Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas Moksliniams Tyrimams ir Eksperimentinei Plėtrai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, naudojamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje. Nagrinėjami įstatyminiai aspektai, lengvatos ir finansavimo galimybės, susijusios su MTEP veikla.

Įstatyminė bazė

Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 17¹ straipsnis reglamentuoja sąnaudų, patirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, atskaitymą iš pajamų. Pagal šį straipsnį:

1. Sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.
2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos iš pajamų atskaitomos PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai įsigyjami iš kito vieneto ar fizinio asmens, dėl tokio įsigijimo patirtos sąnaudos atskaitomos iš pajamų pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas tik tais atvejais, jei įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai atlikti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, kuri nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad PMĮ 17¹ straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

PMĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, bei pagal pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui apmokėjus visą turto vertę, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimą.

Nuo 2026-01-01 įsigaliojo PMĮ 18 str. Paskelbtas PMĮ 18 str. Papildytas PMĮ 14 str. Papildytas PMĮ 14 straipsnio, kuris nurodo, kaip nustatoma turto mokestinė įsigijimo kaina, komentaras.

Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y.

Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas. Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas.

Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus. Apskaičiuojant PM nėra svarbu, pagal kokius finansinės apskaitos reikalavimus yra tvarkoma įstaigos apskaita.

PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y. Įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus. Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų.

Pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu. Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia.

Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti. Gamintojo nustatytas garantijos laikotarpis gali būti svarbus sprendžiant, kokį nusidėvėjimo normatyvą taikyti.

Vyriausybės parengtame mokesčių pertvarkos pakete, kuris šiuo metu svarstomas Seime, greta kitų siūlymų yra numatyta ir tam tikro ilgalaikio turto momentinio nusidėvėjimo lengvata.

Finansavimo galimybės ir parama MTEP veiklai

Lietuvoje egzistuoja įvairios finansavimo priemonės, skirtos skatinti MTEP veiklą. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai:

• Žaliasis eksperimentas (privatus sektorius): Skatina inovatyvių aplinkai draugiškų produktų ir technologijų kūrimą ir diegimą. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
• InoBranda ir InoPažanga: Šios priemonės skirtos ankstyvosios sukurtų naujų produktų bandomosios gamybos skatinimui ir parengimui rinkai. Finansavimas gali būti skiriamas pareiškėjams ir partneriams visose srityse, išskyrus tam tikrus apribojimus, nustatytus ES reglamentuose.
• Inostartas: Skirtas pradedantiesiems inovatoriams - labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat didelėms įmonėms, bendradarbiaujančioms su MVĮ. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 200 tūkst. eurų.
• 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ informacinių ir ryšių technologijų srityje: Finansuoja naujų technologinių sprendimų, skirtų gamybos procesų skaitmeninimui ar automatizavimui, diegimą.
• Skatinti aplinkai palankių produktų arba technologijų sukūrimą ir (arba) diegimą: Skirta smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams, veikiantiems ne pramonės srityje.

Be to, INVEGA teikia paskolas MTEP projektams, kuriomis gali būti apmokamos personalo, priemonių ir įrenginių įsigijimo, taip pat pastatų nusidėvėjimo išlaidos.

Momentinio Nusidėvėjimo Lengvata

Mindaugo Dervinio, „PwC“ Lietuvoje pelno mokesčio komandos vadovo, teigimu, momentinio nusidėvėjimo (MN) galimybė trumpuoju laikotarpiu gali būti rimtas impulsas verslams, kurie dabar ryžtasi investuoti. „Investuojančiam verslui tai galimybė gauti paskatą iš karto, per mažesnį PM". Vienas iš sektorių, kuriam MN galimybė gali būti naudinga, yra transportas ir logistika.

M. Dervinio teigimu, MN lengvata ne visada būtų pats naudingiausias pasirinkimas verslui. Jei įmonė gali pritaikyti Investicinio projekto (IP) lengvatą 1 mln. Eur turto, toks pasirinkimas jai bus naudingesnis nei MN - šalia IP lengvatos, kuri išnaudos tuos 1 mln. eurų, įmonė papildomai gali skaičiuoti ir įprastą nusidėvėjimą - taigi, iš principo ji visą turto naudojimo laikotarpį gali daryti dvigubą turto atskaitą pelno mokesčio tikslais. O MN lengvata leidžia atskaityti turto kainą tik vieną kartą.

MN lengvata leidžia atskaityti turto kainą tik vieną kartą. Taigi, nuostolį generuojančioms įmonėms, kurios investuoja į ilgalaikį turtą, nauda būtų ta, kad jos galėtų turėti dar didesnį mokestinį nuostolį ir dar ilgesnį laiką mokėti mažiau PM ar išvis jo nemokėti.

Anot M. Dervinio, kitos Baltijos šalys neturi nuostatos, kad įmonės pelnas turi sietis su jos kasmetinėmis investicijomis į ilgalaikį turtą - ten verslas tiesiog nemoka mokesčio, jei pelnas laikomas versle ir naudojamas verslui plėtoti. Viena vertus, neapmokestinamojo reinvestavimo sistema verslui yra draugiškesnė. Kita vertus, ši sistema nesuteikia galimybės užsitikrinti aiškų, prognozuojamą ir reikšmingą lėšų surinkimą iš pelno mokesčio, o tai ypač aktualu dabar, kai esame išorinių grėsmių akivaizdoje ir reikia turėti stabilų biudžetą, užtikrinti gynybos finansavimą.

Praktiniai patarimai ir situacijos

• Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y.
• Jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y.
• Keturratis, nors ir laikomas transporto priemone, nėra priskiriamas automobilių kategorijai.
• Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis.
• Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje.
• Beveik 20 metų senumo automobilį nusipirkusi įmonė jį turės nudėvėti per ateinančius 10 metų.
• Tik šiltuoju metų laiku naudojamo turto nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas visus metus.
• Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį.

Situacijos

• Veikla uždrausta. Patalpos, įranga, baldai ir kitas turtas laikinai nenaudojami.
• Įmonė veiklos pakilimo laikotarpiu įrengimus naudodavo ne ilgiau kaip 4 metus.
• Įmonė, pasistačiusi saulės parką - antžeminę elektrinę, tokį NT turėtų laikyti ilgalaikiu turtu.
• Įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus.
• Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką.
• Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu.

Šis specialus sąvadų rinkinys yra skirtas Ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie Ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.

Svarbu: Koks turtas įmonėje yra laikomas ilgalaikiu turtu, sprendžia pati įmonė.

Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas.

Lentelė: Pagrindinės finansavimo priemonės MTEP veiklai

tags: #turto #naudojamo #moksliniu #tyrimu #ir #eksperimentines