Įstatinis Kapitalas Turtu Apmokėjimas: Apmokestinimo ir Apskaitos Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime įstatinio kapitalo didinimą turtu ir su tuo susijusius apmokestinimo klausimus Lietuvoje, atsižvelgiant į Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimus. Įstatinis kapitalas - tai įmonės steigimo metu jos savininkų įnešta pinigų suma arba turtas, įregistruotas Juridinių asmenų registre. Nors dažnai atrodo kaip formalumas, tai iš tiesų yra reikšmingas rodiklis, galintis turėti įtakos įmonės patikimumui, investuotojų pasitikėjimui ir net jos galimybėms veikti.

Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę. Akcinėje bendrovėje kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma, o uždarojoje akcinėje bendrovėje kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės.

Akcininkai gali nuspręsti didinti įstatinį kapitalą keliais būdais:

• Papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant papildomai akcijų.
• Panaudojant UAB akcininkų paskolas bendrovei (t.y., akcininkas atsisako paskolos, ir ta suma didina įstatinį kapitalą).

Tačiau kyla klausimas, ar ta suma, kuria didinamas įstatinis kapitalas, turi būti įmonės sąskaitose kaip pinigai. Dažnai akcininkas bando įrodyti, kad paskolinti įmonei pinigai reiškia, jog jie ten yra, ir jis jų atsisako, taip didindamas įstatinį kapitalą. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, ar įmonė faktiškai turi tiek pinigų, atsižvelgiant į įvairius mokėjimus.

Svarbu atminti, kad jei kapitalas neprivalomas, tai nereiškia, kad jo negalima įnešti papildomai, jei to reikalauja verslo poreikiai. Pavyzdžiui: UAB steigimui būtinas mažiausiai 2 500 eurų įstatinis kapitalas. Jis išskaidomas į akcijas, o kiekvienos akcijos vertė nurodoma įstatuose. Tai svarbu tiek skaidrumui tarp akcininkų, tiek galimam investuotojų pritraukimui. AB steigimui reikia ne mažiau kaip 25 000 eurų įstatinio kapitalo.

Įstatinio kapitalo reikšmė ir valdymas

Nors kai kuriose verslo formose įstatinio kapitalo nereikalaujama, įmonės neretai pasirenka jį įnešti savanoriškai. Kodėl?

• Pasitikėjimui stiprinti. Didesnis kapitalas sukuria patikimesnio, solidesnio verslo įvaizdį.
• Veiklos plėtrai. Kapitalas gali būti naudojamas įrangai įsigyti, investicijoms, apyvartinėms lėšoms.
• Stabilumui. Aiškus finansinis pagrindas suteikia daugiau saugumo tiek įmonei, tiek jos akcininkams.

Atminkite, kad didesnis įstatinis kapitalas savaime negarantuoja sėkmės, tačiau gali suteikti verslui platesnes galimybes ir didesnį pasitikėjimą rinkoje.

Įstatinį kapitalą galima ir didinti, ir mažinti priklausomai nuo įmonės poreikių ir akcininkų sprendimų. Kapitalo didinimas vykdomas pateikiant sprendimą Juridinių asmenų registrui, keičiant įstatus ir patvirtinus naują kapitalo dydį. Tai įprasta, kai įmonė plečia veiklą arba pritraukia naujų akcininkų.

Įstatinio Kapitalo Didinimas

Įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Bendrovėje, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susijęs įstatinio kapitalo padidinimas.

Įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus). Įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai išduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dienos pabaigoje. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre.

Įstatinio Kapitalo Mažinimas

Mažinimas - sudėtingesnė procedūra. Sprendimą turi priimti visuotinis akcininkų susirinkimas, įstatų pakeitimai taip pat pateikiami Juridinių asmenų registrui. Svarbu atsiminti, kad:

• Jei per 6 mėnesius po sprendimo įstatai nepateikiami registrui - sprendimas laikomas negaliojančiu.
• Kapitalo mažinimas dažnai signalizuoja finansinius sunkumus, tad gali kelti nerimą investuotojams ar partneriams.

Sumažinus bendrovės įstatinį kapitalą, kuris nebuvo didinamas iš bendrovės pelno ar rezervų, gyventojui išmokama išmoka (pinigais ar turtu) nėra laikoma pajamomis.

Pavyzdys:

Įkurtos UAB įstatinis kapitalas - 15.000 Eur. Įstatinis kapitalas apmokėtas pinigais. Akcininkų sprendimu įstatinis kapitalas sumažintas iki 3.000 Eur (iki šio sprendimo priėmimo įstatinis kapitalas nebuvo didinamas). Akcininkams A ir B išmokėta po 6.000 Eur. Šios išmokos nepriskiriamos dividendams, o laikomos akcininkų A ir B atsiimtais įnašais, todėl gautos piniginės lėšos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Kaip vyksta įstatinio kapitalo didinimas / mažinimas?

1. Akcininkų sprendimas dėl kapitalo keitimo.
2. Įstatų pakeitimų parengimas.
3. Dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui.
4. Registrų centro patvirtinimas.
5. Kapitalo suma įrašoma į viešą registrą.

Nepiniginiai Įnašai

Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

Jeigu apmokėjimas nepiniginiu įnašu atliekamas nesilaikant šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatytų nepiniginio įnašo įvertinimo reikalavimų, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos turi būti parengta pažyma. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 4 dalyse nurodyta turto vertinimo ataskaita kartu su kitais dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistiems bendrovės įstatams įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Akcijų Apmokėjimo Terminas

Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.

Turto Perkėlimo Apmokestinimas

Vienas iš 2019 m. pabaigoje priimtų PMĮ pakeitimų įtvirtino visišką naujovę Lietuvos mokesčių teisėje - turto perkėlimo (ne perleidimo!) apmokestinimą. Nuo 2020 metų pradžios situacija iš esmės pasikeitė: įgyvendinant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą ir siekiant, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, bei užtikrinti, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, t. y. Pagal PMĮ 2 str. 39(1) dalį, tai operacija, kai vieneto turtas, kurį vienetas naudoja LR vykdomai veiklai, yra perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti ten vykdomai veiklai (ar, kaip 2020 m. lapkričio 11 d. išaiškino VMI apibendrinto PMĮ komentaro pakeitime, nors ir nėra fiziškai perkeliamas, bet yra tiesiog priskiriamas veiklai užsienyje).

Turto perkėlimo apmokestinimas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, kurios užsienio valstybėse jau vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, kadangi priskyrus įmonės turimą turtą veiklos per nuolatinę buveinę vykdymui, nuo 2020 m. PMĮ nustato, kad iš Lietuvos į užsienį perkeliamo turto vertės padidėjimo pajamas sudaro turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas, įsigijimo kainą mažinant turto nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, iki perkėlimo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (PMĮ 40(2) str. 2, 3 d.). Kadangi turto perkėlimo apmokestinimo nuostatos Lietuvoje įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., jos turėtų būti taikomos tik tiems turto perkėlimams, kurie įvyko 2020 m. sausio 1 d.

Pagal VMI išaiškinimą, turto perkėlimu turi būti laikomi ir atskiri atvejai, kai realiai perleidžiamas turtas ir jo savininkas pasikeičia į užsienio įmonę (galbūt tai aliuzija į mokestinio rezidavimo pasikeitimą, tačiau tai įstatyme nėra konkrečiai įvardinta) - kai užsienio subjektui perleidžiamas akcijos reorganizavimų metu arba turtas įnešamas į užsienio subjekto įstatinį kapitalą.

Pavyzdys:

Bendrovės X (kurios vieninteliu akcininku yra gyventojas) įstatinis kapitalas 10.000 Eur. Tas pats gyventojas turi bendrovės Y akcijų, kurių nominali vertė 50.000 Eur. Bendrovė X padidino įstatinį kapitalą nepiniginiu akcininko įnašu - gyventojo turimomis bendrovės Y akcijomis: bendrovė X, siekdama visiškai kontroliuoti bendrovę, Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. Akcijų kainų skirtumas pinigais nebuvo apmokėtas. Prieš akcijų mainus buvo atliktas bendrovės Y akcijų vertinimas, kurio metu nepriklausomas turto vertintojas mainomas bendrovės Y akcijas įvertino 2 mln. Eur. Bendrovės X įstatinis kapitalas nebuvo didinamas iš pelno ar rezervų. Akcininko sprendimu mažinamas bendrovės X įstatinis kapitalas, mažinant akcijų nominalią vertę, ir akcininkui išmokama 200 000 Eur suma. Šiuo atveju gyventojo įnašo vertė lygi lėšų, kurias gyventojas įnešė formuojant bendrovės Y įstatinį kapitalą, t.y. Gyventojo atsiimtas įnašas yra 60.000 Eur (10.000 + 50.000) suma, kuri nelaikoma pajamomis, todėl neapmokestinama pajamų mokesčiu.

Įmonės Formos ir Kapitalas

Atsižvelgiant į veiklos rizikingumo laipsnį, galite rinktis iš dviejų įmonės rūšių: ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybės įmonėmis gali būti individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Vienas iš būdų sumažinti savo finansinę riziką bei gauti pelną iš turimos įmonės veiklos dividendų forma - yra nuosavo turto atskyrimas nuo įmonės turto. Tokiu būdu yra galimybė steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB) su tikslu apsaugoti asmeninį turtą. Abiem atvejais, vienintelis dalykas, kuriuo yra rizikuojama, yra įnešamas kapitalas, t.y. pinigai, sumokėti už įsigytas bendrovės akcijas.

Įstatymas numato, kad AB kapitalas turi būti ne mažesnis nei 43443 €, o UAB - ne mažesnis nei 2500 €. Nepaisant to, kad AB įstatymas numato daug privalomų reikalavimų, pvz., minimalų kapitalo dydį, akcininkų susirinkimų šaukimus, buhalterinę apskaitą bei kitus reikalavimus valdymo organams, jų kompetencijai ar akcijų perleidimo procedūroms, UAB visgi yra pati populiariausia įmonės rūšis Lietuvoje. Po šio tipo įmonės įsteigimo jos savininko ir pačios bendrovės turtas yra aiškiai atskiriamas.

Štai įmonių formų su privalomu įstatiniu kapitalu sąrašas:

Renkantis juridinę formą - svarbu įvertinti ne tik įstatinio kapitalo klausimą, bet ir: Atsakomybės ribas, mokesčių sistemą, buhalterinės apskaitos sudėtingumą ir lankstumą ir galimybes augti. Jei kyla abejonių, visada verta pasitarti su teisininkais ar buhalteriais, kurie padės pasirinkti optimaliausią variantą būtent jūsų planuojamai veiklai.

tags: #istatinis #kapitalas #turtu