Nuosavybės Teisės Perėjimas Nuo Atsiskaitymo: Teismų Praktika

Bankroto procesas yra sudėtingas teisinis mechanizmas, turintis įtakos įvairių asmenų turtinėms teisėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nuosavybės teisės pereina bankroto atveju, remiantis Lietuvos teismų praktika.

Lietuvos žemėlapis

Nuosavybės Teisės Samprata ir Ribojimai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 28 str. nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Tai reiškia, kad savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šiomis teisėmis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas kontroliuoja valstybės taikomas priemones remdamasis proporcingumo reikalavimu. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas „visuomenės interesais“ net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai

Nuosavybės teisės įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.

Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinių teisinių santykių objektus yra įgyjama pirmą kartą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. nurodyti nuosavybės teisės įgijimo būdai:

• Gamyba
• Bešeimininkio daikto įgijimas
• Įgijimas pagal įgyjamąją senatį
• Įgijimas pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų)

Bankroto Procesas: Teismo ir Ne Teismo Tvarka

Įmonės bankroto procesą galima vykdyti teismo tvarka ir ne teismo tvarka. Paprastai bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka yra efektyvesnis, trumpesnis ir ekonomiškesnis, kadangi visus sprendimus bankroto procese priima ne teismas, o patys kreditoriai.

Nuspręsti vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka gali kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra ne mažesnė kaip 75 % visų turimų Įmonės įsipareigojimų. Tai yra, ne teismo tvarka vykdomame procese galioja kreditorių autonomijos principas ir visi sprendimai įmonės bankroto procese priimami kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma.

Tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra galutiniai ir negali būti skundžiami teismui. Įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumas teisme tikrinamas dviem aspektais: ar nebuvo procedūrinių pažeidimų (pvz., ar buvo laikytasi susirinkimo sušaukimo terminų ir tvarkos, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos), ir ar nebuvo materialinio pobūdžio pažeidimų (pvz., ar sprendimai nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, neprieštarauja teisingumo, protingumo principams).

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai mažieji kreditoriai skundžia daugumos kreditorių valia priimtus sprendimus, tačiau teismų praktika šiuo klausimu vienareikšmiška - nesant procedūrinių ir materialinių pažeidimų, teismas neturi teisės kištis į įmonės bankroto procesą ir panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimų.

Visi klausimai, susiję su bankroto procesu ne teismo tvarka, pirmiausia turi būti sprendžiami kreditorių susirinkime, o teismui pateikiamas revizuoti tik kreditorių susirinkimo sprendimas. Taip pat ir tuo atveju, kai mažieji kreditoriai nepatenktini neteisminio bankroto proceso eiga, efektyvumu, teismas negali priimti kitokio sprendimo, nei priimtas kreditorių daugumos.

Pvz., 2023-08-10 Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo nenutraukti bankroto proceso ne teismo tvarka, pasisakė, kad teismas negali spręsti bankroto procese kilusių klausimų ir neturi kompetencijos panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimo, jeigu nėra procedūrinių ir materialinių pažeidimų. Toliau tęsti bankroto procesą ne teismo tvarka - kreditorių daugumos valia, kurios teismas, gindamas mažojo kreditoriaus interesus, neturi teisės pakeisti.

Naujausia teismų praktika formuojama tokia linkme, kad pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, jis ir užbaigiamas ne teismo tvarka. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato galimybės iš ne teismo tvarka vykdomos procedūros pereiti į teisminį bankroto bylos nagrinėjimą.

Teisme bankroto byla galėtų būti nagrinėjama tik prieš tai nuginčijus kreditorių susirinkimo sprendimą vykdyti bankroto bylą ne teismo tvarka arba nutraukus procesą bendrais bankroto bylos nutraukimo pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų arba atsiskaitoma su visais kreditoriais, arba sudaroma taikos sutartis, arba iškeliama restruktūrizavimo byla) ir naujai inicijavus bankroto bylą teismo tvarka.

Paveldėjimo Aspektai Bankroto Procese

Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta pareiškėjos A. Š. reikalavimo teisė - faktas, kad užvesta paveldėjimo byla, nereiškia, jog pareiškėja yra viso E. G. turto paveldėtoja ir MTC Baltic Trade, UAB kreditorė, nes palikimo turinį sudarančiais nuosavybės teisių objektais įpėdiniai gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.

Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teisės įgijimą iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu.

Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011).

Išieškojimas Iš Neribotos Civilinės Atsakomybės Juridinio Asmens Dalyvio Turto

Atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos nemokumo administratorė MB „Legreta“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1. pripažinti E. G. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
2. pripažinti M. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
3. leisti nemokumo administratorei vykdyti išieškojimą iš nurodyto turto, t. y. leisti parduoti visą patalpą-butą.

Nemokumo administratorė nurodė, kad atsakovės IĮ E. G. R. firmos bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų sumą yra 9 232,51 Eur. Įmonė nedisponuoja jokiu turtu, kurį realizavus būtų galima padengti kreditorių reikalavimus bei administravimo išlaidas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įmonės savininkei E. G. R. ir jos (jau mirusiam) sutuoktiniui S. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Tačiau visą mirusio įmonės savininkės sutuoktinio palikimą priėmė jo sūnus M. R., todėl nemokumo administratorė teikia prašymą dėl buto teisinio režimo ir nuosavybės dalių nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui - bankui, kurio reikalavimas yra patvirtintas įmonės bankroto byloje, todėl butas turi būti realizuojamas jį visą parduodant bankroto procese. Taigi, nemokumo administratorei reikalingas teismo leidimas nukreipti išieškojimą į butą.

Nemokumo administratorė pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime kreditoriai priėmė sprendimą įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir leidimo parduoti butą.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė

Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: leido nemokumo administratorei MB „Legreta“ nukreipti išieškojimą į atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos savininkės E. G. R. turimą turtą; likusią prašymo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad įmonės savininkės E. G. R. ir jos sutuoktinio S. R. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkės sutuoktinis S. R. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą pagal turto apyrašą priėmė sūnus M. R. E. G. R. po sutuoktinio mirties reiškė ieškinį pripažinti minėtą butą jos asmenine nuosavybe, tačiau Kauno apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9084-713/2010 jos ieškinį atmetė, konstatavęs aplinkybę, kad E. G. R. ir S. R. buvo apsisprendę butą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Svarbios Teismų Nutartys

Svarbios Teismų Nutartys

Ši informacija yra skirta tik švietimo tikslais ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečių teisinių klausimų.

tags: #nuosavybes #teise #pereina #nuo #atsiskaitymo #teismas