Šiame straipsnyje aptariama gyvenamosios vietos išregistravimo iš buto tvarka Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairias situacijas, įskaitant atvejus, kai asmuo nesutinka išsiregistruoti.
Pateikiama informacija, kaip savininkas gali inicijuoti šį procesą ir kokie dokumentai reikalingi.
Pirmą kartą parduodant nekilnojamąjį turtą, savininkui gali iškilti daugybė klausimų.
Neturint patirties ir reikiamos informacijos pardavimo procesas gali užsitęsti ir sugaišti nemažai laiko.
Dažniausiai kliūtys kyla dėl netvarkingų nekilnojamojo turto dokumentų.
Nekilnojamojo Turto Registro Objektai ir Jų Registravimas
Registro objektai - Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys.
Nekilnojamasis daiktas laikomas įregistruotu, kai jo duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir jam suteikiamas unikalus numeris (identifikavimo kodas).
Registro Duomenų Tikslinimas Sandoriams Atlikti
Registro tvarkytojas, gavęs prašymus ir Registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba išregistruoti Registro objektą arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų Registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimą Registro objektą įregistruoti, išregistruoti arba pakeisti jo duomenis, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais - atsisakyti Registro objektą įregistruoti ar išregistruoti arba pakeisti duomenis apie jį.
Registro duomenys nekilnojamojo turto sandoriui atlikti tikrinami, kai Registro tvarkytojas gauna Registro valdytojo nustatytomis priemonėmis suformuotą pranešimą apie rengiamą sandorį.
Gavęs šį pranešimą, Registro tvarkytojas visais atvejais patikrina Registro duomenis.
Nustatęs, kad į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, netikslius, klaidingus duomenis patikslina, ištaiso arba neišsamius papildo ir prireikus patikslinęs vidutinę rinkos vertę ir įrašęs energinio naudingumo sertifikato duomenis Registre padaro žymą apie šių duomenų patikslinimą.
Prašymų Pateikimas ir Dokumentai
Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis, išskyrus tuos atvejus, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 12 straipsnio 2 dalį suteikta teisė įregistruoti žemės sklypus savininko vardu.
Pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą.
Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
Kartu su prašymu įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi būti pateikiamas ir prašymas įregistruoti ar išregistruoti daiktines (nuosavybės ar valdymo) teises į nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti Registro duomenis, susijusius su daiktinėmis teisėmis, išskyrus tuos atvejus, kai registruojamos asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgaliotų teritorinių padalinių įgaliotų darbuotojų pateiktus dokumentus.
Prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis gali būti pateikiamas bet kuriam iš teritorinių registratorių.
Prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali būti pateikiamas asmeniškai, paštu, elektroninių ryšių priemonėmis arba Nuostatų 27 punkte nurodytais atvejais per notarą.
Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu (toliau - saugus elektroninis parašas).
Dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą-pardavimą ar nuomą, pateikiamas tik originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.
Dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai.
Elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, arba gali būti pateikiamos skaitmenine forma rašytinių dokumentų kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu.
Kadastro Duomenų Byla
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas.
Šiame straipsnyje pateikta informacija padės jums suprasti, kaip ištaisyti netikslius duomenis Nekilnojamojo turto registre Lietuvoje.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Įstatymas
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos savininką, bet ir savininko sutikimas, kad asmuo apsigyventų jam priklausančioje patalpoje.
Savininkas gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi.
Kada galima panaikinti deklaravimo duomenis?
Patalpos savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti asmens deklaravimo duomenis, jei asmuo negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Tačiau, asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai: kai besikreipiantis dėl duomenų panaikinimo yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena toje patalpoje.
Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos.
Praktiniai patarimai ir procedūros
Jei asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, negyvena bute, savininkas gali kreiptis į seniūniją su nuosavybės ir asmens dokumentais bei parašyti prašymą dėl to asmens deklaravimo duomenų panaikinimo.
Seniūnija gali paprašyti kaimynų paliudijimų, kad asmuo ten negyvena.
"Deklaravimo įstaiga (seniūnija) gali pareikalauti papildomų, deklaravimo duomenis patvirtinančių ar paneigiančių dokumentų".
Svarbu: Jei asmuo nesutinka išsiregistruoti, savininkui gali tekti kreiptis į teismą dėl priverstinio išregistravimo.
Teismo sprendimas
Jei asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitur, bet faktiškai negyvena bute, savininkas gali kreiptis į teismą su liudininkų parodymais ir prašyti asmenį išregistruoti.
Po teismo proceso su teismo sprendimu galima kreiptis į savivaldybę, užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.
Teismas gali spręsti, kad asmuo pažeidžia savo pareigas, susijusias su buto išlaikymu ir remontu, kas gali būti pagrindas nutraukti žodinę neterminuotą buto dalies panaudos sutartį (CK-6.636 str.) ir kreiptis į teismą dėl asmens priverstinio išregistravimo.
Seniūnijos veiksmai
Seniūnija neturėtų atsisakyti išdeklaruoti asmens, jei butas yra asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos ir nepagerinta sutuoktinės lėšomis, ypač jei nėra nepilnamečių vaikų.
Tačiau, seniūnijos darbuotojai gali būti atsargūs dėl galimų pasekmių, jei išdeklaruos asmenį neteisėtai.
Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.
Jei asmuo neturi nuolatinės vietos, savivaldybės teikia paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės".
Tačiau, pati savivaldybė išdeklaravimų daryti nesiims, tik teismas gali tai padaryti.
Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.
Svarbūs aspektai nuomojant būstą
Dauguma žmonių nuomojasi butus ir juose prisiregistruoti negali, vadovaujantis kitais įstatymais - negyvenant ilgiau nei 6 mėnesius.
Todėl, nuomojamo būsto savininkai turėtų atidžiai stebėti, kas yra registruotas jų būste, ir imtis priemonių, jei asmenys faktiškai negyvena jų nuosavybėje.
Leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, savininkui gali kilti grėsmių, pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, gali būti apsunkintas patalpos pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Teismų praktika
Administracinėje byloje Nr. Teisminio proceso Nr. 2011 m. buvo nagrinėjamas atvejis, kai pareiškėja skundė seniūnijos sprendimą panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
Teismas nustatė, kad seniūnija turėjo teisę panaikinti deklaravimo duomenis, nes pareiškėja nurodytu adresu negyveno.
Ši byla iliustruoja, kad seniūnija gali panaikinti deklaravimo duomenis, jei gauna patvirtinimą, kad asmuo negyvena nurodytu adresu.
Duomenų panaikinimo procedūra
Siekiant panaikinti asmens deklaravimo duomenis, būtina kreiptis į seniūniją su prašymu.
Prašyme reikia nurodyti priežastis, dėl kurių norima panaikinti asmens deklaruotą vietą.
Jei seniūnija patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, ji privalo išdeklaruoti tą asmenį.
Jei asmuo neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos, savivaldybė gali suteikti galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą prie savivaldybės.
Tačiau, jei asmuo turi nekilnojamojo turto, jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys.
| Veiksmas | Atsakinga institucija | Reikalingi dokumentai |
|---|---|---|
| Prašymo pateikimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo | Seniūnija | Nuosavybės dokumentai, asmens dokumentai |
| Liudininkų apklausa (jei reikia) | Seniūnija | Liudininkų parodymai |
| Kreipimasis į teismą (jei asmuo nesutinka išsiregistruoti) | Teismas | Prašymas, įrodymai, liudininkų parodymai |
| Teismo sprendimo pateikimas | Savivaldybė | Teismo sprendimas, prašymas dėl išregistravimo |
Apibendrinant: Gyvenamosios vietos išregistravimo procesas gali būti sudėtingas, ypač jei asmuo nesutinka išsiregistruoti. Svarbu žinoti savo teises ir laikytis teisinių procedūrų, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
tags: #isregistruoti #buvusi #turto