Išplėstinis Turto Konfiskavimas Baudžiamasis Kodeksas: Komentaras ir Analizė

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, susijusi su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.

Pagrindai ir Tikslai

Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Civilinio Ieškinio Užtikrinimas

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.

Turto Konfiskavimo Užtikrinimas

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.). Nusikalstamos veikos padarymo įrankis - tai daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo priemonė - tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Įstatymas imperatyviai numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.

Išplėstinis Turto Konfiskavimas

Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Klausiate „Google“ - atsako specialistas: mitai apie išmaniuosius kasos aparatus

Teismų Praktika ir Konstitucinis Teismas

Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, be kita ko, tokias, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, iš kurios jis turėjo turtinės naudos, taikant tokią teisinio poveikio priemonę, kuria valstybės nuosavybėn paimamas kitas nusikalstamu būdu, bet ne iš tos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, įgytas turtas, nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos jis tą turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią veiką paskyrimo klausimas. Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.

Procedūra ir Terminas

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.

Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, o nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus BPK 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ir tiriant, nagrinėjant tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda ir t. t. Šiuo atveju išryškėja šios procesinės prievartos priemonės trūkumas, kadangi laikinos nuosavybės teisės apribojimo taikymas gali tęstis ilgą laiką bei gali būti nepagrįstai ribojama savininko teisė.

Subjektai ir Problemos

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą galima taikyti ne tik įtariamiesiems (kaltinamiesiems), bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams ar kitam juridiniam asmeniui (pvz., galimo kaltininko darbdaviui), kurie materialiai atsakingi už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus, bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi BK 72 ir 72-3 straipsniuose nurodytą konfiskuotiną turtą.

Atsižvelgiant į tai, praktikoje atsiranda daug problemų sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo sąžiningų asmenų, nesusijusių nusikalstama veika, atžvilgiu. Kaip pavyzdys pateikiama situacija, kai vogtas automobilis parduodamas trečiajam asmeniui, kuris neturi nieko bendra su padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės įgijimo teisėtumo klausimą gali išnagrinėti tik teismas, prokuroras ikiteisminio tyrimo stadijoje konkrečiu atveju individualiai gali nuspręsti skirti ar neskirti laikiną nuosavybės apribojimą.

Asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribota, turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Teisėtumas ir Proporcingumas

Teisinėje praktikoje pažymima, kad ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. šią procesinę prievartos priemonę skiriantis (taikantis) įgaliotas subjektas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, teisėtumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-28 nutartis Nr. 1N-173/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimas dėl kai kurių nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektų (I), publikuotas „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m.

Visgi pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai skubotai taiko šią procesinę prievartos priemonę iki galo neišnagrinėję visų aplinkybių. Dažnu atveju nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas automatiškai ir tik paskyrus asmeniui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toliau yra aiškinamasi tokio turto įgijimo, valdymo, naudojimo teisėtumas. Taip pat ikiteisminio tyrimo stadijoje nuosavybės teisės ribojimas dažnu atveju taikomas remiantis pirmine prielaida, jog šis turtas gali būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nevertinant kitų objektyvių duomenų.

Apribojimo Tikslas, Pagrindas, Trukmė

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslai, pagrindai ir trukmė:

Savininko teisės į turtą, kuris yra jo nuosavybė, nepriklauso nuo kitų asmenų valios, jas gali riboti tik teisės normos ar paties savininko sprendimai (pavyzdžiui, turtą parduoti, paskolinti, išnuomoti, įkeisti, sunaikinti). Savininkas turi teisę leisti ar drausti kitiems asmenims naudotis savo turtu, išreikalauti prarastą turtą iš svetimo neteisėto valdymo, o įstatymų nustatytais atvejais - ir iš sąžiningo įgijėjo, jeigu šis įgijo turtą iš trečiojo asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.

Nusikalstama veikla užsiimantys asmenys paprastai vengia, kad jų vardu būtų registruotas oficialus turtas, jog išvengtų turto konfiskavimo ir žalos atlyginimo. Jie dažnai perleidžia turtą tretiesiems asmenims, sudarydami teisėtus sandorius, pavyzdžiui, dovanojimo ir pardavimo, kuriuose dažnai dalyvauja šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Šia strategija siekiama išlaikyti turto kontrolę net jei jų atžvilgiu būtų priimtas bei įsiteisėtų apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Pasak teisininko, siekdama laikytis principo „nusikalstama veikla neapsimoka", Lietuvos valstybė įtvirtino keletą teisinių priemonių, kurių pagalba gali paimti asmens turtą savo naudai nustačius, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą. „Šie mechanizmai apima baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau - Baudžiamasis kodeksas), taip pat baudžiamąsias turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo priemones. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas (toliau - Civilinio turto konfiskavimo įstatymas) leidžia konfiskuoti asmens turtą ir iš jo gautas pajamas," - aiškina M. Šveiteris.

Baudžiamajame kodekse numatytas iš nusikalstamos veiklos įgyto turto konfiskavimas vykdomas be jokios kompensacijos, tampa valstybės nuosavybe. Teisininkas pabrėžia, kad nusikaltimo vykdytojo šeimos nariams ar artimiems giminaičiams perduotas turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar šie giminaičiai yra nuteisti už nusikaltimą.

Lietuvoje taikomas išplėstinis turto konfiskavimas asmenims, nuteistiems už apysunkius, sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie turi turtinės naudos. Kaip pasakoja M. Šveiteris, tokios priemonės taikomos tuomet, jei asmuo turi turto, įgyto nusikaltimo metu, po jo ar per penkerius metus iki jo padarymo, kurio vertė viršija jo teisėtas pajamas daugiau kaip 13 750 eurų dydžio suma.

„Baudžiamasis kodeksas, be kita ko, numato, kad neteisėtai sąlygas atitinkantis turtas, perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams, taip pat laikomas konfiskuotinu turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, neturi įrodinėti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, jis turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą tik tada, kai prokuroras ir teismas surenka pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu. Tokio turto perleidimas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams neapsaugos įgyto turto nuo jo konfiskavimo valstybės naudai," - sako M. Šveiteris.

Teisininkas išskiria, kad Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taip pat leidžia valstybei konfiskuoti turtą ir iš jo gautas pajamas, jei manoma, kad jos gautos neteisėtai. Įstatymas taikomas tokiu atveju, kai turto vertė viršija savininko teisėtas pajamas daugiau kaip 100 000 eurų. Pagal įstatymą preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš įstatyme įtvirtintų sąlygų atitinkantys asmenys ir atitinka tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, yra įstatyme nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį bei kiti įstatyme numatyti atvejai.

„Turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, jei jis perleistas asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad perleidimu siekiama išvengti konfiskavimo. Tai apima artimus giminaičius, pavyzdžiui, tėvus, vaikus, brolius ir seseris, senelius ir vaikaičius. Įstatymas numato, kad tokie perdavimai yra nesąžiningi, jei turtas buvo perduotas neatlygintinai arba siekiant išvengti teisinių pasekmių," - prideda M. Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taikomas ne tik už nusikaltimus nuteistiems asmenims, bet ir nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems asmenims.

Pasak teisininko, turto tyrimus Lietuvoje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos policija prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuose tyrimuose taip pat dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Civilinės turto konfiskavimo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir yra grindžiamos prokurorų ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo.

„Esminis skirtumas tarp civilinio turto konfiskavimo ir Baudžiamajame kodekse numatytų turto konfiskavimo priemonių yra įrodinėjimo pareiga. M. Šveiteris sako, kad jo minimi konfiskavimo mechanizmai visų pirma yra naudingi valstybei. Tačiau įstatymai ir teismų sprendimai taip pat užtikrina, kad kaltininko turtas gali būti panaudotas nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai gali pripažinti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tuo atveju, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje. Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad sandoris, kuriuo remiasi šalis, yra niekinis ar iš dalies negaliojantis, jis gali tai pripažinti ex officio (liet. „Baudžiamosiose bylose teismai gali priimti tokius sprendimus, jei sandorio pasekmės yra svarbios bylai. Atsižvelgiama į šiuos veiksnius: niekinio sandorio akivaizdumą, bylos sudėtingumą, baudžiamųjų sankcijų pobūdį ir pareikštus civilinius ieškinius. Taip užtikrinama, kad visos svarbios teisinės ir faktinės aplinkybės būtų tinkamai išnagrinėtos," - komentuoja M. Šveiteris.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri sandoriai laikomi tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo dienos.

1. 1.
2. 2.
3. 3.
4. 4.
5. 5.

„Taigi, teismui pripažinus sandorį, kurio pagrindu kaltininko turtas buvo perleistas, pavyzdžiui, kaltininko šeimos nariams ar artimiems giminaičiams, niekiniu, būtų taikoma restitucija ir toks turtas grąžintas kaltininkui.

Nepaistant tokių teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos išaiškinimų dėl turto konfiskavimo, teisininkas perspėja, kad praktiškai baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas itin retais atvejais savo iniciatyva imasi tirti ir nagrinėti tokių sandorių teisėtumą, motyvuodamas, jog tokią galimybę turi pats nukentėjusysis reikšdamas civilinį ieškinį dėl sandorio ginčijimo civilinio proceso tvarka.

„Atitinkamai, nukentėjusiesiems, norintiems, kad teismui patenkinus jų civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje egzistuotų reali galimybė nukreipti išieškojimą į kaltininko turtą, būtina dar ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu, kreiptis į kvalifikuotą teisininką. Labai svarbu atlikti išsamią teisinę kaltininko turto, įskaitant bet kokį tretiesiems asmenims perleistą turtą, peržiūrą. Tai leidžia imtis tinkamų teisinių veiksmų, kad būtų galima prašyti laikinai apriboti nuosavybės teises, užtikrinant, kad turtą bus galima panaudoti kompensacijai," - pataria M.

tags: #isplestinis #turto #konfiskavimas #bk #komentaras