Kelis kartus stebėjau diskusiją, kai protingi ir, iš šono stebint, laimingi žmonės neranda sutarimo, kas yra laimė. Patys pagalvokit, kas gi ta laimė? Ar laimė, kai alkanas randi maisto? Ar laimė, kai nusiperki naujus batus? Ar laimė, kai tavo vaikas sėkmingai padeklamuoja 16 eilučių eilėraštį ant scenos? Būtent dėl to, kad tiksliai nežinau, kas yra laimė, prieš gerą mėnesį nusprendžiau pažiūrėti ką rašo mokslininkai. Padriką straipsnių ir minčių kratinį pateiksiu ir jums.
Labai įdomus puslapis: Pasaulio laimės apžvalga. Kiekvienas galite pasižiūrėti, tikrai gana smagu Lietuvą matyti gana aukštai. Bet jų duomenys tokie statistiniai, šalti, paremti bendru vidurkiu. O kaip apie asmeninę laimę?
Pasaulio laimės indeksas 2023 metais.
Laimės apibrėžimas ir komponentai
Trumpai apibrėžti neišeina, bet dauguma psichologų laimę aprašo, kaip trijų komponentų visumą: gausa pozityvių minčių, emocijų ir potyrių, nedidelis kiekis negatyvių, bei daug pasitenkinimo savo gyvenimu. Šiuos tris komponentus turintis žmogus - dažniausiai jaučiasi laimingas ir jo tą laimę galima daugiau ar mažiau išmatuoti spec. psichologiniais testais. Gal ir nelabai tiksliai, bet ne apie tai kalbam. Įdomiau, kas tuos tris komponentus sukuria. Kaip gauti daugiau pozityvių, mažiau negatyvių emocijų ir potyrių ir jaustis „pasitenkinusiu” (satisfied).
Kai kurie žmonės laimę vadina trumpalaike, bet labai intensyvia palaima, kiti - stabiliu gerovės jausmu. Bet jei manysime, kad laimė yra gyvenimas, kuris teikia pasitenkinimą, tai faktai yra neginčijami: laimingiausi yra ne tie, kurie patiria palaimą, bet tie, kurie pozityviai žiūri į kasdienius dalykus. Ne visada galima rasti objektyvių „laimės priežasčių“.
Vienas patikimiausių laimės pagrindų yra artimi, šilti ir gilūs santykiai: šeima, romantika, draugystė. Šių žmonių draugų, pažįstamų ir artimųjų ratas yra ganėtinai platus, nes jie geba juos vertinti ir nuoširdžiai džiaugtis jų buvimu greta. Tomis pačiomis gyvenimo sąlygomis laimingi žmonės gyvena ilgiau, turi geresnį imunitetą ir greičiau pasveiksta po sunkios operacijos.
Išorinės aplinkybės yra labai svarbios mūsų vidinei būsenai, tačiau būtina suprasti, kad ne viskas gyvenime gali vykti sklandžiai: būna sunkių dienų, sutinkame blogų žmonių, ištinka rimtos problemos ir pan. Laimingi žmonės suvokia, kad jų praeitis pavertė juos tokiais, kokie jie yra dabar, tačiau jie į ją nuolat nesigręžioja ir nebando žvelgti toli į ateitį. Jų sugebėjimo išlikti „čia ir dabar“ galima tik pavydėti.
Laimė - tai prasmės matymas savo veiksmuose, darbuose, kad ir kokie jie būtų. Pvz.: vaikų auginimas, mokytojo darbas, statybininko pareigos ar kt. Pagrindinė esmė yra ne degti tuo, ką darai kasdien, o suprasti, kodėl tai darai. Sąmoningai gyventi - reiškia suvokti save, aplinkinį pasaulį ir kitus žmones tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų, nevertinti visko iš savo subjektyvios pozicijos.
Laimė gali pasireikšti kaip pajautimas, dažnai žmogų aplankantis staiga, netikėtai. Būna, žmogui tiesiog kyla nepaaiškinamas jausmas, kad jis yra laimingas. Vis dėlto, žvelgiant į tyrimus ir mokslininkų pastebėjimus, būsena, kai žmogus, atrodytų, nei iš šio, nei iš to pasijaučia laimingas, dažniau pasitaiko vaikystėje, jaunesniame amžiuje.
Dabartinėje visuomenėje priimta, kad kuo labiau augame, bręstame, tuo daugiau pareigų prisiimame, apsikrauname rūpesčiais. Todėl žmogus dažniau renkasi nebūti laimingas - vietoje to jis renkasi spręsti problemas, siekti užsibrėžtų tikslų, kelti ir narplioti gyvenimiškus uždavinius.
Laimė - teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais - pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo.
Laimė yra daug daugiau, tai yra daug gilesnis ir brandesnis jausmas, visapusiškas gyvenimas, jo pilnatvė. Gebėjimas džiaugtis ir užjausti. Laimė (graikiškai tai vadinasi EUDAIMONIA, lotyniškai - BEATITUDO) yra daugiaprasmė sąvoka, formaliai reiškianti tai, kas tikima esant galutiniu žmogaus siekių patenkinimu, išsipildymu. Įvairus turinys gali būti sutalpinamas ir į laimės sąvoką pagal tai, kur žmogus visų pirma mato savo gyvenimo prasmę. Tai rodo, kad laimė yra paties žmogaus, o ne išorinės tikrovės kategorija. Kas vienam atrodo laimė, kitam iš viso nėra laimės vardo verta. Antra vertus, tie patys dalykai, kurie pirma atrodė atneša laimę, pasiekti - svajotos laimės nesuteikia.
Tai verčia laimę vaizduotis lyg tokia magiška viliotoja, kuri vis masina tolyn, niekada neleisdama jos sugauti, tarsi vaivorykštė. Kiek laimės ieškoma, tiek paprastai jos ir nerandama. Yra kalbama apie laimės ieškojimo logiką, bet tragizmas greičiau teslypi iliuzijoje, kad laimė gali būti pasiekiama, kaip koks išorinis laimėjimas. Niekada laimė negali būti kur nors randama, nes ji yra pačiame žmoguje, tiesiog reikia sugebėti ją atskleisti.
Pačiame savyje randamoji laimė nepriklauso nuo sėkmės ar nesėkmės pasaulyje: ji lieka nepaliečiama to, kas vyksta pasaulyje, ne iš asketinio abejingumo pasauliui, o dėl to, kad laimės rūpestis yra sureliatyvinamas prasmės rūpesčiu. Būtent: užuot absoliutinus laimę galutiniu siekiu, laimės ilgesys paverčiamas rūpesčiu prasmingai gyventi, ilgesio tuštumą užpildyti ne išoriniais daiktais, o savo paties vertingu atsiskleidimu.
Laimingas ne tas, kuriam sekasi, kuriam laimė šypsosi, o tas, kuris vertingai gyvena, pripildydamas savo gyvenimą ir laiką tuo, kas turi antilaikinę vertę. Žinoma, trumpalaikę laimę galima pasiekti ir per materialinius gyvenimo malonumus bei laimėjimus. Kasdieninė laimės sąvoka, pagal kurią laimė yra tiek pat savaime neapibrėžta savo prasme, visų pirma remiasi tradicine laimės samprata, laikančia laimę galutiniu žmogaus tikslu ir tapatinančia laimę su aukščiausiu gėriu.
Kita vertus, laimė yra toks abstraktus dalykas, kad jos tiesiog neįmanoma įsprausti į kažkokius rėmus, paklaustas, kas yra laimė, kiekvienas žmogus atsakys visiškai skirtingai ir iš dalies panašiai. Todėl galima teigti, kad yra kažkokie bendri visiems laimės komponentai, bet ne pati laimė. Todėl reikėtų pamąstyti, kas man yra laimė, ko aš trokštu iš gyvenimo. Ir pabandyti tai įgyvendinti. Tačiau laimės negalima medžioti. Ją reikia prisijaukinti!
Trumpalaikė ir ilgalaikė laimė
Nemaža dalis mokslininkų išskiria trumpalaikę laimę (tokią labiau apčiuopiamą) ir ilgalaikę - kurią vadina prasme (meaning). Pvz. Trumpalaikės laimės - alkanas, pavalgiau, laimingas. Suplyšo batai, nusipirkau naujus, laimingas. Supaprastinant - norų įgyvendinimas (need reduction). Ilgalaikė laimė - kai elgesys, veiksmas ar kažkoks poelgis sukuria šleifą pozityvių jausmų ir atsiminimų, besitęsiantį ilgesnį laiką, vis sukuriantį gerų emocijų. Pvz. išmokius vaiką groti pianinu, kiekvieną kartą, kai dalyvaujame koncerte - jaučiamės laimingi arba žemiškiau, dalyvaujame kasmet „Darom”, rūšiuojam atliekas, neperkam vienkartinių maišelių, kompostuojam - jaučiamės prisidedantys prie pasaulio švarinimo ir gelbėjimo.
Šie du skirtingi komponentai yra vienodai svarbūs. Nes gali būti, kad būdamas turtingas, pastoviai tenkindamas savo primityvius norus, nesijausi tiek laimingas, kaip norėtum.
Laimė ir sėkmė
Istoriškai - laimės terminas kilo nuo termino sėkmė (happiness ir luck). Senovinėje Norvegų kalboje - hap = sėkmė (naudojama ir dabar.. EN -perhaps, happenstance). Senovėje žmonės tikėjo ir manė, kad laimė pačiam žmogui nepaklūsta, čia daugiau sėkmės reikalas (ją galėjo pakeisti dievai, likimas ir t.t.). Šiuolaikiniai žmonės galvoja kitaip. Dar filosofai Sokratas ir Platonas atakavo teiginį, kad likimas įtakoja laimę, jie svarstė, kad laimę susikuriame patys. O kaip? Šį klausimą kelia visos religijus ir visi „gyvenimo vadovai”. Aš visai pritariu istorikui Darrin M. McMahon ir manau, kad laimė - tai nėra vienkartinis jausmas ar procesas. Tai gerai gyvenamo gyvenimo produktas. Laimė neatsitinka. Reikia sunkiai ir ilgai dirbti, treniruoti save, kad ją užsidirbti.
Nuo Aristotelio laikų - laimė yra kažkas, ką užsidirbi būdamas geru žmogumi, atlikdamas gerus darbus, pasiekdamas meistriškumą įvairiuose gyvenimo aspektuose. Šiuolaikiniai žmonės laimę supranta kaip geltoną veiduką su plačia šypsena. O reikėtų suprasti, kaip visa apimantį gyvenimo būdą (lifestyle), kurio metu laimė - šalutinis produktas. Tu turi apie ją galvoti, dirbti to linkme. Yra ne kartą įrodyta, kad laimingiausi žmonės yra tie, kurie nesifokusuoja ties savo pačių laime, o tiesiog gyvena savo principų ir vertybių vedini, bei stengiasi daryti gerus darbus kitų žmonių naudai. Šiaip reiktų žiūrėti plačiau ir toliau. Neverta savo laimės matuoti pagal kaimyną. Pasaulyje pilna vietų, kur kaimynai būtų kitokie.
Jeigu jūsų kaimynas turi naujausią BMW, bet yra irzlus, agresyvus vairuodamas, savaitgaliais arba po darbo gausiai vartoja alkoholį, kad atsipalaiduotų, šiukšlina gamtoje, nes jam px, prastų mašinų vairuotojai yra lūzeriai ir apskritai, eilėje jis nelaukia, tai nepanašu, kad jis yra labai laimingas. Išorinis spindesys yra viena, o ką jis jaučia savyje yra kita. Nors psichologai kalba, kad labai riboto intelekto žmogus gali būti labai laimingas užtikrinęs tris savo poreikius (pavalgyti, pasidauginti, pašikti..). Ir iš tikrųjų, manau visi artimųjų tarpe pažįstate žmonių, kurie turi daug turto, bet yra nelaimingi. Nemaža dalis jų stengiasi demonstruoti savo materialų turtą, o susitikus pasikalbėti - arba pasakoja, ką pirko, kur buvo, arba skundžiasi dėl vienokių ar kitokių dalykų…
Pvz. Kokie yra šiuolaikinio žmogaus lūkesčiai? Kaip mes suprantame asmens sėkmę? Namas, du automobiliai ir atostogos užsienyje? Koks siauras požiūris… Bet yra ir kitokių žmonių, kurie išlipa iš visuomenės bendro suvokimo, padeda ir kitiems susiprasti (kad ir pvz. BM, galbūt to pats nenorėdamas). Šiaip laimė labai priklauso nuo žmogaus tikslų ir norų. Jeigu jis nori prisigerti ir voliotis iki kito ryto, kai vėl ims bambalį ir prisigers, sunku apibrėžti ar jis laimingas… Dažniausiai visiems aplinkui aišku, kad ne, nors pats veikėjas gali sakyti priešingai. Laimė turbūt ir objektyvus ir subjektyvus reiškinys. Juk religijoje, pvz krikščionių - kentėjimas yra kažkas gilaus, kažkas tokio… O laimė - paviršutiniška ir paprasta. Nusipirk coca-colos, nusipirk masažą - tu jau laimingas.
Genetika ir suvokimas
Realiai, mokslas kalba ką kitą. Tik 10% laimės sudaro tokie dalykai, kaip mokslas, universitetas, santuoka, automobilis, rūbai… 50% - genetika. Juk galimas polinkis į depresiją arba maniją. Optimizmas paveldimas apie 25%.. Likę 40% priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame pasaulį. T.y., priklauso nuo mūsų pačių suvokimo. (Sonya Lyubomirsky - 50%/10%/40% formulė). Šiuos 40% mes galime valdyti, keisti. Išmokti. Budizme, judaizme ir krikščionybėje yra skelbiama, kad kartais reikia „išeiti į pasaulį ir palengva tapti geriausia savo versija” pvz. Lotynų kalboje - vargšas (en. poor) yra miser. Iš čia atsiranda nelaimingas (en. miserable). Romėnai žinojo, kad būti bėdžiumi - prastas reikalas.
Pinigai gali padėti pasiekti laimę, bet nėra vienintelis faktorius.
Pinigai ir laimė
Pinigai padaro žmones laimingesniais. Aišku, galima nesutikti, bet tiesos yra (iš dalies). Tą suprato ir Aristotelis. Laimė - prabanga. Tu pradedi galvoti apie laimę tik tada, kai pasirūpini visais baziniais poreikiais. Tačiau, pinigų nereikia tiek, kiek jūs tikriausiai galvojate. Pvz. JAV atliktų tyrimų metu nustatyta, kad laimės pojūtis praktiškai nebedidėja viršijus 75.000 dolerių per metus pajamas (6.250 per mėnesį). T.y. Lietuvoje 33.750$ arba 30.405 EUR (2533 EUR per mėnesį) - duomenys pagal perkamąją galią. Tebunie skaičiai ir ne visai tikslūs, bet ne tame esmė.
2010 metais. Jie padalijo laimę į emocinį gerbuvį (t.y. laimingas veidelis arba susiraukęs) ir į fizinį gerbūvį (turtas, galimybės ir t.t.). Jie nustatė, kad viršijus 70.000$ pajamas per metus, jam didėjant nebėra jokio emocinio gerbūvio gerėjimo. T.y. žmogus nesijaučia laimingesnis, pasiekiamas plato. Kitavertus fizinis gerbūvis - plato niekada nepasiekia. Kuo esi turtingesnis, tuo fizinis gerbūvis (gyvenimas) gerėja. Todėl negalima sakyti, kad pinigai nenuperka laimės. Pinigai, pasirodo laimę nuperka. Tik ne visą visą laimę, o jos dalį. Tą, kuri išlieka neilgai.
Pajamos per metus ir gerovė:
| Pajamos per metus | Emocinis gerbūvis | Fizinis gerbūvis |
|---|---|---|
| Iki 70.000$ | Didėja | Didėja |
| Virš 70.000$ | Plato | Didėja |
Vis dėlto svarbūs yra ir pinigai! Šiuolaikiniuose darbuose apie žmogaus socialinę motyvaciją aprašomi trys universalūs, nepakeičiami psichologiniai poreikiai: kompetencija (meistriškumo jausmas), autonomija (pasirinkimo, laisvos valios, laisvės, noro jausmas) ir sąryšis (ryšio, bendrumo jausmas). Pinigai svarbu, ju reikia tiek, kiek reikia. Laimę reikia užsidirbti, ji iš niekur neatsiras. Dirbk tau patinkantį darbą. Būk gerbiamas, laisvas. Turėk draugų. Lavink ir treniruok kūną ir protą.
Psichologai teigia, kad gyvenimas šiaip yra nesėkmių, bandymų ir klaidų ciklas, kol kažkas ką darome pagaliau pavyksta. Nepavyko, padarei išvadas, pavyko. Tada vėl nepavyko, darai išvadas. Tai yra normalu. Taip išmokstame vaikščioti, važiuoti dviračiu, skaityti, kalbėti ir t.t. Nesėkmes galima ir reikia švęsti (be torto ir žvakučių, bet savyje - dabar jau žinau, ko reikia, kad kitą kartą pavyktų.) Juk pvz. įvairių su technika ar technologijomis susijusių sričių žmonės nori kuo greičiau sulaukti, kol kažkas (veiksmas) nepavyks. Jie padarys išvadas, pakitimus, žinos priežastį, kodėl nepavyko, pasimokys iš nesėkmės ir galiausiai aplenks konkurentus. Reikia būti optimistais.
Taip. Mes visą laiką bandome save lyginti. Jeigu lyginame save su tais, kuriems kažkas geriau sekasi - galbūt rasime įkvėpimo tobulėti. Jeigu lyginsime save su tais, kuriems kažkas prasčiau sekasi - rasime priežastį būti dėkingais. Bet žmonės daug dažniau lyginasi su tais, kurie „aukščiau” ir akcentuoja tai, ką tie „aukščiau” turi, o jie neturi. Palyginimas su tais kur „žemiau” ar su tai, ką jie turi, o tie „žemiau” neturi, nedaro tokios įtakos gyvenime.
Dr. Ebby Elahi yra pasakęs, “Jeigu tu žiūri į savo gyvenimą per stiklą, kuris mažina - matai daugiau ir susikuri vaizdą, kai kasdieniai svyravimai aukštyn-žemyn pasidaro dulkėmis po tavo kojomis, tavo ilgame ir gražiame gyvenimo kelyje”.
Dr. Dr. Daryk daugiau gerų darbų kitiems. Leisk pinigus ir laiką pojūčiams ir potyriams, o ne daiktams. Savo darbą (ten kur praleidi vos pusę savo gyvenimo) pakeisk arba papildyk į tokį, kur būtų priimtini siekiai, tikslai ir prasmė. Tam, kad norėtum eiti į darbą, o ne kas rytą save verstum eiti ten, kur tau negera. Norėk būti geru specialistu, meistru, „reference tašku”. Mindfullness. Vienas šiuo metu labai populiarus žodis, bet toks teisingas.
Laimei irgi galioja socialinis gradientas, kai laimė labiau įtakojama sociometrinių faktorių (pvz. kitų žmonių pagarba, pačio pasitenkinimas ir žinojimas, kad esi savo srities meistras - specialistas - guru), negu socioekonominiai faktoriai (pvz. pajamos).
Paskutiniu metu vis dažniau girdžiu žodžių junginį „laimės paieškos“. Nežinau kodėl, ar todėl, kad mano draugai iš tiesų patiria krizę, ar todėl, kad ją patyriau pati ir pradėjau reaguoti į aplinkinių pasisakymus šia tema. Nepaisant priežasties, laimės tema visada įdomi apmąstymams. Pagrindinis dalykas, kuris mane neramina paskutiniu metu, yra tai, kad žmonės imasi desperatiškų laimės paieškų. Man iš tiesų skaudu žiūrėti, kaip jie save kankina ieškodami tos išsvajotos laimės.
Manau, svarbu suvokti, kad laimė yra narkotikas, kurį gamina smegenys, kad judėtum į priekį. Laimė yra maži ir trumpalaikiai apdovanojimai už tai, kad tu socializuojiesi, pasieki savo tikslų darbe ar kitoje veikloje, atrandi kažką naujo. Pagalvokite, kada būnate laimingi. Kai nukrenta, tas taip ilgai išvargtas kilogramas, po ilgalaikių pastangų jus paaukština ar pavyksta pagaminti skanų patiekalą. Gyvenimas kupinas mažų ir didelių laimėjimų. Bet kas nutinka, kai pasiekiate tą laimėjimą? Ogi atsiranda naujas tikslas ir vėl viskas iš naujo.
Laimę prilyginčiau alkiui, skausmui ar seksui. Alkis tai mūsų smegenų signalas, kuris neleidžia mirti badu. Skausmas mus apsaugo nuo rimų sužalojimų ir moko kas mums yra pavojinga. Seksas yra malonus, tam, kad visuomenė daugintųsi. Kai jaučiame alkį, valgome. Kai mums skauda, nebetęsiame veiklos, kuri sukelia skausmą. Kai norime orgazmo, mylimės. Lygiai taip pat ir laimė turi savo paskirtį. Laimė yra tai, ką gauname po sunkaus darbo arba nusižengimo savo įprastai rutinai. Todėl lengviausia patarti - susikurk kuo daugiau tokių akimirkų ir būsi laimingesnis. Bet pagrindinė laimės savybė yra trumpalaikiškumas. O darbas, kurį įdedame laimei pasiekti dažnai būna ilgalaikis ir lydimas savęs smerkimo, ieškojimo, bemiegių naktų, ašarų ir daugelio kitų neigiamų dalykų.
Mano nuomone, garsusis piešinys su asilu ir morka puikiai pavaizduoja, kas yra laimė. Mes esame asilai ir žinome, kad laimė yra visai šalia, ranka pasiekiama. Bet vis negalime jos pasiekti, kaip asilas morkos. Po kiekvieno didesnio žingsnio geriau užuodžiame jos kvapą, bandome krimstelėti. Morkos gauti niekaip nepajėgiame, bet kvapas ir vaizdas toliau vilioja mus stengtis, bėgti, daryti.
Aplink pilna patarimų, kaip būti laimingam. Išgirsite garsias frazes, tokias kaip „išeik iš komforto zonos“, „tobulėk“, „veik“ ir „tik tu esi atsakingas“. Ir tame yra daug tiesos. Didelei daliai visuomenės vis dar svarbu išgirsti šias tiesas ir jomis vadovautis. Suprasti, kad niekas kitas, tik jie patys atsakingi už savo gyvenimą ir kokia nuotaika jame vyrauja.
Viskas prasideda nuo pamąstymo. Linkiu kiekvienam surasti laiko atsisėsti, nusiraminti, bent trumpam atidėti rūpesčius į šalį ir pasižiūrėti į savo vidų, nebijoti savęs paklausti, kas man gyvenime svarbu, dėl ko aš gyvenu.