Formuojantis valstybėms atsirado rašytinės teisės šaltiniai. Žemės nuosavybę reguliuojančių normų buvo Dvylikos lentelių įstatymuose. Pirmą kartą privatinė ir viešoji teisė apibrėžta Justiniano kodifikacijoje.
Žemės Nuosavybė Lietuvoje
Lietuvoje bendruomeninė žemės nuosavybė atsirado yrant pirminei gentinei bendruomenei kaip pavienių žmonių, šeimų ar giminių privati ar bendrų žemės sklypų, gyvulių ir darbo įrankių nuosavybė, reguliuota papročių teise. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žemės nuosavybės santykius reguliavo rašytinė teisė: didžiojo kunigaikščio leidžiami privilegijų raštai, Lietuvos Statutai.
Skirtos šios žemės nuosavybės rūšys: didžiojo kunigaikščio žemė (į ją įėjo ir tose žemėse gyvenančių laisvųjų valstiečių ir bendruomenių žemės, dauguma miškų ir bajorų neužimtų žemių, t. p. feodalų žemė), tėvonijos, užtarnauta žemė (kartu su joje gyvenančiais valstiečiais buvo suteikiama bajorams už tarnybą didžiojo kunigaikščio kariuomenėje ir kitais atvejais), pirkta žemė (paveldima, jos disponavimas nebuvo varžomas).
Valstiečiai 13-16 amžiuje gyveno nedideliuose, iki kelių dešimčių sodybų turinčiuose kaimuose, t. p. vienkiemiuose, kurių žemė buvo išskirstyta įvairiais sklypeliais, daug kur įsiterpusiais į didžiojo kunigaikščio žemes.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1557 paskelbtu įsakymu įvesta valakų sistemą (Valakų reforma). Visa didžiojo kunigaikščio dvaro ir valsčiaus žemė buvo paskelbta valdovo nuosavybe ir buvo sujungta į vieną valakais išmatuotą plotą. Panašiai sutvarkyta ir feodalų (didikų, bajorų, Bažnyčios) žemės nuosavybė.
Nepriklausomoje Lietuvoje priėmus žemės reformos įstatymus buvo dalijamos dvarų žemės, kaimai skirstomi į vienkiemius, naikinami žemės naudojimo rėžiai, įtvirtinama privati ir valstybinė žemės nuosavybė, panaikinti iki tol galioję žemės servitutai, bendruomeninė žemės ir bendrų ganyklų nuosavybė.
SSRS okupacijos metais įtvirtinta išimtinai valstybinė žemės nuosavybė, nedideli žemės sklypai buvo suteikiami žemės ir miškų ūkio darbuotojams naudotis kaimo vietovėse, t. p. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir priėmus Konstituciją (1992), civilinius ir žemės įstatymus susiformavo šios žemės nuosavybės rūšys: privati, valstybinė, savivaldybių ir bendroji (mišri) žemė.
Žemės nuosavybės subjektais gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių (užsienio subjektai, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus) fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, savivaldybės.
Žemės Nuosavybės Objektas ir Subjektai
Žemės nuosavybės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (įskaitant valstybę ir savivaldybes). Žemės nuosavybės objektas yra įstatymų nustatyta tvarka identifikuotas, pažymėtų ribų ir tam tikrame nekilnojamojo turto registre įregistruotas (žemės registracija) žemės sklypas bei kiti ištekliai, pvz., apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai, t. p.
Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant jo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai bei žemės sklype esančios naudingosios iškasenos (išskyrus priklausančias valstybei išimtine nuosavybės teise), t. p. Nuosavybės teisė į žemės sklypą gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu.
Įstatymu žemės nuosavybės teisė ribojama nustačius servitutą, aplinkosaugos tikslais, kai žemės sklypas įgyjamas ir naudojamas saugomose teritorijose, žemės ūkio paskirties žemėje ir kita.
Privati Nuosavybė
Privati nuosavybė yra nuosavybės forma, kai juridinis arba fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą. Privačios nuosavybės objektai gali būti bet koks turtas šalyje ar užsienyje, neribojant jo kiekio, jei įstatymais nedraudžiama tokį turtą turėti privačios nuosavybės teise.
Fizinis asmuo, įgyvendindamas privačios nuosavybės teisę į savo turtą, gali jį sujungti su kitų asmenų turtu bendrai veiklai nesteigdami juridinio asmens.
Juridinio asmens privačios nuosavybės atveju šis juridinis asmuo yra jam perduoto turto savininkas, o turtą perdavę asmenys (steigėjai, akcininkai, pajininkai ir kiti) yra tik akcijų ar pajų savininkai, bet išsaugo reikalavimo teisę į perduotą turtą.
Lietuvos Konstitucijoje (1992) įtvirtinta, kad šalies ūkio pagrindas yra privati nuosavybė.
Kraustotės į Lietuvą? Štai ką reikia žinoti (1 dalis)
Valstybinės Reikšmės Keliai
Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės kelius, taip pat vykdant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas valstybės nuosavybėn įgytus su valstybinės reikšmės kelių tiesimu, statyba, rekonstravimu, taisymu (remontu) susijusius techninius projektinius dokumentus (toliau šiame straipsnyje - projektai) patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybinės reikšmės kelių valdytoja - akcinė bendrovė „Via Lietuva“, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Valstybinės reikšmės kelių valdytojui valstybinės reikšmės keliai, jų ruožai ar atskiri šių kelių elementai perduodami patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu ir kelių atitinkami duomenys įrašomi į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, išskyrus atvejus, kai valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo duomenų pakeisti nereikia.
Valstybinės reikšmės kelių valdytojas registruoja valstybinės reikšmės kelius, jų ruožus ar atskirus šių kelių elementus Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje Lietuvos valstybės nuosavybės ir valstybinės reikšmės kelių valdytojo patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai, jų ruožai ar atskiri šių kelių elementai, projektai į finansinę apskaitą traukiami atskirai nuo valstybinės reikšmės kelių valdytojo nuosavybės teise valdomo turto.
Valstybinės reikšmės kelių valdytojas ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos savo interneto svetainėje paskelbia praėjusių finansinių metų valstybinės reikšmės kelių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta informacija apie valdomus valstybinės reikšmės kelius: bendra vertė, trumpas detalizavimas pagal į finansinę apskaitą traukiamo turto rūšis, valstybinės reikšmės kelių būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais, kita svarbi informacija, susijusi su valstybinės reikšmės kelių valdymu, naudojimu ir disponavimu jais.
Sprendimus dėl valstybinės reikšmės kelių, jų ruožų ar atskirų šių kelių elementų, taip pat projektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka priima valstybinės reikšmės kelių valdytojas.
Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų valstybinės reikšmės kelių, jų ruožų ar atskirų šių kelių elementų, taip pat projektų, kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į finansinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 100 tūkstančių eurų ar didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų valstybinės reikšmės kelių, jų ruožų ar atskirų šių kelių elementų, taip pat projektų, kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į finansinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 100 tūkstančių eurų, nurašymo priima valstybinės reikšmės kelių valdytojas, gavęs Susisiekimo ministerijos sutikimą.
Į valstybinės reikšmės kelius, jų ruožus ar atskirus šių kelių elementus, projektus negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės reikšmės kelių valdytojo prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šiuos valstybinės reikšmės kelius, jų ruožus ar atskirus šių kelių elementus, projektus valdant, naudojant ir jais disponuojant.
Nutiestas naujas valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas nuosavybės teise priklauso valstybei ir turi būti įrašomas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą.
Valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo, kai pasikeičia kelio socialinė ir (ar) ekonominė reikšmė.
Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai ar jų ruožai Vyriausybės nutarimu perduodami savivaldybių nuosavybėn ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Vyriausybės nutarimu, esant savivaldybės tarybos sutikimui, savivaldybės nuosavybėn taip pat gali būti perduoti atskiri valstybinės reikšmės kelio elementai, siekiant užtikrinti, kad visi konkretaus kelio elementai turėtų vieną valdytoją.
Savivaldybės tarybos sutikimu vietinės reikšmės kelias ar jo ruožas išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, kai pasikeičia to kelio socialinė ir (ar) ekonominė reikšmė. Toks kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu Vyriausybės nutarimu perimamas valstybės nuosavybėn ir įrašomas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą.
Šiame straipsnyje remtasi 2017 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XIII-529, 2020 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. XIII-3107, 2021 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XIV-695 ir 2025 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1025.
Lietuvos kelių tinklas
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie valstybinės reikšmės kelių valdymą:
| Valdymo Aspektas | Atsakinga Institucija | Teisinis Pagrindas |
|---|---|---|
| Valdymas, naudojimas ir disponavimas | AB „Via Lietuva“ | Vyriausybės nutarimas |
| Duomenų registracija | AB „Via Lietuva“ | Nekilnojamojo turto registro informacinė sistema |
| Nurašymo sprendimai (virš 100 tūkst. EUR) | Vyriausybė | LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas |
| Nurašymo sprendimai (iki 100 tūkst. EUR) | AB „Via Lietuva“ (gavus Susisiekimo ministerijos sutikimą) | LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas |
Butų Kainos Ukmergės Rajone
Ukmergės rajone galima rasti įvairių butų, pradedant nuo mažų vieno kambario butų iki erdvių keturių kambarių butų. Kainos priklauso nuo buto dydžio, būklės, vietos ir kitų faktorių. Šiame straipsnyje apžvelgsime butų pardavimo kainas Ukmergėje ir Ukmergės rajone, remiantis turimais duomenimis.
Žemiau pateikiama informacija apie parduodamus butus Ukmergės rajone, įskaitant kainas, plotą ir kambarių skaičių:
| Vieta | Kambarių skaičius | Plotas (m²) | Kaina (€) | Kaina už m² (€) | Aukštas |
|---|---|---|---|---|---|
| Ukmergė, Kalvių g. | 1 | 19 | 34 999 | 1 842 | 1/2 |
| Ukmergė, Anykščių g. | 1 | 26 | - | - | 4/5 |
| Ukmergė, Žiedo g. | 1 | 37 | - | - | 1/5 |
| Ukmergė, Maironio g. | 2 | 40.88 | - | - | 3/3 |
| Ukmergė, Maironio g. | 2 | 51.2 | - | - | 4/5 |
| Ukmergė, Vilniaus g. | 2 | 28.88 | - | - | 3/5 |
| Ukmergė, Vilniaus g. | 2 | 48.73 | - | - | 4/5 |
| Ukmergė, Vilniaus g. | 2 | 50.1 | - | - | 5/5 |
| Ukmergė, Žiedo g. | 2 | 49.54 | - | - | 3/5 |
| Ukmergė, S. Daukanto g. | 2 | 48 | - | - | 4/5 |
| Ukmergė, Anykščių g. | 2 | 45.11 | - | - | 1/5 |
| Ukmergė, Kauno g. | 3 | 61.93 | - | - | 2/5 |
| Ukmergė, S. Daukanto g. | 3 | 63.50 | - | - | 4/5 |
| Ukmergė, S. Daukanto g. | 3 | 62.47 | 75 000 | 1 202 | 1/5 |
| Ukmergė, Dariaus ir Girėno g. | 3 | 70 | - | - | 4/5 |
| Žeimiai, Vytinės g. | 3 | 48.28 | - | - | 2/2 |
| Vaivadiškiai, Dvaro g. | 4 | 99 | - | - | 2/2 |
| Lyduokiai, Taikos g. | 2 | - | - | - | - |
| Pamūšis | 3 | 80.69 | - | - | 1/2 |
| Dainava, Algirdų a. | 3 | - | - | - | - |
| Vepriai, Jaunimo g. | 3 | 71 | - | - | 1/2 |
| Varinė, Pašilės g. | 2 | 49 | - | - | 1/2 |
Ši lentelė apibendrina duomenis apie įvairius butus, esančius Ukmergės rajone. Matome, kad kainos svyruoja priklausomai nuo vietos, dydžio ir būklės. Pavyzdžiui, 2 kambarių butai Ukmergėje gali kainuoti nuo 30 000 € iki 60 000 €, priklausomai nuo ploto ir būklės. Trijų kambarių butai kainuoja brangiau, o keturių kambarių butai yra dar didesnės vertės.
Atkreipkite dėmesį, kad kainos gali skirtis priklausomai nuo konkretaus pardavėjo ir derybų. Taip pat svarbu atsižvelgti į buto būklę, remonto poreikį ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos galutinei kainai.
Prieš perkant butą, rekomenduojama atidžiai apžiūrėti turtą, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto specialistais ir įvertinti visus galimus rizikos faktorius.
Butų kainos taip pat priklauso nuo to, ar butas yra Ukmergės mieste, ar rajone. Rajone, pavyzdžiui, Pamūšio kaime, galima rasti pigesnių variantų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į buto aukštą. Dažnai butai, esantys viršutiniuose aukštuose, gali būti pigesni dėl galimų problemų su stogu ar šilumos izoliacija.
Nepaisant to, ar ieškote mažo buto vienam asmeniui, ar didesnio buto šeimai, Ukmergės rajone galima rasti tinkamų variantų. Svarbiausia atidžiai įvertinti savo poreikius ir galimybes bei atlikti išsamią paiešką.
Be to, svarbu atsižvelgti į infrastruktūrą aplink butą - ar yra mokyklų, darželių, parduotuvių, viešojo transporto stotelių. Visa tai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir buto vertei.
Taigi, planuojant įsigyti butą Ukmergėje ar Ukmergės rajone, būtina atsižvelgti į daugelį faktorių, kad priimtumėte geriausią sprendimą.
Štai keletas gatvių Ukmergėje, kuriose siūlomi butai:
- Anykščių g.
- S. Daukanto g.
- Žiedo g.
- Vilniaus g.
- Maironio g.
UAB Akcijų Apskaitos Tvarkymas
Tinkamas vertybinių popierių apskaitos tvarkymas uždarosiose akcinėse bendrovėse (UAB) yra būtinas siekiant užtikrinti bendrovės skaidrumą ir patikimumą. Praktikoje kyla ginčų dėl akcijų nuosavybės nustatymo ar atitinkamų sutarčių sąlygų nuginčijimo, kuriuos nulemia aplaidžiai ar nenuosekliai tvarkoma bendrovės vertybinių popierių apskaita.
Visų pirma, Civilinis kodeksas (CK) ir Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) įtvirtina, jog UAB nematerialiosios akcijos turi būti fiksuojamos įrašais akcininkų vertybinių popierių sąskaitose. Jose turi būti pateikiama informacija apie visus bendrovėje vykstančius veiksmus, susijusius su akcijų nuosavybe, t. y. akcijų perleidimu, įkeitimu, įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir kt.
Antra, tinkamas vertybinių popierių apskaitos tvarkymas turi lemiamą reikšmę nustatant akcijų nuosavybės įgijimo momentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad nematerialiųjų akcijų nuosavybės teisė pereina tik tada, kai akcijų įgijėjo vardu atidaroma vertybinių popierių sąskaita ir fiksuojami įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose1. Atkreipiamas dėmesys, jog informacijos apie akcininkus pateikimas Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) taip pat nenulemia akcijų įgijimo momento. Ši posistemė nėra prilyginama vertybinių popierių apskaitos tvarkymui, o tik atlieka tam tikrą išviešinimo tretiesiems asmenims funkciją.
ABĮ numato, jog akcininkų vertybinių popierių sąskaitų apskaitą tvarko akcijas išleidusi bendrovė. Už vertybinių popierių sąskaitų apskaitos tvarkymą atsako bendrovėsvadovas, išskyrus atvejus, kai ši apskaita perduota profesionaliems sąskaitų tvarkytojams.
Taigi, bendrovės vadovas ir (ar) akcininkai gali pasirinkti, ar apskaitą tvarkyti patiems savarankiškai, ar perduoti asmeniui, kuriam teisės aktai suteikia teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas. Tuo atveju, kai bendrovės apskaitos tvarkymas yra perduodamas, sąskaitų tvarkytojas perima visą apskaitos tvarkymo procesą.
Visų pirma, nematerialiųjų akcijų apskaitos tvarkymo perdavimas profesionaliems tvarkytojams padeda užtikrinti laiku atliekamą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį vertybinių popierių apskaitos tvarkymą. Kartu sąskaitų tvarkytojas prisiima pareigą tikrinti bendrovės būsimus sandorius, kad šie atitiktų jau įregistruotus susitarimus ir (ar) apribojimus. Tai padeda išvengti potencialių ginčų ar atitinkamų sutarčių sąlygų nuginčijimo ateityje.
Esminis vertybinių popierių apskaitos perdavimo profesionaliems tvarkytojams trūkumas - papildomos išlaidos bendrovei ir (ar) jos akcininkams.
CK įtvirtina, jog UAB akcijų pirkimo-padavimo sutartys turi būti sudaromos notarine forma, kai parduodama 25 % ar daugiau bendrovės akcijų arba jų kaina didesnė nei 14 500 Eur. Tokiu atveju sutarties šalims pakanka akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pateikti sąskaitų tvarkytojui, kuris sandorį įregistruoja ir atlieka atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose. Kartu sąskaitų tvarkytojas atlieka notaro funkciją ir tikrina asmenų tapatybės duomenų tikrumą bei sandorio sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Sąskaitų tvarkytojas, įregistravęs sandorį, pateikia bendrovei ir (ar) jos akcininkams išrašus ir naują akcininkų sąrašą.
Be to, sandorių tvirtinimas per sąskaitų tvarkytoją tam tikrais atvejais gali kainuoti mažiau nei sudarant sandorį notarine forma. Tvirtinant sandorį per notarą taikomas procentinis įkainis. Pagal galiojantį reguliavimą, vertybinių popierių perleidimo sandoriams taikomas 0,26 proc. mokestis nuo vertybinių popierių perleidimo kainos, bet ne mažiau kaip 24 Eur ir ne daugiau kaip 5 000 Eur. Tvirtinant sandorį per profesionalius sąskaitų tvarkytojus sandorių registravimo mokestis dažniausiai yra fiksuotas.
Bendrovės vertybinių popierių apskaitos tvarkymo perdavimas profesionaliems sąskaitų tvarkytojams turi privalumų, tačiau reikalauja ir papildomų išlaidų. Siekiant tinkamai pasirinkti apskaitos tvarkymo būdą svarbu įvertinti, ar bendrovės akcininkų struktūra yra sudėtinga, ar vyksta daug akcijų perleidimo sandorių ir kitų akcijų nuosavybės pokyčių. Jeigu šie veiksmai bendrovėje atliekami dažnai, profesionalūs sąskaitų tvarkytojai gali ženkliai palengvinti bendrovės veiklą.
1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.