Cukraus padidėjimas – ar tai cukraligė?

Cukrinis diabetas, visuomenėje dažnai vadinamas cukralige, yra liga, kurios metu organizmas nesugeba tinkamai panaudoti arba gaminti insulino - hormono, atsakingo už cukraus (gliukozės) pernešimą į ląsteles. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis, tačiau dėl insulino trūkumo arba organizmo atsparumo insulinui gliukozė kaupiasi kraujyje, žaloja kraujagysles. Jeigu gliukozė nepatenka į ląsteles, žalojami visi organai, nes jiems trūksta energijos atlikti savo darbą.

Medikai įspėja: šiandien diabetu susirgti gali jau bet kokio amžiaus žmogus, net vaikai, o ligos pasekmės - itin liūdnos. Štai kiek tiksliai sergančiųjų diabetu. Higienos instituto duomenimis, šiuo metu daugiau nei 167 tūkst. šalies gyventojų sirgo pirmo arba antro tipo cukriniu diabetu. Užpernai - sergančių šia liga buvo kiek mažiau - 161 tūkst.

Prieš 25 metus cukriniu diabetu sirgo apie 30 mln. žmonių, šiuo metu - jau 366 mln. Lietuvoje sergančiųjų skaičius taip pat nepaliaujamai auga ir per pastaruosius 50 metų padidėjo net 25 kartus, tačiau antra tiek yra nediagnozuota, nes sergantieji II tipo diabetu dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl diagnozė nustatoma pavėluotai, jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms. Tai būna praėjus 5-9 metams nuo ligos pradžios.

Cukrinio diabeto tipai

2 tipo cukrinis diabetas sudaro 90 proc. visų diabeto atvejų, vystosi dažniausiai dėl genetinio polinkio sirgti šia liga, netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo, ilgalaikio lėtinio streso, miego trūkumo. Sergant 2 tipo diabetu, ląstelės tampa atsparios insulino veikimui. Tai reiškia, kad insulino organizme yra, bet jis neatlieka savo darbo.

Daugelis klysta manydami, kad šio tipo diabetas yra lengvesnis, nes ligos pradžioje žmogus dažniausiai nejunta jokių simptomų dėl organizme palaipsniui didėjančio cukraus kiekio. Vis tik jis yra ne mažiau pavojingas nei 1 tipo cukrinis diabetas, nes jei liga nediagnozuojama ir negydoma, organizme pamažu vystosi lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos. Neretai išsekus kasos rezervui, išsivysto ūmios komplikacijos, tokios pat kaip sergant 1 tipo cukriniu diabetu.

1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai suserga vaikai ir jaunimas iki 35 metų. Organizme pradeda gamintis medžiagos, puolančios savus organus, pažeidžia kasą, kuri nustoja gaminti insuliną. Šiam cukriniam diabetui įtakos taip pat turi paveldimumas, ligą gali išprovokuoti persirgimas virusinėmis infekcijomis. Per kelis mėnesius nuo ligos pradžios atsiranda silpnumas, troškulys, padidėja apetitas, padažnėja šlapinimasis, vėliau atsiranda acetono kvapas iš burnos. Šio tipo diabetui gydyti nuo pat pirmos dienos paskiriamas insulinas.

Diabeto rizikos veiksniai

Pagrindiniai diabeto rizikos veiksniai - nutukimas, arterinė hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimai, nustatytas cukrinis diabetas tik nėštumo metu, angliavandenių tolerancijos sutrikimai, šeimoje buvę diabeto atvejai. Šiems žmonės turi būti periodiškai tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje, nepriklausomai nuo to, ar jie skundžiasi į diabetą panašiais simptomais.

Šiandien II tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams ir kuo toliau, tuo tokių vaikų yra daugiau, nes tai vėlgi susiję su didėjančia jų kūno mase.

Simptomai, išduodantys apie padidėjusį cukraus kiekį

Pašnekovas prisipažino iš pradžių į ligą rimtai nežiūrėjęs, tačiau matydamas, kad ji progresuoja, stengiasi su savo sveikata nejuokauti. Tiesa, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja beveik iki 8, jis rimtai susiima ir stengiasi per savaitę šį rodiklį numušti. Tuomet jau kas rytą matuoja cukraus kiekį ir labai kontroliuoja maisto kiekybę, kokybę ir valgymo režimą.

Jei tik iš vakaro blogai pavalgau, visada dar naktį atsibundu su sustirusiu liežuviu, keistu skoniu burnoje ir sudžiūvusiomis lūpomis. Jai cukraus kiekis nukrinta iki dabar man įprasto, nebejaučiu jokių simptomų, organizmas prie jo jau pripratęs. Stengiuosi neperžengti ribos, kad jau reikėtų insulino. Insulino pirmiausiai nesinori todėl, kad jis leidžiamas, o tai nepatogumas.

Kaip diagnozuojamas cukrinis diabetas?

1 tipo cukrinis diabetas ilgai nediagnozuotas nelieka, nes žmogaus organizmas be insulino tiesiog negali funkcionuoti, progresuoja ligos simptomai. Didesnė tikimybė susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra tiems, kurių šeimose yra šia liga sergančių žmonių, ypač, jei jiems patiems nustatyti autoantikūnai prieš kasą. Tačiau neretai šia liga susergama ir tose šeimose, kur sergančiųjų iki tol nebuvo.

Pajutus anksčiau minėtus bendrus simptomus, raginame nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, taip išvengiant dažniausios komplikacijos - ketoacidozės (būklė, kai nesant nuosavo insulino, pradedami skaldyti organizmo riebalai, reikalingi energijai gauti ir susidaro toksinių medžiagų perteklius).

Situacija su 2 tipo cukriniu diabetu yra visai kitokia: būtina atlikti tyrimus, net jei nėra jokių simptomų, bet yra 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: antsvoris ar nutukimas, diagnozuotos širdies kraujagyslių ligos, yra sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu šeimoje ar nėštumo metu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas. Aukso standartas ligos diagnostikai yra gliukozės tolerancijos mėginys, kurį atlieka šeimos gydytojas.

Cukrinio diabeto gydymas

Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo diabeto tipo. 1 tipo diabetas nuo pat diagnozės pradžios ir visą likusį gyvenimą gydomas insulinu, kuris švirkščiamas į paodį 4-5 kartus dienoje ar leidžiamas į paodį insulino pompos pagalba. 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms svarbiausia gydymo dalis - gyvensenos pakeitimas: svorio mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas, mitybos įpročių keitimas. Dažniausiai būna reikalingas gydymas geriamaisiais ir leidžiamaisiais vaistais, vėlyvose stadijose leidžiamas insulinas. Nėščiųjų diabetu sergančioms moterims dažniausiai užtenka koreguoti mitybą, dietoje sumažinti angliavandenių kiekį, retai kada nėštumo laikotarpiu prireikia gydymo insulinu.

Diabeto komplikacijos

Jei gliukozės kiekis kraujyje nekontroliuojamas, pažeidžiamos kraujagyslės, pirmiausiai mažosios, bei pakenkiama periferinė nervų sistema. Dėl to vystosi diabetinė neuropatija - sutrinka žmogaus jutimai. Pavyzdžiui, jis gali užlipti ant aštraus daikto, susižeisti, bet nieko nejaučia. Organizmo atsparumas dėl diabeto būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija.

Netekti galūnės labai paprasta: iš pradžių pradeda pūliuoti minkštieji audiniai, po to infekcija persimeta į kaulinį audinį ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija - tenka nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę. Kita galūnės netekimo priežastis - gangrena: sutrinka kraujotaka, kraujas nepasiekia galūnės, pradeda juoduoti pirštai.

Taip pat greičiau vystosi aterosklerozė, anksčiau gali išsivystyti insultas ar miokardo infarktas, pagaliau sutrinka inkstų funkcija. Uždelsus žmogui gali prireikti dializės ar inkstų transplantacijos.

Štai Vilija su pirmo tipo cukriniu diabetu gyvena jau 6 metus. „Mamos, amžiną atilsį, buvo visą laiką padidėjęs cukrus ir brolis, matyt, yra ir paveldima dar“, - atviravo vilnietė Vilija.

Medikai pasakoja, kad dažnai pacientai atvyksta jau per vėlai. „Nebeturime jokios galimybės išgelbėti ir siūlome amputaciją. Yra atvejai, kuomet pacientai nesutinka su siūlomu gydymu ir yra infekuota diabetinė pėda, tai gresia sepsis, paciento mirtis“, - tvirtino kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė.

Sergančiųjų diabetu statistika

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje nuo cukrinio diabeto mirė 614 žmonių.

Ar galima išvengti šios ligos?

Jeigu šis klausimas man būtų užduotas prieš dešimt metų, atsakymas būtų ne. Laimei, per šį laikotarpį daug kas pažengė į priekį ir dabar atsakymas yra taip - galima išvengti 2 tipo cukrinio diabeto ar atitolinti jo pradžią, keičiant gyvenimo būdą.

Būtina mažinti ir kūno svorį, kuris turėtų sumažėti bent 5-7 proc., geriausiai - 10 ir daugiau procentų. Lietuvoje veikia Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, tačiau jos efektyvumas ir apimtys nėra pakankami. 2 tipo cukrinio diabeto riziką sumažina ir kitos priemonės, skiriamos nutukimui gydyti - medikamentai ar chirurginis nutukimo gydymas.

Kalbant apie 1 tipo cukrinį diabetą - profilaktikos galimybės gerokai mažesnės, bet neseniai buvo paskelbti tyrimų duomenys, kad vieni vaistai gali atitolinti ligos pradžią net keliolika mėnesių, didelę riziką susirgti 1 tipo cukriniu diabetu turintiems žmonėms. Be to, riziką susirgti 1 tipo cukriniu diabetu mažina ir organizmo grūdinimas, kūdikystėje - maitinimas motinos pienu, vitamino D vartojimas.

Šimtu procentų apsaugoti nuo diabeto negali jokia profilaktika, tačiau yra žinoma, kad gyvensena riziką labai stipriai sumažina. Jei giminėje yra diabetu sirgęs ar sergantis narys, toks žmogus turėtų stengtis nepriaugti svorio, būti, kiek galima, fiziškai aktyvus (įrodyta, kad judėjimas mažina rezistenciją insulinui), sveikai maitintis, taikyti visus įmanomus sveikos gyvensenos principus. Tokiu atveju žmogus gali arba išvengti ligos, arba maksimaliai atitolinti jos pradžią.

tags: #jai #vienakarta #rastas #cukraus #padidejimas #ar