Įstatinio kapitalo formavimas turtu: reikalavimai ir ypatumai

Įstatinis kapitalas yra esminis įmonės finansinės struktūros elementas, užtikrinantis jos stabilumą ir patikimumą. Šiame straipsnyje aptarsime įstatinio kapitalo funkcijas, minimalias sumas Lietuvoje, įnešimo būdus ir pokyčių registravimo tvarką.

Įstatinio kapitalo funkcijos

Įstatinis kapitalas atlieka keletą svarbių funkcijų:

• Užtikrina įmonės finansinį stabilumą ir pradinį veiklos finansavimą.
• Parodo kreditoriams ir investuotojams įmonės patikimumą.
• Yra teisinis reikalavimas tam tikroms verslo formoms, pavyzdžiui, UAB ar AB.

Minimali įstatinio kapitalo suma Lietuvoje

Minimalus įstatinis kapitalas Lietuvoje priklauso nuo įmonės formos:

• UAB įstatinis kapitalas: 2500 eurų.
• AB įstatinis kapitalas: 25 000 eurų.
• MB, IĮ: nėra minimalaus kapitalo reikalavimo.

Svarbu atminti, kad jei kapitalas neprivalomas, tai nereiškia, kad jo negalima įnešti papildomai, jei to reikalauja verslo poreikiai.

Pavyzdžiui:

• UAB steigimui būtinas mažiausiai 2 500 eurų įstatinis kapitalas. Jis išskaidomas į akcijas, o kiekvienos akcijos vertė nurodoma įstatuose. Tai svarbu tiek skaidrumui tarp akcininkų, tiek galimam investuotojų pritraukimui.
• AB steigimui reikia ne mažiau kaip 25 000 eurų įstatinio kapitalo.
• MB, individuali įmonė (IĮ), fondai, asociacijos, ūkinės bendrijos - įstatinio kapitalo reikalavimų neturi.

Įstatinis kapitalas gali būti įnešamas ne tik pinigais, bet ir kitu turtu (pvz., įranga, nekilnojamuoju turtu), jei tai tinkamai įforminama ir nurodoma įstatuose.

Kam svarbus įstatinis kapitalas?

Nors kai kuriose verslo formose įstatinio kapitalo nereikalaujama, įmonės neretai pasirenka jį įnešti savanoriškai. Kodėl?

• Pasitikėjimui stiprinti. Didesnis kapitalas sukuria patikimesnio, solidesnio verslo įvaizdį.
• Veiklos plėtrai. Kapitalas gali būti naudojamas įrangai įsigyti, investicijoms, apyvartinėms lėšoms.
• Stabilumui. Aiškus finansinis pagrindas suteikia daugiau saugumo tiek įmonei, tiek jos akcininkams.

Atminkite, kad didesnis įstatinis kapitalas savaime negarantuoja sėkmės, tačiau gali suteikti verslui platesnes galimybes ir didesnį pasitikėjimą rinkoje.

Įstatinio kapitalo įnešimas turtu

Taip, įstatinis kapitalas gali būti įneštas ne tik pinigais, bet ir turtu, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu ar įranga. Turtas turi būti tinkamai įvertintas pagal teisės aktų reikalavimus.

Įstatinio kapitalo įnešimas prieš registraciją

Taip, prieš registruojant įmonę, įstatinis kapitalas turi būti įneštas į specialią banko sąskaitą arba pateiktas kaip turtinis įnašas.

Akcijų vertės apskaičiavimas

Akcijų vertė apskaičiuojama padalijant įstatinio kapitalo sumą iš bendro išleistų akcijų skaičiaus. Pavyzdžiui, jei įmonės įstatinis kapitalas yra 2500 eurų ir išleista 250 akcijų, kiekvienos akcijos nominali vertė bus 10 eurų.

Įstatų keitimas keičiantis kapitalo dydžiui

Taip, keičiant įstatinio kapitalo dydį, būtina atnaujinti įmonės įstatus ir juos pateikti Registrų centrui.

Registrų centro vaidmuo

Registrų centras yra būtinas įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo procesuose, nes be registrų centro patvirtinimo pokyčiai nėra laikomi teisėtais. Registravimas padeda užtikrinti teisinį aiškumą, viešumą ir pasitikėjimą įmonės finansiniu stabilumu.

• Kapitalo didinimas: Reikalaujama pateikti akcininkų sprendimą, banko pažymą apie įmokėtą kapitalą arba turto vertinimo dokumentus. Pakeisti įstatai taip pat registruojami Registrų centre.
• Kapitalo mažinimas: Privaloma informuoti kreditorius, pateikti sprendimą ir atnaujintus įstatus. Registrų centras užtikrina, kad kreditorių interesai būtų apsaugoti.

Atvejai, kai mažinamas įstatinis kapitalas

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas, kai įmonė nori:

• Paskirstyti lėšas akcininkams.
• Padengti finansinius nuostolius.
• Pakeisti įmonės struktūrą ar sumažinti įsipareigojimus.

Būdai padidinti įstatinį kapitalą

Kapitalas gali būti didinamas:

• Papildomai išleidžiant akcijas naujiems investuotojams.
• Padidinant esamų akcijų nominalią vertę.
• Naudojant rezervinius fondus.
• Papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais. Šiuo atveju yra išleidžiamos naujos akcijos (ABĮ 50 str.).
• Iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus).

Sprendimą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų priima visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis bendrovės finansine atskaitomybe. Jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, gali būti vadovaujamasi metine finansine atskaitomybe. Jei sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, visuotiniam akcininkų susirinkimui turi būti pateikta tarpinė finansinė atskaitomybė, sudaryta ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

UAB įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu - kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (ABĮ 28 str. 1 d.

Kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma. Likusi dalis už pasirašytas akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

Visi dokumentai pateikiami notarui.

Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę (ABĮ 49 str.

Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina) (ABĮ 49 str.

Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos. Pažeidus šį terminą, įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų (ABĮ 49 str.

Dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, uždarosios akcinės bendrovės vadovas įstatuose nustatyta tvarka turi pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką. Jei akcijos nematerialios, naujos akcijos fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (ABĮ 49 str.

Pirmumo teise įsigyti naujai išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai turimų akcijų skaičiui, kurios jiems priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dieną (ABĮ 49 str.

Jeigu bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, įstatinį kapitalą galima didinti tik iš perkainojimo rezervo (ABĮ 51 str.

Verslo forma ir privalomas įstatinis kapitalas

Pradedant verslą vienas pirmųjų sprendimų - pasirinkti tinkamiausią juridinę formą. Nors galimybių Lietuvoje yra keletas - dažniausiai pradedantieji renkasi individualią veiklą pagal pažymą, mažąją bendriją (MB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Kiekviena jų turi savų privalumų ir ribojimų, todėl verta įvertinti kelis svarbius aspektus.

Štai lentelė, kurioje pateikiama informacija apie skirtingas verslo formas ir joms taikomus privalomo įstatinio kapitalo reikalavimus:

Kapitalo didinimas ir mažinimas

Įstatinį kapitalą galima ir didinti, ir mažinti priklausomai nuo įmonės poreikių ir akcininkų sprendimų.

Kapitalo didinimas vykdomas pateikiant sprendimą Juridinių asmenų registrui, keičiant įstatus ir patvirtinus naują kapitalo dydį. Tai įprasta, kai įmonė plečia veiklą arba pritraukia naujų akcininkų.

Mažinimas - sudėtingesnė procedūra. Sprendimą turi priimti visuotinis akcininkų susirinkimas, įstatų pakeitimai taip pat pateikiami Juridinių asmenų registrui.

Svarbu atsiminti, kad:

• Jei per 6 mėnesius po sprendimo įstatai nepateikiami registrui - sprendimas laikomas negaliojančiu.
• Kapitalo mažinimas dažnai signalizuoja finansinius sunkumus, tad gali kelti nerimą investuotojams ar partneriams.

Kaip vyksta įstatinio kapitalo didinimas / mažinimas?

1. Akcininkų sprendimas dėl kapitalo keitimo.
2. Įstatų pakeitimų parengimas.
3. Dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui.
4. Registrų centro patvirtinimas.
5. Kapitalo suma įrašoma į viešą registrą.

Renkantis juridinę formą - svarbu įvertinti ne tik įstatinio kapitalo klausimą, bet ir:

• Atsakomybės ribas.
• Mokesčių sistemą.
• Buhalterinės apskaitos sudėtingumą.
• Lankstumą ir galimybes augti.

Jei kyla abejonių, visada verta pasitarti su teisininkais ar buhalteriais, kurie padės pasirinkti optimaliausią variantą būtent jūsų planuojamai veiklai.

Turto perkėlimo apmokestinimas: naujos PMĮ nuostatos

2019 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė eilę Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2020 m. sausio 1 d. Vienas iš pakeitimų įtvirtino turto perkėlimo apmokestinimą.

Iki 2020 metų pelno mokesčiu buvo apmokestinamos pajamos iš turto suteikimo naudotis arba turto vertės padidėjimo pajamos turtą perleidus. Nuo 2020 metų pradžios, įgyvendinant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, įmonių pelnas apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, bei užtikrinama, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės.

Pagal PMĮ 2 str. 39(1) dalį, turto perkėlimas - tai operacija, kai vieneto turtas, kurį vienetas naudoja LR vykdomai veiklai, yra perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti ten vykdomai veiklai (arba, nors ir nėra fiziškai perkeliamas, bet yra tiesiog priskiriamas veiklai užsienyje).

PMĮ 40(2) str. numato, kad Lietuvoje veiklą vykdantis Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas, vykdantis Lietuvoje veiklą per nuolatinę buveinę, iki tol savo veikloje Lietuvoje naudotą savo turtą priskiria savo vykdomai veiklai užsienyje (Lietuvos įmonė - savo nuolatinei buveinei užsienyje, o užsienio įmonė - savo centrinei buveinei užsienyje ar nuolatinei buveinei kitoje užsienio valstybėje), ir išlieka turto savininku.

Nei PMĮ, nei Kovos su mokesčių vengimu direktyva nedetalizuoja, koks turtas gali būti perkeltas. Tad teoriškai, perkeltas ir apmokestintas pelno mokesčiu Lietuvoje gali būti tiek materialus, tiek nematerialus, tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis, tiek ir finansinis įmonės turimas turtas.

Pagal dabar galiojantį PMĮ reguliavimą, kiekvienas toks įrangos išvažiavimas į nuolatinę buveinę užsienyje Lietuvoje būtų traktuojamas kaip turto perkėlimas mokestine prasme ir apmokestinamas analogiškai perleidimui, o grįžimas iš užsienio į Lietuvą užsienio valstybėje taip pat turėtų būti traktuojamas kaip turto perkėlimas („menamas pardavimas“) į Lietuvą.

PMĮ nustato, kad iš Lietuvos į užsienį perkeliamo turto vertės padidėjimo pajamas sudaro turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas, įsigijimo kainą mažinant turto nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, iki perkėlimo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (PMĮ 40(2) str. 2, 3 d.).

Jei turto perkėlimas vyksta į EEE valstybę, kuri su Lietuva ar ES yra sudariusi susitarimą dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius, tai perkeliantis Lietuvos vienetas turi teisę turto perkėlimo metu apskaičiuotas turto vertės padidėjimo pajamas išdėstyti per 5 ateinančius finansinius metus, pradedant turto perkėlimo metais.

Turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės netaikomos perkėlimams, kurie yra trumpesni, kaip 12 mėnesių, ir tik kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas, arba siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais.

Pagal VMI išaiškinimą, turto perkėlimu turi būti laikomi ir atskiri atvejai, kai realiai perleidžiamas turtas ir jo savininkas pasikeičia į užsienio įmonę (galbūt tai aliuzija į mokestinio rezidavimo pasikeitimą, tačiau tai įstatyme nėra konkrečiai įvardinta) - kai užsienio subjektui perleidžiamos akcijos reorganizavimų metu arba turtas įnešamas į užsienio subjekto įstatinį kapitalą.

Kadangi turto perkėlimo apmokestinimo nuostatos Lietuvoje įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., jos turėtų būti taikomos tik tiems turto perkėlimams, kurie įvyko 2020 m. sausio 1 d.

Reikia nepamiršti, kad turto perkėlimo apmokestinimo nuostatos taikomos tik pelno mokesčio mokėtojams (juridiniams asmenims, kolektyvinio investavimo subjektams, užsienio įmonių padaliniams Lietuvoje).

Perkeliant turtą tampa labai svarbi turto rinkos vertė perkėlimo metu, todėl gali būti aktualu tiksliai fiksuoti perkėlimo momentą.

Turto perkėlimo rezultatas (pelnas ar nuostolis) įskaitomas į turto perkėlimo mokestinių metų rezultatą. Jei perkelto turto vertės padidėjimo pajamos sudaro teigiamą rezultatą, jo įtraukimą į pajamas ir apmokestinimą galima išdėstyti dalimis, po 20 proc.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Kokia yra įstatinio kapitalo funkcija įmonėje? Įstatinis kapitalas užtikrina įmonės finansinį stabilumą, parodo patikimumą kreditoriams ir investuotojams, bei yra būtinas tam tikroms verslo formoms.
• Kokia yra minimali įstatinio kapitalo suma Lietuvoje? UAB - 2500 eurų, AB - 25 000 eurų, MB ir IĮ minimalaus kapitalo reikalavimo nėra.
• Ar įstatinis kapitalas gali būti įneštas turtu? Taip, turtas turi būti tinkamai įvertintas pagal teisės aktų reikalavimus.
• Ar įstatinis kapitalas turi būti įneštas į įmonės sąskaitą prieš jos registraciją? Taip, prieš registraciją kapitalas turi būti įneštas į banko sąskaitą arba pateiktas kaip turtinis įnašas.
• Kaip apskaičiuoti akcijų vertę? Padalinkite įstatinio kapitalo sumą iš bendro akcijų skaičiaus.
• Ar reikia keisti įstatus, jei keičiasi įstatinio kapitalo dydis? Taip, būtina atnaujinti įstatus ir pateikti Registrų centrui.
• Koks yra Registrų centro vaidmuo? Registrų centras tvirtina kapitalo didinimo ar mažinimo procesus.
• Kokiais atvejais mažinamas įstatinis kapitalas? Kai norima paskirstyti lėšas akcininkams, padengti nuostolius arba pakeisti įmonės struktūrą.
• Kokiais būdais galima padidinti įstatinį kapitalą? Išleidžiant papildomas akcijas, didinant akcijų nominalią vertę arba naudojant rezervinius fondus.

tags: #istatinio #kapitalo #formavimas #turtu