Juknėnai - Daugailių seniūnijos kaimas, nutolęs nuo seniūnijos centro šešis kilometrus. Kaimas susiformavo XVI a. žemės reformos metu dalijant žemę į valakus.
Valako schema
Kaimo Raida Ir Gyventojai
XVIII a. Juknėnai priklausė Tauragnų valsčiui. Minėto amžiaus viduryje 20 gyventojų valdė 31 valaką. 1731 m. XVIII a. pabaigoje Juknėnuose veikė užvažiuojamoji smuklė, dengta šiaudais. Kaime buvo 17 žemininkų ūkių, gyveno 58 vyrai ir 49 moterys, jie mokėjo činšą ir padūmės mokesčius.
1914 m. Juknėnų kaimas buvo padalytas į vienkiemius. 1923 m. jame buvo 60 sodybų ir 317 gyventojų, 1959 m. - 339 gyventojai, 1970 m. - 201, 1984 m. - 198, 1996 m. - 182, 2000 m. Iki 1919 m.
Tarpukario Gyvensena
Tarpukariu Juknėnuose veikė jaunalietuvių, šaulių, pavasarininkų organizacijų kuopos. Jaunalietuviai turėjo savo vėliavą, uniformą, šūkį („Tautai - jaunosios jėgos“), ruošdavo vaidinimus.
Tuomet Juknėnai dar buvo išlaikę senosios bendruomenės gyvenseną, garsėjo muzikantais (Ignas Govedas, Liudas Musteikis, Mykolas Kunčius), pasakoriais (Rapolas Puslys), piršliais (Gaidelis), dainininkais, melagiais. Jie aprašyti Antano Miškinio novelių knygoje „Žaliaduonių gegužė“.
I. Govedo namuose buvo įkurtas pašto punktas. Beveik du dešimtmečius jame dirbo pats I. Govedas, negaudamas jokio atlyginimo. Juknėniškis Domas Maniušis kelerius metus dirbo Daugailių valsčiaus viršaičiu, vėliau - smulkaus kredito banko Daugailiuose buhalteriu. Sodininkystei buvo atsidavęs Vaclovas Maniušis.
Sovietinis Laikotarpis
Sovietams okupavus Lietuvą ištremtos Jurgio Tumėno, R. Pokariu vieni juknėniškiai dalyvavo pasipriešinimo kovose, kiti rėmė partizanus. Kilbauskų ir Puslių sodybose buvo partizanų slėptuvės. Partizanavo B. Kunčius, J. Kunčius, B. Maniušis, V. Tumėnas, J. 1949 m.
Juknėnuose buvo sukurtas kolūkis „Naujoji sodyba“, kuriam vadovavo Balys Maniušis. Po dvejų metų šis kolūkis susijungė su Kubilių kolūkiu, o 1952 m. pastarasis buvo sujungtas su Garnių kolūkiu. Naujasis junginys pasivadino „Nemuno“ kolūkiu.
Sovietmečiu Juknėnuose buvo atidarytas sveikatos priežiūros punktas.
Švietimas ir Kultūra
Pirmąją mokyklą kaime savo tėvų sodyboje 1916 m. įkūrė Motiejus Miškinis. Pirmoji keturių skyrių mokymo įstaiga kaime buvo atidaryta pas Praną Maniušį 1922 m. 1925-1930 m. ta pati mokykla veikė po Kazio Kilbausko namų stogu. Pradinė mokykla Juknėnuose gyvavo iki 1950 m.
1951 m. mokymo įstaiga reorganizuojama į septynmetę, o 1962 m. - į aštuonmetę. Mokytojavo mokyklos direktoriai Vytautas Puodžiukas ir Albinas Jatautis, mokytojai B. Šavalinskas, P. Vilūnas, V. Vilūnienė, M. Miškinis, Teresė Kavaliauskaitė, Pulgė Gruodytė ir kt. 1965 m. mokykla su 28 mokiniais vėl tapo pradine. Iki uždarant mokyklą 2005 m. joje pradinukus mokė A. Iš pradžių Juknėnuose Antano Tumėno namuose veikė klubas-skaitykla. Šiai įstaigai vadovavo Aldona Kunčiuvienė (Tumėnaitė). 1952 m. panaikinus klubą-skaityklą, Kubiliuose buvo atidaryta biblioteka, po dvejų metų ji buvo perkelta į Juknėnus pas V. Maniušį. Pirmoji bibliotekos vedėja buvo Ona Vanagienė, paskui - Regina Maniušytė, Stefa Vasiulienė, Vida Mecelicienė (Žalnierytė), Birutė Andriusevičienė, Zuonė Dargužienė (Kvedaraitė). Prie bibliotekos aktyviai veikė dramos būrelis.
Sovietmečiu bibliotekos darbuotojos organizuodavo vardynas, rengdavo kombainininkų palydėtuves į laukus, kitus masinius renginius. 1975 m. biblioteka perkelta į naujas patalpas pradinėje mokykloje.
Religija
1998 m. Juknėnuose kaimo gyventojų ir kubiliškių prašymu buvusio vaikų darželio patalpose atidaryta koplyčia. Ją pašventino Daugailių ir Vajasiškio parapijų klebonas Petras Baltuška, o jos įrengimu rūpinosi kaimo gyventojai.
Daugailių seniūnijos žemėlapis
Gyventojų Skaičiaus Kaita
Gyventojų skaičiaus kaita Juknėnų kaime:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1923 | 317 |
| 1959 | 339 |
| 1970 | 201 |
| 1984 | 198 |
| 1996 | 182 |
Šiame straipsnyje pateikta informacija atspindi Juknėnų kaimo raidą ir svarbiausius įvykius, formavusius jo istoriją.