Europos Centrinis Bankas (ECB) nėra pirmasis centrinis bankas, nusprendęs įgyvendinti nestandartinę pinigų politiką ekonomikos skatinimui. Išplėstinė turto pirkimo programa (angl. Asset Purchase Programme, APP) - tai viena iš priemonių, kurią ECB naudoja siekdamas palaikyti euro zonos ekonomiką. Ši programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, apima įvairių finansinių priemonių pirkimą rinkoje. Šiuo metu Eurosistemos vykdoma Išplėstinė turto pirkimo programa.
Centraliniai bankai gali nuspręsti kiekybiškai skatinti ekonomiką, kai įprasti pinigų politikos instrumentai tampa nepakankami.
Koks Yra Programos Tikslas?
Pagrindinis kiekybinio skatinimo tikslas - padidinti pinigų kiekį apyvartoje ir sumažinti palūkanų normas. Tokie veiksmai padeda suformuoti palankesnes finansavimo sąlygas ir skatinti vartojimą bei ekonomikos augimą. Tokia politika prisidedama prie ekonomikos augimo skatinimo ir per poveikį valiutos kursui - kitų valiutų atžvilgiu valiuta tampa pigesnė, o šalies eksportas dėl to tampa patrauklesnis užsienio pirkėjams.
Kaip Vykdoma Išplėstinė Turto Pirkimo Programa?
ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai turtu užtikrintų vertybinių popierių ir padengtų obligacijų pirkimus pradėjo vykdyti 2014 m. pabaigoje. 2015 m. kovo mėn. buvo pradėti pirkti ir euro zonos vyriausybių, agentūrų ir kitų Europos institucijų išleisti vertybiniai popieriai. Tada išplėstine turto pirkimo programa pavadinti pirkimai išaugo iki 60 mlrd. eurų per mėnesį. 2016 m. pavasarį perkamų vertybinių popierių kiekis buvo padidintas iki 80 mlrd. eurų per mėnesį. Šiek tiek vėliau pradėti pirkti ir euro zonos nebankinio sektoriaus bendrovių išleisti skolos vertybiniai popieriai.
Pagal bendrovių obligacijų pirkimo programą, perkami euro zonoje registruotų bankinei grupei nepriklausančių įmonių išleisti skolos VP. ECB apie būsimą bendrovių obligacijų pirkimo programą paskelbė 2016 m. kovo 10 d. 2014 m. antroje pusėje ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai (vadinamoji Eurosistema) pradėjo įgyvendinti privataus sektoriaus išleistų turtu užtikrintų VP ir padengtų obligacijų pirkimo programas. 2015 m. kovo mėn. buvo pradėti pirkti ir euro zonos vyriausybių, agentūrų ir kitų Europos institucijų išleisti vertybiniai popieriai. Tada pirkimai išaugo iki 60 mlrd. eurų per mėnesį.
Šią savaitę ECB valdančiosios tarybos posėdyje nuspręsta programą pratęsti - iki 2017 m. pabaigos pirkti euro zonos vyriausybių, agentūrų, kitų Europos institucijų obligacijų, turtu užtikrintų vertybinių popierių bei padengtų ir nebankinio sektoriaus bendrovių obligacijas. Tačiau nuo 2017 m. balandžio mėn. bus vykdomi šiek tiek mažesnės apimties pirkimai - bus perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį.
2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje pagal išplėstinę turto pirkimo programą Eurosistema buvo nupirkusi obligacijų už beveik 1,5 trln. eurų (1 paveikslas), o iki 2017 m. pabaigos iš viso bus įsigijusi vertybinių popierių už 2,3 trln. eurų.
Išplėstinės Turto Pirkimo Programos Įtaka Lietuvai
Lietuvos bankas taip pat dalyvauja skatinimo programoje, antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) vidaus ir užsienio rinkose išleistus VP. Kartu su ECB šių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvos bankas šių obligacijų buvo nupirkęs už beveik 2 milijardus eurų. Nuo 2015 metų spalio Lietuvos bankas vidaus rinkoje išleistas Vyriausybės obligacijas pradėjo pirkti vykdydamas aukcionus. Iki šiol jų įvykdyta jau per šimtą ir nupirkta vertybinių popierių už 400 mln. eurų. Iš viso pagal skatinimo programą Lietuvos bankas yra jau nupirkęs 6 milijardų eurų vertės vertybinių popierių, iš kurių apie ketvirtadalį (1,5 mlrd. eurų) sudaro Lietuvos vyriausybės obligacijos.
Per programos vykdymo laikotarpį smarkiai nukrito LR VVP palūkanų normos. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. pradžios iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, 2024 m. išperkamų tiek vidaus, tiek užsienio rinkose išplatintų LRV obligacijų pelningumai sumažėjo daugiau kaip 150 bazinių punktų.
Lietuvos bankas prisideda prie kiekybinio skatinimo pagal vieną iš išplėstinės turto pirkimo programos dalių - viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą - antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Europos institucijų išleistus vertybinius popierius. Lietuvos bankas vertybinius popierius perka iš Lietuvos ir užsienio kredito įstaigų, o šių kredito įstaigų tarpininkavimu juos parduoda ir privatūs bei verslo subjektai. Vidaus rinkoje išleisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai perkami aukcionų būdu - aukcionų jau įvykdyta per šimtą, o jų metu nupirkta vertybinių popierių už 400 mln. eurų. Šių metų lapkričio pabaigoje Lietuvos bankas iš viso buvo įsigijęs vertybinių popierių už daugiau kaip 6 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į dabartinius programos parametrus, galima prognozuoti, kad iki programos pabaigos kiekybinio skatinimo tikslais Lietuvos bankas bus įsigijęs obligacijų už 9,5 mlrd. eurų.
Įgyvendinama skatinamoji politika sumažino skolinimosi kainą Lietuvoje. Ilgiausios trukmės vidaus rinkoje išplatintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų pelningumas nuo viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programos paskelbimo sumažėjo nuo 1,5 iki 0,6 procentų. Šalies Vyriausybė šių metų rugpjūčio mėnesį pirmą kartą šalies istorijoje pasiskolino už neigiamas palūkanas (neigiamų palūkanų buvo išleistieji 3 ir 5 metų trukmės vertybiniai popieriai). Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015 m. pradžios naujų paskolų įmonėms palūkanų normų 3 mėn. vidurkis sumažėjo 0,4 procentinio punkto.
Kadangi vykdoma išplėstinė turto pirkimo programa, siekiama paskatinti būtent euro zonos ekonomikos augimą, pagal šią programą perkami tik eurais išleisti vertybiniai popieriai. Didelė dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų yra išleistos Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, taigi centriniai bankai šių vertybinių popierių pagal šią programą neperka. Lietuvos bankas šiuo metu neperka ir privačiojo sektoriaus vertybinių popierių. Įprastai nacionaliniai centriniai bankai perka savo jurisdikcijose išleistus ir kitus programos kriterijus atitinkančius vertybinius popierius, o Lietuvoje registruotos bendrovės tokių vertybinių popierių išleidusios nėra.
Pavyzdžiui, 2015-2016 m. (iki spalio mėn. imtinai) naujų paskolų įmonėms palūkanų normų 3 mėn. vidurkis euro zonoje sumažėjo 0,6, Lietuvoje - 0,4 proc. punkto. Dėl sumažėjusių palūkanų Lietuvos bendrovės sutaupė 28 mln. eurų, o gyventojai - apie 11 mln. eurų. Šie pirkimai, padėjo mažinti valstybės skolos kainą. Pavyzdžiui, 8 metų trukmės Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma smuko daugiau nei perpus - nuo 1,5 iki 0,6 proc., o šių metų rugpjūtį Vyriausybė pirmą kartą šalies istorijoje skolinosi už neigiamas palūkanas. Investuotojai primokėjo už 3 ir 5 metų trukmės obligacijas.
Tačiau tokia padėtis yra ne visose Baltijos valstybėse - Estijos centrinis bankas turi galimybę pirkti energetikos sektoriaus bendrovių obligacijas. „Lietuvoje registruotos bendrovės šiuo metu nėra išleidusios pirkimo programų reikalavimus atitinkančių obligacijų, pavyzdžiui, turinčių investicinį reitingą, todėl Eurosistema neturi galimybių pirkti Lietuvos privataus sektoriaus VP.
Pasak V.Vasiliausko, didelio masto vertybinių popierių supirkimas ir smarkiai žemyn nuspaustos palūkanos lengvino skolos naštą bei skatino kreditavimą, kuris pridėjo jėgos ūkio augimui.
Pagrindiniai APP duomenys
| Laikotarpis | Per mėnesį superkamų VP suma |
|---|---|
| Iki 2016 m. pavasario | 60 mlrd. eurų |
| 2016 m. pavasaris - 2017 m. kovas | 80 mlrd. eurų |
| Nuo 2017 m. balandžio | 60 mlrd. eurų |
Programos Efektyvumas ir Kritika
Vertinama, kad ECB skatinamoji pinigų politika padėjo išvengti gilesnės euro zonos šalių recesijos. Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris, skaitydamas metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, paminėjo, jog ECB vykdoma skatinamoji pinigų politika euro zonos vyriausybėms padėjo sutaupyti 50 mlrd. eurų skolos tvarkymo išlaidų.
Jeigu Eurosistema nebūtų įgyvendinusi plataus masto skatinamosios pinigų politikos, 2015-2019 m. euro zonos ūkio plėtra būtų 1,6 proc. punkto, arba vidutiniškai penktadaliu lėtesnė. Mūsų šalies ekonomiką Eurosistemos skatinamoji pinigų politika teigiamai veikia daugiausiai per eksportuojantį sektorių dėl didesnės euro zonos paklausos. Skatinamosios pinigų politikos kaupiamoji įtaka iki 2019 m. mūsų šalies realiojo BVP augimą ir infliaciją turėtų padidinti atitinkamai 1,0 ir 1,4 proc. punkto. Prognozuojama, kad euro zonos BVP augimas 2019 m. paspartės iki 1,6%, infliacija pakils iki 1.7%.
„Centrinių bankų veiksmai padėjo laimėti laiko. Deja, šis laikas euro zonos šalių vyriausybių nėra veiksmingai išnaudojamas sprendžiant esmines euro zonos problemas darbo rinkoje, finansų sektoriuje, taip pat lengvinant biurokratinę naštą verslui.