Blokinių Namų Atitvarinių Sienų Konstrukcija: Svarbiausi Aspektai

Daugelis žmonių, įsigiję butą senos statybos blokiniame name, susiduria su įvairiais klausimais, susijusiais su sienų konstrukcija, garso izoliacija ir šilumos taupymu. Svarbu suprasti, kaip veikia šių namų atitvarinės sienos ir kokie sprendimai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę.

Laikančiosios Sienos: Demontavimo Ypatumai

Jau kelerius metus „Germis“ ir konstruktorė R. Kilbauskienė siūlo specifinę paslaugą daugiabučių gyventojams, kuriems iškyla poreikis demontuoti laikančiąsias sienas sovietlaikio daugiabutyje sujungiant patalpas. Tokiu atveju, dauguma butų savininkų kelia panašius klausimus, tad nusprendžiau populiariausius surašyti ir atsakyti į juos čia (dėl kainų ir terminų žr.

Ar galima griauti sienas blokiniame name?

Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai. Tokios konstrukcijos namas- lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui. Plokščių viduje įbetonuota laikančioji armatūra yra lyg audinio siūlai, kuriuos nukirpus, audinys išyra.

Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui.

Nelaikančiomis pertvaromis blokinių daugiabučių butuose paprastai būna atitverti tik sanitariniai mazgai, o visos kitos (kambarių) sienos dirba kaip laikančiosios konstrukcijos. Konkrečiu atveju gali būti išimčių, todėl visada verta kreiptis į specialistą.

Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.

Kvalifikuoti statybininkai laikančiąsias konstrukcijas imsis griauti tik turėdami projektą. Pasitelkę architektą buto perplanavimui, iš anksto žinosite, kad kertamos angos numatytos tinkamo dydžio, teisingoje vietoje, be reikalo neišlaidausite statybinėms medžiagoms (metalas sąramoms kainuoja!), dar projektavimo stadijoje įsitikinsite, kad visi svarbūs daiktai ir prietaisai bute sutilps, nes gausite naujų buto erdvių planą su baldais. Šiame etape žmonės nustemba, koks patogus ir talpus gali tapti jų butas, kai jį planuoja specialistas. Kartu su projektu, galėsite užsisakyti medžiagą, t. y.

Projektas su galimų išplanavimo variantų paieška- 20-30 proc. brangesnis. Papildomai galite užsisakyti buto 3D modelį, kad aiškiau įsivaizduotumėte, ar erdvė Jums tinka.

Galimos pasekmės

Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute.

Nemaloni pasekmė- nesutarimai su kaimynais ir priežastis rašyti skundus „grioviko“ adresu, jei dėl statybų sugadintumėte bendrą turtą arba atsirastų koks įtrūkimas gretimo buto sienoje su prabangia apdaila. Prireikus parduoti butą, tikrai susidursite su gaišatimi ir išlaidomis.

Išsiaiškinkite, ar demontuojamos sienos yra laikančiosios, ar darbai vykdomi pagal projektą, kas atsakingas už griovimus. Kvalifikuoti projektuotojai negali prisiimti atsakomybės už butų savininkų padarytus pakeitimus, jei pastatyta pažeidžiant konstrukcijų stabilumą (kad ir teoriškai). Projektas su tokiais sprendimais negautų teigiamos ekspertų išvados.

Garso Izoliacija: Kaip Apsaugoti Save Nuo Triukšmo?

Dažnai žmonės įsigiję naują butą senos statybos daugiabutyje susiduria su netikėta nepageidaujamo triukšmo problema, kai garsas, per su kaimynais besiribojančias atitvaras (sienas, perdangas), patenka į jų buto erdves ir sukelia diskomfortą.

Lietuvoje nuo 2003 m. Naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privaloma užtikrinti mažiausiai C garso klasės reikalavimus, nors vystytojai ar statytojai gali statyti ir aukštesnių akustinių klasių pastatus. Atsižvelgdami į pastato akustinę komforto klasę, projektuotojai parenka atitinkamus konstrukcinius sprendimus statant naujus namus.

Garso Skilndimo Būdai

Ore sklindančio triukšmo šaltiniai, yra tie, kurie triukšmą skleidžia į orą (pvz. žmonių balsai, buitinė garso, vaizdo technika, muzikos instrumentai, išorinis triukšmas ir t.t.). Jis sklinda per besiribojančias atitvarines sienas ir perdangas bei aplinkiniais keliais į gretimas patalpas.

Sienų, besiribojančių su kaimynais, garso izoliaciją galima padidinti prie jos įrengus papildomas pertvaras iš patalpų vidaus. Tam reikia sumontuoti karkasinę pertvarą su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. Šioje konstrukcijoje „masė“ yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį, todėl pertvaros viduje susidaro horizontalios stovinčios bangos. Rinktis reikėtų iš tokių plokščių, kurioms gamintojas deklaruoją garso sugertį, tuomet būsite tikri pasirinkę efektyviausią sprendimą.

Jei tarpbutinė siena ar pertvara yra išmūryta iš akyto betono (storis 240 mm) ar keraminių tuščiavidurių (storis 250 mm) blokelių ir iš vienos pusės nutinkuota - tai jos oro garso izoliavimo rodiklis Rw=49 dB lygyje. Akustiniai skaičiavimai rodo, kad po papildomo izoliavimo tokios tarpbutinės sienos ar pertvaros oro garso izoliavimo rodiklis yra Rw=57-58 dB lygyje, t.y. padidėjimas siekia 8-9 dB. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šie skaičiai nėra dideli, tačiau reikia prisiminti, jog garso rodiklis Rw yra logaritminis garso energijos krentančios ant atitvaros ir praėjusios atitvarą, santykis neturintis tiesioginės priklausomybės. didelis pokytis atitinkantis apytiksliai 50 % pagerėjimą (t.y.

Norint dar pagerinti oro garso izoliacijos lygį galimi variantai: pirmasis - didinti ploto vieneto masę, t.y. gipso kartono sluoksnių skaičių arba antrasis - storinti užpildą iš akmens vatos plokščių.

Įrengiant tokias pertvaras didžiulę įtaką jų akustinei izoliacijai turi konstrukcinių sprendinių detalės ir pertvaros kruopštus įrengimas. Pirmiausiai klojant apvadinius horizontalius ir vertikalius profilius po jais turi būti paklojama garsą slopinanti ir izoliuojanti tarpinė (sandarinamoji juosta). Nauja pertvara ir esama siena turi tūrėti, kuo mažiau standžių sujungimų tarpusavyje, kad sumažinti garso perdavimą per konstrukciją.

Akmens vatos plokštės SUPERROCK PREMIUM turi pilnai užpildyti ertmę tarp karkaso elementų. Plokštės turi būti 10-20 mm didesnės už profilių žingsnį, tam kad patikimai užpildytų visą erdvę ir neliktų tarpų tarp jų. Dėl padidinto tankio šios akmens vatos plokštės puikiai išlaiko formą, todėl nesusmunka ir nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje.

Tvirtinant gipso kartono plokštes reikia prisiminti, kad jos nuo lubų, grindų ir kitų sienų būtų atitrauktos 5-10 mm. Įrengiant dvigubo karkaso pertvaras apvadiniai horizontalūs profiliai turi būti atitraukiami vienas nuo kito apie 5 mm arba atskiriami sandarinamąja juosta.

Papildomas esamų sienų ar pertvarų garso izoliavimas, naudojant akmens vatą kaip garsą slopinančią medžiagą, stipriai pagerina akustinius pastato parametrus. Akytos struktūros dėka akmens vata užtikrina pakankamą garsų, sklindančių iš pastato išorės ir vidaus sugertį, todėl gyventojams netrukto triukšmas, jie gali geriau susikaupti, sustiprėja komforto jausmas ir pagerėja savijauta.

Šilumos Taupymas: Sandarumo Svarba

Kaip prarandama šiluma patalpose? Nuo šildymo prietaisų sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per kiekvieną nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose bei languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.

Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos praradimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti, didinant atitvarų šiluminę varžą.

Šios dvi šilumos praradimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Tačiau kuri iš jų nulemia šilumos taupymo efektyvumą?

Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi.

Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” iš patalpų išeinančios šilumos.

Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkuliaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui žiemą ir vėsinimui vasarą.

Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14 - 15 m3 oro. Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubinių metrų oro per valandą. Akivaizdu, kad tai toli gražu ne tokie oro kiekiai, kokių reikia normaliam žmogaus kvėpavimui. Patalpas vis vien reikia vėdinti, jei nenorime susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kiek būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.

Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinių konstrukcijų šiluminės varžos būtų ne mažesnės už tokias: stogo - 6,24 m2K/W, sienų - 5,25 m2K/W, grindų -4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pasiteisina, nes duoda šilumos taupymo efektą.

Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, klostosi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. šiek tiek padidėja pastato sandarumas.

Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susitelkti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą.Tada ir privatiems savininkams, ir valstybei investicijos į statybą ir renovaciją atsipirks kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.

Šilumos nuostoliai per konstrukcijas, priklausomai nuo šiltinimo medžiagos storio

Kompanija “Architectural Energy Corporation” JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Vėliau tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,6·10-9 m3/m·s·Pa; šilumos laidumo koeficientas λ=0,038 W/m2K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį buvo kaskart skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas. Tyrimų rezultatai pateikti lentelėje.

tags: #blokinio #namo #atitvarines #sienos