Parduodant butą Lietuvoje, svarbu ne tik surinkti reikiamus dokumentus, bet ir žinoti, kaip tinkamai išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbius aspektus, susijusius su šiuo procesu, įskaitant gyvenamosios vietos deklaravimą, nuomininko teises, reikalingus dokumentus ir procedūras.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Pagrindiniai Aspektai
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos ir rinkimų teisė.
Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
- Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Kaip ir Kur Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
- Internetu per e. valdžios vartus.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą. Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Savininko Sutikimas
Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu. Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Nuomininko Teisės
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Dokumentai, Reikalingi Parduodant Butą
Norint parduoti butą, visų pirma reikėtų įsitikinti, ar tikrai galite jį parduoti, ar turite visus sandoriui reikalingus dokumentus. Kai žinosite, kad visi reikiami dokumentai yra tvarkingi - jausitės žymiai labiau pasitikintys savimi šiame procese.
Pateikiame sąrašą dokumentų, kurių gali prireikti:
- Turto įgijimo dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
- Buto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra buto planas ir kiti namo techniniai duomenys.
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- VĮ Registrų centro išrašas.
- Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2023 m. sausio - jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas butą parduoti.
- Jei butas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Sklypo planas (jei butui ar pastatui priklauso ir sklypas).
- Jei butas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
- Jei parduodate Jums priklausančią buto dalį - notarui turėsite pateikti kitų bendraturčių atsisakymus pirkti Jūsų turtą.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Energetinio naudingumo sertifikatas, kurį įprastai užsako notaras.
- Namo administratoriaus arba namo bendrijos (jei namas turi bendriją) pažyma apie tai, kad neturite skolų.
- Jei namas yra renovuotas ir mokate renovacijos kreditą dalimis - bus reikalinga pažyma apie renovacijos kredito likutį, kurį perims Jūsų buto pirkėjas. Galimas susitarimas ir kitoks - kad Jūs pilnai padengiate renovacijos kredito likutį.
Tai yra bendrinių dokumentų sąrašas, kurie reikalingi standartinėse situacijose. Jei situacija keblesnė, pvz., butas yra areštuotas antstolių, turi uzufruktą ar priklauso nepilnamečiam asmeniui - bus reikalingi papildomi dokumentai buto pardavimui.
Pasiruoškite dokumentus iš anksto, kad atsiradus Jūsų buto pirkėjui, galėtume sklandžiai pereiti prie preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.
Kaip Išregistruoti Asmenis Iš Parduodamo Buto?
Tuo atveju, jei butas nuosavybės teise priklauso tik vienam asmeniui ir šis neturi savų nepilnamečių vaikų, butą parduoti galima be jokių apribojimų, nepaisant to, ar jame yra registruoti kiti asmenys, tarp jų - nepilnamečiai vaikai. Tačiau apie planuojamą buto pardavimą būtina informuoti jame gyvenančius ir registruotus asmenis.
Šie iki numatomo pardavimo privalo išsikelti ir išsiregistruoti iš buto, nes įvykdžius buto pirkimo-pardavimo sandorį turtą valdys naujasis savininkas, o registruoti asmenys neturės jokio teisinio pagrindo šiame bute gyventi.
Būtina paminėti išimtį, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Iškeldinti asmenų negalima, kai yra nustatytas uzufruktas - t. y. teisė asmeniui gyventi bute tam tikrą laiką. Ji paprastai nustatoma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant, kad šie turės gyvenamąją vietą iki 18 metų. Uzufruktas yra registruojamas nekilnojamojo turto registre ir jį paprastai nustato teismas skyrybų ar kitais atvejais.
Tuo atveju, jei uzufruktas nėra nustatytas, parduodamame bute registruoti ir gyvenantys asmenys privalo išsikelti bei išsiregistruoti gavę pranešimą apie numatomą buto pardavimą. Jei asmuo neišsikelia taikiai, buto savininkui suteikiama teisė kreiptis į teismą ir reikalauti iškeldinti bute gyvenančius asmenis.
NEPIRKITE BUTO REMONTO KOL NEPAŽIŪRĖJOTE ŠIO VAIZDO ĮRAŠO, BUTO REMONTO KAINOS.
Kada Reikia Išsikraustyti Iš Parduoto Buto: Praktiniai Patarimai
Pardavę butą, buvę savininkai naujųjų šeimininkų kartais prašo leisti kurį laiką jame dar pagyventi. Tuo metu jie dažniausiai ieškosi kito būsto, jį remontuoja. Tačiau kartais senieji savininkai piktnaudžiauja pirkėjų pasitikėjimu, beje, kaip ir naujieji šeimininkai, norintys terminui nesibaigus išgrūsti lauk senuosius.
Kad nekiltų nesusipratimų ir konfliktų, notaras Marius Stračkaitis abiem pusėms pataria iš anksto aptarti gyvenimo pardavus butą sąlygas. Jas reikia įrašyti į raštišką sutartį, kurią patvirtina notaras. Pasikliauti žodiniu susitarimu leisti pagyventi pardavus butą - nereikalingas kuklumas.
Skirtingai nei žodinis, raštiškas susitarimas neleis laisvai traktuoti gyvenimo sąlygų, iškeldinimo datos. Sudarant nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį, reikia atsižvelgti į daugelį smulkmenų. Sutartis sudaroma kartu su notaru, todėl jis ir turi paaiškinti sąlygas. „Pirkėjai ir pardavėjai iš anksto turi aptarti ne tik gyvenimo terminą, bet ir komunalinių bei kitokių paslaugų apmokėjimo sąlygas. Nereikia bijoti jų detalizuoti“, - sakė M. Stračkaitis.
Notaras nepataria savininkams vilkinti nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo, taip pat pirkinį įregistruoti teisiškai. Pasak M. Stračkaičio, jo praktikoje pasitaikė atvejų, kai abi pusės senųjų savininkų gyvenimo terminą sutartyje numatė nuo poros mėnesių iki kelerių metų. Kai ankstesnysis savininkas neišsikelia, naujasis turi paduoti ieškinį teismui.
Svarbiausi Pirkimo Pardavimo Sutarties Aspektai
Anot nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, savarankiškai apsirašyti sutartį taip, kad joje įtvirtintos sąlygos būtų maksimaliai aiškios, plačios, bet kartu ir tikslios, apimančios daugelį skirtingų situacijų, nėra paprasta. Kuo išsamesnė, daugiau sąlygų apimanti sutartis bus - tuo sklandžiau vyks visas pardavimo procesas.
Štai keletas svarbiausių pirkimo-pardavimo sutarties aspektų:
- Tikslumas: Sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis.
- Esminės sąlygos: Sutartyje būtina įtvirtinti esmines sąlygas: kainą, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo ir patalpų perdavimo pirkėjui terminus, atsiskaitymo būdą, atsakomybę už sutarties nevykdymą.
- Kaina ir mokėjimo terminai: Sutartyje būtina tiksliai įvardyti bendrą turto pardavimo kainą, mokėjimo terminus ir dydžius.
- Trečiosios šalys: Nepamirškite sutartyje nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą.
- Šalių pareiškimai ir garantijos: Numatykite, kad iki sudarant sutartį šalys atliktų visus būtinus teisinius veiksmus.
- Baldai ir daiktai: Jei būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais, būtina pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą.
- Patalpų fotofiksacijos: Atskiru priedu pridėkite ir patalpų bei paliekamų daiktų fotofiksacijas.
- Terminai: Apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.
- Pirmasis mokėjimas arba avansas: Nustatykite avanso dydį, kuris dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių.
- Notarinės išlaidos: Preliminariojoje sutartyje reikėtų numatyti, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengs notarines išlaidas.
- Pakeitimai: Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu.
- Sutarties galiojimas: Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
- Turto perdavimas: Perduoti turtą visuomet rekomenduojama tik po to, kai pirkėjas iki galo atsiskaito su pardavėju.
Kaip Išvengti Iškeldinimo Iš Buto Po Varžytynių?
Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo iš buto, jeigu nuomos sutartis yra nutraukta teismo sprendimu? Ar antstolis gali iškeldinti būstą pardavusius asmenis, kurie nesilaiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir per nurodytą terminą neišsikrausto iš patalpų?
Abiem atvejais lemiamas žodis priklauso teismui, nors nemalonią priverstinio iškeldinimo procedūrą žmonės dažnai sieja su antstolių valia ir jų priimamais procesiniais sprendimais. Antstoliai tik vykdo teismų sprendimus, kuriems nepaklūstama geranoriškai.
Teismų sprendimuose būna aiškiai nurodyta, kokius asmenis ir jiems priklausantį turtą reikia iškeldinti iš patalpų. Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja.
Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai. Sudarius naują sutartį, nuomotojas galėtų atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo, nes ši procedūra nebetektų prasmės.
Suprantama, kad daug paprasčiau būtų panašias finansines problemas išspręsti be teisminių procesų: iš anksto derinant su savivaldybe ar komunalinių paslaugų tiekėjais skolų grąžinimo grafiką, persikeliant į mažesnio ploto būstą. Galbūt yra galimybė gauti socialinę pašalpą.
Jeigu pasirašius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai nevykdo savo įsipareigojimų ir nepavyksta su jais susitarti gražiuoju, pirkėjai savo teises apginti taip pat gali tik kreipdamiesi į teismą - pateikdami ieškinį ir prašydami iškeldinti tam tikrus asmenis iš jų nuosavybe tapusių patalpų.
Priverstinio Iškeldinimo Tvarka
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam.
Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų: ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas, ardo ir gadina gyvenamąją patalpą, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos.
Ką Daryti, Jei Statytojas Keičia Preliminarios Sutarties Sąlygas?
Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyresnysis teisininkas Žygimantas Klizas sako, kad kylančios statybos medžiagų, energijos išteklių kainos daro neišvengiamą įtaką nekilnojamojo turto rinkai, kas sąlygoja gerokai išaugusį ginčų, dėl preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių gyvenamosios paskirties būstams įsigyti, skaičių. Šiandien pasitaiko nemažai atvejų, kai atėjus preliminarioje sutartyje numatytai pagrindinės sutarties sudarymo datai, pardavėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis, siekdamas parduoti už didesnę, nei buvo sutarta, kainą.
Būtent CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama speciali preliminariosios sutarties rūšis - būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkėjas - fizinis asmuo - gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas - juridinis asmuo - įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo atveju pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą.
Pripažinus, jog preliminari sutartis atitinka šio pobūdžio sutartį, pirkėjas turi teisę kaip vieną iš jo pažeistų teisių gynimo būdų būtent pasirinkti prievolės įvykdymą natūra (CK 1.138 str. 4 punktas) - šiuo atveju įpareigoti pardavėją su pirkėju sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Taigi, tam tikrais atvejais teismas gali įpareigoti pardavėją sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir parduoti būstą būtent tam pirkėjui už anksčiau sutartą kainą.
tags: #kada #issikraustyti #is #parduoto #buto