujus, tai būtinai išlygina kalvelę, kad paprasčiau būtų statyti. Tada veža iš klojimų ir pakampių surinktus senus ratus, vežėčias, akėčias, grėblius, senus lovius, viską krauna sodybos teritorijoje, įsivaizduodami, kad taip puošia kiemą, kad tai gražu, o jei trūksta grožio - turguje nusiperka išdrožtą gandrą, gulbę ar gaidį ir pastato prie įėjimo.
O iš tikrųjų šimtamečių medžių neatsodinsi, dirbtinai nukastos kalvelės nebeatkursi, sodyba visiems laikams praranda savo tikrąją aurą.
Imantis rekonstrukcijos dažniausiai pirmas darbas būna perdengti senos pirkios stogą. Dažnam atrodo, ko čia klausti architekto apie tokį aiškų dalyką kaip stogas, juk ir pačiam viskas aišku. O kad nebūtų nuobodu, blyšku, naują dangą būtinai išsirenka raudonos ar žalios spalvos ar šiaip kokią ryškią, atseit, nenuobodžią. Ir namo sienos per daug senos, o atnaujinti, t. y. perdažyti, baiminamasi. Daugelis vis dar įsitikinę, kad dažai lupasi. Tada statybinių medžiagų parduotuvėje randa labai pigių, visai neblogai atrodančių amžiną medį imituojančių plastikinių dailylenčių.
Rezultatas - labai dažnas mūsų kraštovaizdžio naujadaras: vietoj senos lietuviškos sodybos plyname lauke kur ne kur stovi ryškiai balti su raudonais, žaliais stogais pastatai, žiba iš toli, gamtą, aplinką, net saulę nustelbia, o kieme (atsiprašau) kaip sąvartyne - vežėčių, akėčių, grėblių, lovių, puodų, padargų, gandrų, ratų, alpinariumų, tujų, brangių olandiškų augalų, dirbtinai suverstų akmenų krūva ir...dar nežinia ko ir kur. Mūsų tradicijos ir kultūra moko neišsišokti.
Pasitikėkite daugiau architektais, juk jie tam mokslus baigė, patirties įgijo, tuo domisi, tą daro, tuo gyvena. Dėmesį reikia kreipti į viską. Mano nuomone, daug ką galima padaryti, daug ką galima pakeisti tą darant profesionaliai. Labai svarbu nepriimti neprofesionalių sprendimų. Čia reikalingas geras skonis, nuovokiai derinti naujus dalykus su senais.
Lietuvoje yra labai puikus, nuo seno susiformavęs, lietuviškos kultūros tradicijas puoselėjantis sodybos išdėstymas, mastelis, tūriai, siluetas, bruožai, medžiagos. Belieka tik statant naujus pastatus tai profesionaliai pritaikyti ir projektuojant išlaikyti proporcijas, medžiagiškumą, užstatymo charakterį. Tradicinės lietuviškos kultūros bruožus į šiuolaikinę architektūrą reikia perkelti ir tęsti kūrybiškai. Šiuolaikinį statinį profesionaliai integruoti į aplinką galima ir reikia, tuo tarpu aklai mėgdžiojant senovę, neaiškų stilių, tą pačią aplinką nesunku subjauroti.
Jeigu žmogus turi tikslą gyventi estetiškoje, ekologiškoje aplinkoje, galima rekonstrukciją atlikti etapais. Sakykim, vietoj plastikinio lango (langai mediniais rėmais truputį brangesni) galima pasirinkti nevarstomą stiklo paketą, kurį nesunku įstatyti į atskirai pagamintą medinį rėmą. Suprantama, tik ten, kur nereikia varstomų langų. Tikrai netiesa, kad plastikinės dailylentės yra pigiau už medines. Jeigu rinktis tikrai fasadams pritaikytas ir ilgaamžes kokybiškas plastiko dailylentes su visais reikalingais priedais, jos yra brangesnės. Žmonės apkala namus labai prastos kokybės plastiku, kurio tarnavimo laikas neaiškus.
tags: #ispjovus #senuosius #medzius #sodyba #neteko #zavesio