Dažnai pasitaiko situacijų, kai asmuo yra registruotas bute, kuris priklauso kitam asmeniui. Tokia situacija gali sukelti įvairių klausimų ir nesusipratimų, ypač skyrybų ar kitų ginčų atveju. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias teises ir įsipareigojimus turi buto savininkas ir jame registruotas asmuo, kokios yra išregistravimo galimybės ir kaip turto pasidalijimas vyksta skyrybų atveju.
Registracija bute: ką tai reiškia?
Pats prisiregistravimo faktas nėra esminis, tačiau jis suteikia tam tikrų teisių ir įpareigojimų. Registracija bute suteikia asmeniui vienintelę teisę - nedeklaruoti gyvenamosios vietos kitur. Tačiau tai nereiškia, kad registruotas asmuo įgyja nuosavybės teises į butą.
Svarbu atsiminti, kad jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės.
Šeimos turtas ir nuosavybė
Pagal Civilinio kodekso (CK) 3.89 straipsnį, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo. Taigi, jei butas priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos, jis laikomas asmenine nuosavybe, o ne bendrąja jungtine nuosavybe.
Vis dėlto, yra išimtis. Jei vyras finansiškai ar darbu prisidėjo prie buto kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, jis gali reikalauti, kad butas būtų teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau, jei jokių esminių investicijų nebuvo atlikta, po skyrybų jis turės į tą butą tiek pat teisių kiek ir bet kuris kitas asmuo.
Pagal CK 3.97 straipsnį, turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo ir disponuoja savo nuožiūra. Taigi, savininkas gali daryti su savo turtu ką nori, nebent yra teismo sprendimas, apribojantis šias teises.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
- Socialinių išmokų ir paslaugų: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.
Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Kaip elektroniniu būdu pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui
Išregistravimas iš buto
Išregistruoti asmenį iš buto galima keliais būdais. Pirmiausia, reikėtų kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis. Savininkui tereikia pateikti nuosavybės dokumentą ir prašymą. Seniūnija turėtų užklausti asmenį, kurį norima išregistruoti, tačiau, jei jis nereaguoja, seniūnija gali priimti sprendimą dėl išregistravimo.
Jei asmuo nesutinka išsiregistruoti geranoriškai, savininkas turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti asmenį išsiregistruoti, jei nėra jokio teisinio pagrindo jam gyventi tame bute. Svarbu atsiminti, kad teismai trunka ilgokai, tačiau tai gali būti vienintelis kelias.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijoje numatyta, jog deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai - seniūnijai ar savivaldybės administraciniam padaliniui, gali būti pateikiamas arba gyvenamosios patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate (pvz. nuomos ar panaudos sutartis).
Turto pasidalinimas skyrybų atveju
Skyrybas lydės turto pasidalinimas. Pagal turto pasidalinimą butas priklausys Jums su motina, tad jam teks išeiti. Aišku, jei geranoriškai neišsikels, Jums teks kreiptis į teismą.
Šeimos turtas nėra ABIEJŲ sutuoktinių nuosavybė, jeigu tas turtas buvo kažkurio iš sutuoktinio įgytas iki santuokos sudarymo. Šeimos turtu pagal CK pripažįstama ir TEISė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa. Aukščiau minėtu atveju asmuo (vyras) būtent ir turėjo tokią teisę, nes buvo registruotas. Daugiau jokių teisių jis neturėjo į tą butą.
Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančią ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija). Todėl nutraukus santuoką, aukščiau minėtas vyras praranda ir teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ir niekas to buto į lygias dalis nedalins.
Ką daryti, jei asmuo atsisako išsikelti?
Jei registruotas asmuo atsisako išsikelti iš buto, savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Teismas įvertins visas aplinkybes ir priims sprendimą. Jei teismas nuspręs, kad asmuo privalo išsikelti, tačiau jis to nedaro, savininkas gali kreiptis į antstolius, kurie priverstinai iškeldins asmenį.
Taip pat, savininkas turi teisę pakeisti buto spynas, kai asmens nėra namuose. Tačiau, jei asmuo bando įsilaužti, savininkas turėtų kviesti policiją. Policija gali įleisti asmenį atgal į butą, jei jis ten registruotas, tačiau tai nereiškia, kad savininkas privalo leisti jam ten gyventi. Šiuo atveju, savininkas turėtų kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.
Svarbu atsiminti, kad savininkas neturi teisės naudoti jėgos ar smurto, bandydamas iškeldinti asmenį iš buto. Tokie veiksmai gali būti laikomi nusikaltimu.
Paveldėjimas ir registracija
Jei buto savininkas miršta, o butas paveldimas, registracija bute neturi jokios įtakos paveldėjimo procesui. Vyras neturi jokių teisių į jūsų paveldimą turtą. Jis turėtų tik tuo atveju, jeigu Jūsų mama testamente būtų parašiusi, kad jos turtas turi atitekti jums su vyru kartu (dalis testamente irgi galima nustatyti).
Jūsų mama gali savo turtą palikti bet kam, ir Jus neturesit į jį jokių teisių jeigu neįrodysit, kad tas asmuo kuris gavo neturi teisės į tą turtą. Tada reikia ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos.
Svarbu žinoti
Jei situacija atrodo sudėtinga ir kyla daug klausimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku. Teisininkas galės įvertinti konkrečią situaciją ir pateikti individualias rekomendacijas.
Taip pat, svarbu atsiminti, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Pagrindiniai aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Registracija bute | Suteikia teisę nedeklaruoti gyvenamosios vietos kitur, bet nesuteikia nuosavybės teisių. |
| Šeimos turtas | Turtas, įgytas iki santuokos, laikomas asmenine nuosavybe, nebent buvo atliktas kapitalinis remontas. |
| Išregistravimas | Galima kreiptis į seniūniją arba teismą, jei asmuo nesutinka išsiregistruoti geranoriškai. |
| Turto pasidalinimas | Skyrybų atveju turtas dalinamas pagal įstatymus, atsižvelgiant į nuosavybės formą ir įnašą į turtą. |
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 str. numatyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Tokiu atveju deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju atveju asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Dėl patalpos ar pastato savininkui kylančių grėsmių, leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, galime pabrėžti tai, kad kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.
- Internetu per e.
Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
- jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.