Verslininko Antano Boso istorija, susijusi su sodyba Karklėje, apipinta teisiniais ginčais ir nuostoliais. Ši istorija atskleidžia sudėtingą situaciją, kurioje susipina verslininko interesai, savivaldybės sprendimai ir teismų verdiktai.
Teisiniai Ginčai Dėl Nugriauto Namo
A. Boso šeimos namas Vilniaus rajone buvo nugriautas 2024 metais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Preliminariai skaičiuota, kad gyvenamojo namo, klėties ir pirties nugriovimas galėjo kainuoti apie 150 tūkst. eurų, iš kurių 90 proc. turėjo padengti Vilniaus rajono savivaldybė, o likusią dalį - A. Bosas.
„Vien už žemės sklypą su išduotomis sąlygomis namo statybai dar litais esu paklojęs beveik milijoną. O dabar turiu sklypą už milijoną - voverėms ganyti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A.Bosas. Pasak verslininko, teisminiai procesai tęsiasi jau aštuonerius metus, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje jau yra pasisakęs.
A. Boso teigimu, valstybės institucijos privalo kompensuoti žalą, atsiradusią dėl jų pačių priimtų neteisėtų sprendimų, ir jis neabejoja, kad anksčiau ar vėliau tai bus padaryta. Jis taip pat stebisi, kodėl Vilniaus rajono savivaldybė vilkina procesą.
„Jie tikrina visas sąskaitas, ar buvo sumokėtas PVM, atlieka Mokesčių inspekcijos funkcijas. Man jau nėra esminio skirtumo - kompensuos 5 tūkst. eurų daugiau ar mažiau. Tačiau savivaldybė neįvertina, kad teks mokėti ir 5 proc. metines palūkanas, o kuo ilgiau byla tęsis, tuo didesni bus jų nuostoliai“, - skaičiavo A.Bosas.
„Kai pradėjau statyti namą, man buvo 60 metų, dabar - jau 71-eri, o ši istorija dar nebaigta“, - su ironija kalbėjo verslininkas.
Selektyviu teisingumu stebisi ir A. Boso sutuoktinė Daina Bosas. Socialiniuose tinkluose ji atkreipė dėmesį, kad tame pačiame miško masyve stovi ir kitos sodybos, kurios nebuvo nugriautos.
„Apibrauktas mūsų namas - jis buvo nugriautas. Apibrauktas kitas namas - jis stovi iki šiol, netgi giliau miške. Kuo mūsų namas buvo blogesnis? Kuo jis labiau „kenkė miškui“?“ - rašė D.Bosas, pabrėždama, kad tokia situacija kelia klausimų dėl selektyvaus teisingumo.
„Lietuvos teismų sistema mane stebina. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo jau sukasi antras bylų ratas. Gerai, kad turiu finansinę pagalvę, bet visą pensiją vis tiek tenka atiduoti advokatui“, - kalbėjo A.Bosas, kurio turtas vertinamas ne vienu milijonu eurų.
Verslininkas retoriškai klausia, kas būtų nutikę, jei į tokią situaciją būtų patekęs jaunas žmogus, paėmęs paskolą iš banko ir visus tuos metus turėjęs ją mokėti.
„Juodkrantėje prie marių buvo nugriautas pastatas - ten procesai vyko daug greičiau, o valstybinės institucijos buvo įpareigotos kompensuoti nuostolius. Mano atveju byla vis dar tęsiasi. Po šios dar laukia dvi teismo instancijos“, - teigė A.Bosas, pripažindamas, kad šiuo metu į situaciją žiūri jau ramiau.
Jis sako susitaikęs, jog visų į namo statybas Vilniaus rajone investuotų lėšų neatgaus. „Dabar turiu sklypą Vilniaus rajone - voverėms“, - juokavo verslininkas, anksčiau įkūręs elnyną Karklėje.
Vasario 5 d., ketvirtadienį, viešojoje erdvėje vėl pasirodė informacija apie verslininko Antano Boso teisme pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama prisiteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės daugiau nei 476 tūkst. Eur turtinės žalos. Teismo prašoma priteisti A. Vilniaus rajono savivaldybė su pareikšto reikalavimo dydžiu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu bei tinkamai neįrodytu.
Savivaldybė akcentuoja, kad A. Bosui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teisme, būtent jam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti savo patirtų nuostolių dydį bei ryšį su savivaldybės veiksmais, išduotu statybą leidžiančiu dokumentu.
Savivaldybė nuo pat proceso pradžios deda visas pastangas tam, kad būtų surinkti visi reikalingi duomenys dėl tikrųjų A. „Tai sudėtinga, iš anksčiau paveldėta situacija, apie kurią ne kartą esame komentavę viešai. Teisminis procesas dar vyksta, todėl šiuo metu detaliau komentuoti situacijos negalime ir nesuprantame, kodėl šis klausimas vėl keliamas viešumoje.
Pabrėžiame, kad statybos leidimo išdavimo, statybų bei kituose procesuose dalyvavo ne tik savivaldybė, bet ir kitos atsakingos institucijos. Siekiame, kad atsakomybė būtų teisingai paskirstyta tarp visų asmenų ir institucijų, kurios savo veiksmais ar neveikimu galimai prisidėjo prie susidariusios situacijos. Imsimės priemonių, kad savivaldybei, t. y. „Šiuo metu vyksta bendrojo plano koregavimo procedūros. Paslaugos teikėjui pristatant parengtas plano korekcijas, buvo pastebėti neplanuoti sprendiniai, susiję su aptariamu sklypu.
Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 metais įpareigojo savivaldybę padengti 90 proc. Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, pasibaigus procesui ir savivaldybei patyrus finansinę žalą, bus reikalaujama asmeninės sprendimus priėmusių asmenų atsakomybės.
Nugriautas A.Boso namas Vilniaus rajone
Elnynas Karklėje: Nuo Idėjos Iki Realizacijos
Verslininkas anksčiau įkūrė elnyną Karklėje. Elnyno šeimininkas yra sakęs, kad apie žvėrienos restoraną pradėjo galvoti, kai elnių ir danielių prieaugis tapo labai gausus. Verslininkai nusprendė geros kokybės ir sveika mėsa svečius vaišinti nuolat.
Atidarymo iškilmes pradėjo brolis pranciškonas Benediktas Jurčys, pašventinęs naująjį viešbutį ir restoraną. Šventės svečiai buvo pirmieji, išvydę gretimame pastate ką tik įrengtą A. Boso medžioklės trofėjų muziejų.
Vaizdas, kuris atsivėrė peržengus muziejaus slenkstį, daugelį privertė aikčioti iš nuostabos. Galvas užvertę žmonės žiūrėjo į dramblių, žirafų iškamšas, ant sienų surikiuotus elnių, briedžių ragus. Ekspozicijoje - keli šimtai sumedžiotų laukinių gyvūnų iškamšų.
Visus šiuos trofėjus A. Bosas kruopščiai rinko nuo 1982-ųjų, kai pradėjo medžioti. Verslininkas pripažino, jog ši kolekcija jam labai brangi - ją surinkti kainavo daug pastangų, o kartu ir pinigų, nes tam, kad galėtų sumedžioti egzotinius gyvūnus, prireikė vykti į tolimas šalis.
Pramogų komplekso lankytojai nuo šiol galės ne tik pasigrožėti gyvūnų iškamšomis, bet ir apžiūrėti visą elnyno teritoriją, kurioje laisvai ganosi šimtai elnių ir danielių, voljeruose kriuksi šernai, taip pat čia gyvena stumbrai, vilkai, kiti laukiniai žvėrys.
Restorano valgiaraštį sudarė vienas garsiausių Lietuvos virtuvės meistrų Robertas Ščesnavičius. Jam patikėta pasirūpinti ir atidarymo šventės meniu. Jame vyravo laukinių gyvūnų mėsos patiekalai. Prie puodų stojo ir pats A. Bosas. Jis svečius nutarė pavaišinti paties pagamintu plovu su šerniena ir laukiniais ryžiais.
700 kvadratinių metrų ploto viešbutyje iš viso įrengta 15 kambarių ir 60 vietų restoranas, kurio valgiaraštyje vyrauja patiekalai iš žvėrienos. Taip pat čia įrengta 40 vietų konferencijų salė, gretimame pastate veikia pirtis, netoliese ir teniso kortai, įrengta vaikų žeidimų aikštelė su smėlio grindiniu po atviru dangumi.
Viešbučio ir restorano „Gamtos perlas“ direktorė tapo pati D. Bosas. Nors moteris augina tris vaikus, ji mielai ėmėsi naujos veiklos. Jos vyras A. Bosas sakė žmoną namie matantis vis rečiau. "Gal reiktų pagalvoti apie dar vieną vaiką - sūnų, kad Dainą susigrąžinčiau?". "Kiekvienas mano verslas prasideda su vaiko gimimo", - juokavo D.
Antikorupcijos komisijos darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms žemėtvarkos klausimų srityje tirti trečiadienį aiškinosi, ar A.Boso valdomai bendrovei teisėtai saugomoje teritorijoje buvo išnuomota valstybinė žemė.
„Aplinkos ministerijos atstovai, kurie dalyvavo posėdyje, į mūsų klausimą dėl ministro įsakymo teisėtumo atsakyti negalėjo, todėl į ministeriją kreipsimės raštu. Įtarimų dėl įsakymo teisėtumo kilo, nes 1992 metais įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo.
„Atrodytų, kad Pajūrio regioniniame parke nebuvo galima kurti elnyno, tačiau po trejų metų tuometis aplinkos ministras savo įsakymu A.Bosui leido įsteigti elnyną.
„Niekam ne paslaptis, kad žemė A.Bosui buvo išnuomota ne aukciono būdu. Esą taip nutiko, nes nuomotis ją norą pareiškė tik vienas žmogus, o daugiau norinčiųjų nebuvo. Tačiau, manau, kad jei žmonės būtų žinoję, būtų susidomėję, juk pajūris visus domina.
„Jei nustatysime, kad ministro įsakymas, kuriuo leista steigti elnyną yra neteisėtas, sieksime jį anuliuoti.
Slapukų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje.
persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius.
Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.