Turto konfiskavimo institutas nacionalinėje teisėje negali būti kuriamas atsiribojant nuo ES bei tarptautinės teisės reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti ir sprendžiant teisines problemas, susijusias su neteisėtai įgyto turto bei iš nusikalstamų veikų įgytų pajamų konfiskavimu. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga Europos Bendrijai ir privalo užtikrinti, kad visa valstybės valdžia būtų įgyvendinama bent jau pagal minimalius Europos Bendrijos teisę atitinkančius būdus. Ši atsakomybė apima pareigą imtis visų atitinkamų priemonių, kad būtų laikomasi Europos Bendrijos teisėje nustatytų įsipareigojimų ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų trukdyti juos vykdyti.
„Rengiant tarptautinius teisinius dokumentus buvo suvokiama, kad pagrindiniai turto konfiskavimo reguliavimo ir jo prigimties egzistuojantys skirtumai gali tapti akivaizdžia kliūtimi sėkmingam bei efektyviam tarptautiniam teisiniam bendradarbiavimui“, kuris yra būtinas, siekiant sumažinti patiriamus pavienių asmenų ir valstybių nuostolius dėl plačiu mastu vykdomų nusikalstamų veikų, tačiau atsižvelgiant į turto konfiskavimo sampratą konvencijose tampa akivaizdu, jog tarptautinė teisėkūra nesistengė jo suvienodinti.
Kadangi organizuotas nusikalstamumas Europoje plečiasi, o nusikalstama veikla duoda vis didesnį finansinį pelną, šalys turi kovoti su šia problema kaip niekada anksčiau. Finansiniai nusikaltimai atneša didelių nuostolių šalių ekonomikai ir finansų sistemai, asmeninei nuosavybei, nuosavybės teisėms ir verslo procedūroms, jau nekalbant apie grėsmę visuomenės saugumui.
Todėl, siekiant užkirsti kelią savanaudiškiems nusikaltimams, kurių tikslas - gauti kuo daugiau finansinės naudos, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/212/JHA įpareigojo visas Europos Sąjungos nares į savo nacionalinius įstatymus įtraukti išplėstinio konfiskavimo galimybę. Išplėstinis konfiskavimas yra turto konfiskavimas valstybės, kai yra pakankamai duomenų manyti, kad turtas buvo įgytas vykdant nusikalstamą veiklą. Išplėstinis konfiskavimas nėra susijęs su jokiu konkrečiu nusikaltimu, už kurį asmuo baudžiamas. Taikant išplėstinį konfiskavimą nereikalaujama įrodyti įtariamo nusikaltimo, įvykdyto praeityje.
Išplėstinis turto konfiskavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse
Lietuva išplėstinį konfiskavimą į savo Baudžiamąjį kodeksą įtraukė nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Išplėstinis konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, turi turto, kuris neatitinka jo teisėtų pajamų, arba toks turtas viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL). Be to, turtas turi būti įgytas likus penkeriems metams iki nusikaltimo, už kurį asmuo yra teisiamas.
Išplėstinis konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti bausmes. Išplėstinio konfiskavimo tikslas nėra nubausti asmenį. Šios teisinės priemonės pobūdis labiau atitinka restituciją arba kompensaciją. Išplėstinis konfiskavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai atitinkamas asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuris atnešė arba galėjo atnešti jam finansinės naudos.
Toks teisinis išplėstinio konfiskavimo reglamentavimas ir platus nusikalstamų veikų spektras leidžia šį institutą taikyti maksimaliai efektyviai. Nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, įgytas turtas arba finansinė nauda turi būti konfiskuoti. Išplėstinis konfiskavimas gali būti taikomas tuo atveju, kai galima daryti prielaidą, kad turtas buvo įgytas neteisėtai. Toks teisinis išplėstinio konfiskavimo reglamentavimas nereikalauja visiško įrodymo, kuris paprastai reikalingas baudžiamojoje teisėje. Tačiau prielaida ir pagrindas tai daryti nereiškia abstrakčių išvadų.
Teisinis išplėstinio konfiskavimo reglamentavimas nesuteikia kaltinamajam galimybės išsaugoti neteisėtai įgytą turtą, net jei toks turtas yra perduotas tretiesiems asmenims. Išplėstinio konfiskavimo taikymui tretiesiems asmenims nereikia jokio papildomo šių trečiųjų asmenų veiksmų kriminalizavimo. Išplėstinis konfiskavimas gali būti taikomas konfiskuojant turtą, kuris buvo įgytas likus penkeriems metams iki nusikaltimo, taip suteikiant galimybę konfiskuoti turtą, įgytą praeityje neteisėtomis priemonėmis, kurios nebuvo sėkmingai išspręstos teisėsaugos institucijų.
Tačiau išplėstinis konfiskavimas negali būti taikomas turtui, kuris buvo įgytas iki įsigaliojant šiai teisinei normai. Išplėstinio konfiskavimo taikymas tais atvejais, kai asmuo baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį (t. y. neteisėtas praturtėjimas), gali būti nurodytas kaip netinkama priemonė. Tradicinis turto konfiskavimas taikomas turtui, gautam kaip konkrečios nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tuo tarpu išplėstinis konfiskavimas leidžia konfiskuoti visą asmens turtą, kuris yra neproporcingas jo pajamoms, jei yra pagrindas manyti, kad turtas buvo įgytas neteisėtai.
Išplėstinio konfiskavimo taikymas grindžiamas prielaida apie galimą ankstesnį nusikaltimą, t. y. nereikia tiesioginio ryšio tarp nusikaltimo, už kurį asmuo yra teisiamas, ir turto, neproporcingo turimoms pajamoms. Apribojimai asmeniniam turtui gali būti taikomi tik išimtiniais įstatymuose numatytais atvejais. Išplėstinio konfiskavimo taikymą galima pateisinti siekiant, kad savanaudiški finansinio pobūdžio nusikaltimai nebebūtų pelningi, taip pašalinant asmens motyvaciją daryti nusikaltimus ateityje.
Apibendrinant, išplėstinis turto konfiskavimas yra svarbi priemonė kovojant su finansiniais nusikaltimais ir siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veikla netaptų pelninga. Teisinis reglamentavimas ir taikymas Lietuvoje atitinka proporcingumo principą ir tarptautinius standartus.
Turto konfiskavimas - svarbi priemonė kovoje su finansiniais nusikaltimais.
tags: #isplestinis #turto #konfiskavimas #magistras