Kaip teisingai paskirstomi mokesčiai daugiabučių namų bendrijose?

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl mokesčių paskirstymo, naudingojo ploto apibrėžimo ir bendrijos sprendimų teisėtumo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su mokesčių paskirstymu, naudingojo ploto sąvoka ir lėšų rinkimu daugiabučių namų bendrijose.

Mokesčių paskirstymas bendrijoje

Civilinio kodekso 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Naudingas plotas: kas įeina?

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai.

Palėpės apmokestinimas

Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Taigi, įregistravus palėpę, savininkui gali būti priskaičiuojami bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį.

Lėšų rinkimas parkavimo vietoms

Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir...).

Norint kieme įrengti parkavimo vietas, reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga.

Tokiu atveju reikia ieškoti teisiškai pagrįsto būdo surinkti lėšas ir atlikti šiuos darbus.

Bendro naudojimo patalpų naudojimas ir mokesčiai

Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.

Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas) privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.) už šias patalpas?

Suprantama, kad bendrojo naudojimo patalpos turi būti naudojamos bendrai, tai juk ne asmeninės patalpos.

Išlaidų paskirstymas vamzdynų keitimui

Jeigu keičiami bendrojo naudojimo objektai (bendrojo naudojimo objektų apraše jie priskirti visiems savininkams), tai ir mokėti už tai turėtų visi bendrai (neaišku, kodėl keičiami ne visi stovai ar tie nekeičiami yra tinkamos būklės?). Pavyzdžiui, net ir pirmo aukšto savininkai, kuriems galbūt stogas nelabai rūpi, nes nėra virš jų būtų, o daug aukščiau, vis tiek turi.

Daugiabučiame name yra keičiami vandentiekio vamzdynai ir nuotekų stovai. Name yra 6 vamzdynai ir 6 nuotekų stovai (trys laiptinės). Priklausomai nuo butų savininkų sutarimo, ne visose laiptinėse keičiami nuotekų stovai. Todėl Rangovas išrašo skirtingas sąskaitas už kiekvieno nuotekų stovo ir vandentiekio vamzdyno pakeitimo darbus.

Norėčiau gauti konsultaciją, kaip šiuo atveju turėtų būti paskirstomos išlaidos butų savininkams - ar turėtų būti atsižvelgta į kiekvieno vamzdyno/stovo sąskaitą ir išlaidos paskirstomos tik prie to konkretaus stovo prijungtiems butų savininkams proporcingai paskirsčius butų naudingajam plotui?

Mokesčiai už butą, kuriame niekas negyvena

Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.

Patarimas būtų - arba parduoti butą, arba jį išnuomoti, jeigu pati tuo butu nesinaudojate. Arba kantriai mokėti bendruosius savininkų įnašus.

Telefonspynės įrengimas ir mokesčių paskirstymas

Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Ar išlaidos „telefonspinių“ įrengimui irgi patenka į kategoriją išlaidų, dalinamų proporcingai? Juk akivaizdu, kad kiekvienas butas gauna vieną telefonspynę, nepriklausomai nuo kvadratūros. Ar tikrai įstatymas nenumato jokio kito būdo gyventojams susimokėti, kaip tik aklas proporcingai turimam plotui, kas akivaizdu, prasilenkia su teisingumu, mano galva.

Kaip nustatyti 1 kv.m. kainą?

Suprantu, kad pagal patalpos (buto) plotą proporcingai paskaičiuojama (paskirstoma) atliktų darbų sąmata. Bet kaip nustatyti 1 kv.m. kainą?

Bendrija tokių duomenų nepateikia, mano ir jų skaičiavimai nesutampa. Išprašiau duomenis apie daugiabučio bendrą plotą, šildomą plotą, butų bei patalpų skaičių, bet mano skaičiavimai nesutampa.

VĮ Registrų centre (NT registras) užsakant "Butų (patalpų) sąrašą pastate" galima nurodyti ir prašymą papildomų duomenų - kad būtų pateikti ir naudingieji plotai, jais remiamasi.

Būsto pirkimas

Buto, kotedžo ar namo pirkimas yra malonus, tačiau sudėtingas procesas. Perkant būstą, kaip ir parduodant, reikia kruopščiai planuoti savo veiksmus ir žinoti ar dabartinė buto pirkimo eiga - tinkama. Tuomet tikrai įsigysite tokį turtą, kuris atitiks jūsų biudžetą bei realią rinkos kainą ir pakankamai ilgai tarnaus jūsų poreikiams.

Pirkėjo žingsniai prieš perkant būstą

• Jei nežinote, kodėl nepatinka dabartinis būstas, bus sunku išsirinkti.
• Kokie svarbiausi reikalavimai naujam būstui? Jei būstas jų neatitinka, net nevažiuokite apžiūrėti. Pavyzdžiui, vieta, plotas, įrengimo lygis, statybos metai, kambarių skaičius, aplinka, susisiekimas ir komunikacijos, kaina ir išlaikymo išlaidos.
• Kokios papildomos savybės, kurios pageidautinos, bet nėra būtinos? Pasitarkite su NT brokeriu.
• Kiek galite skirti būsto įsigijimui?
• Kiek laiko ieškosite? Norite statyti patys?
• Jei prieš perkant naują būstą, esamojo parduoti nebūtina, puiku - pirkimas bus daug paprastesnis. Tačiau dažniausiai parduoti esamąjį vis dėlto reikia ir dažnai susiklosto tokia situacija, jog žmonės susiranda tinkamą naują būstą, bet kol parduoda savo esamąjį, surastas būstas jau turi naujus šeimininkus.
• O jeigu naujai išsirinktas būstas liko neparduotas 3 mėnesius, tai gal neverta jo pirkti?

Būsto apžiūra ir dokumentų patikra

Prieš priimant sprendimą dėl pirkimo, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

• Ar būstas atitinka pagrindinius reikalavimus?
• Ar patinka objektas pagal aprašymą ir nuotraukas?
• Ar aprašymas atitinka realybę?
• Ar tvarkingi dokumentai ir nėra apribojimų? Pavyzdžiui, areštai, įkeitimai, hipoteka, banko leidimas parduoti, nuosavybės teisė, nesumokėti mokesčiai bendrijai, nebaigtas pirkimo sandoris, neįteisinta statyba, neatlikti kadastriniai matavimai, nesutvarkytos komunikacijos, detalaus ir bendrojo plano įtaka, kitos kliūtys parduoti objektą.
• Kokio dydžio paskolą galite gauti? Kokia maksimali finansuojama suma pasirinktam turtui?

Sandorio sąlygos

Svarbu aptarti šiuos klausimus su pardavėju:

• Galutinė kaina
• Atsiskaitymo būdas ir terminai
• Persikraustymo terminai
• Kokius baldus paliekami ir kt.

Dažnai sandoris neįvyksta dėl to, kad pirkėjas ir pardavėjas nesuranda abiem pusėm tinkamo varianto. Kaip objektyviai įvertinti kainą ir kitus kriterijus?

Pirkimo-pardavimo sutartis ir atsiskaitymas

• Pirkėjo veiksmai:
• Suderinti su banku visas sąlygas
• Gauti teismo leidimą, jei yra nepilnamečių vaikų
• Pas notarą pasirašoma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatomas tikslus atsiskaitymo būdas ir grafikas.
• Jei finansuoja bankas, pilnas atsiskaitymas su pardavėju gali užtrukti apie 30 dienų.

Esminiai aspektai sudarant preliminariąją sutartį

• Tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt.
• Kaina ir mokėjimo terminai. Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
• Trečiosios šalys. Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
• Šalių pareiškimai ir garantijos. Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
• Baldai ir daiktai. Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai.
• Patalpų fotofiksacijos. Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas.
• Terminas notarinei sutarčiai. Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
• Pirmasis mokėjimas arba avansas. Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos.
• Notarinės išlaidos. Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.
• Sutarties galiojimas. Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
• Turto perdavimas. Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis.

9 žingsniai įsigyjant būstą su kreditu

Ši seka galioja įsigyjant būstą su kreditu.

1. Turto išsirinkimas ir apžiūra. Pradėjus ieškoti būsto, būtina neskubėti ir aplankyti bent 5 projektus. Reikia patikrinti ne tik, ar turtas atitinka dabarties poreikius, bet ir susirasti kuo daugiau informacijos apie plėtojamų projektų privalumus.
2. Finansinės galimybės. Planuodami biudžetą nusistatykite mažiausią sumą, už kurią galėtumėte nusipirkti norimą būstą, ir didžiausią, kurios negalite viršyti. Itin svarbu pagalvoti apie pradinį įnašą.
3. Planuojamo įsigyti būsto dokumentai. Svarbi ne tik faktinė būsto būklė, bet ir jo teisinė registracija, tad prašykite pardavėjo pateikti Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kadastrinę bylą.
4. Sandorio šalys. Įsidėmėkite, kad turtą parduoti gali tik to turto savininkas, nebent jis būtų išdavęs įgaliojimą veikti jo vardu ir interesais.
5. Preliminarioji sutartis. Šio etapo sutartis garantuoja, kad pardavėjas jūsų išsirinkto būsto neparduos kitam pirkėjui, o jums parduos už sutartą kainą. Visada ją sudarykite. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė.
6. Pagrindinė sutartis. Sandorio šalys gali laisvai pasirinkti notarą ar notarų biurą, kuriame bus tvirtinama pagrindinė sutartis. Pirmiausia, dokumentus notarui turi pateikti turto savininkas, kad notaras gautų jo sutikimą turto duomenų tikrinimui, patikrintų juos viešuose registruose bei užtikrintų sandorio teisėtumą.
7. Hipotekos sutartis. Hipotekos sutartis tvirtinama notarine tvarka. Iki jos tvirtinimo turite sudaryti kredito sutartį su kredito įstaiga.
8. Galutinis atsiskaitymas. Šis nepelnytai užmirštas žingsnis yra labai svarbus, nes ateityje gali turėti pasekmių. Pirkėjui galutinai ir tinkamai atsiskaičius su pardavėju, pardavėjas turi tai patvirtinti.
9. Faktinio turto priėmimo-perdavimo aktas. Šiuo aktu pirkėjui aktualu užfiksuoti faktinę perduodamo turto būklę, perduodamus baldus, buitinę techniką, patekimo į turtą prietaisus (raktus, pultelius ar pan.) ir skaitiklių rodmenis.

Klaidų vengimas perkant būstą

Svarbu įsitikinti, kad perkate tuos namus, kurių iš tiesų norite, o ne tuos, kurių gera kaina. Jeigu apžiūra trunka kelias savaites - tai yra normalus procesas. Dabar pirkėjas turi galimybę apžiūrėti būstą, įvertinti savo galimybes ir galų gale apsispręsti.

Neskubėti mokėti avanso prieš rezervuojant perkamą būstą, nes jūsų kreditingumo problemos nėra pardavėjo problema. Pirmiausia rinkdamiesi būstą pirkėjai atsižvelgia į vietą ir į patį būstą.

Žmogus, nusprendęs įsigyti būstą su banko paskola, pirmiausia turėtų pasitikrinti savo kreditingumą. Šiuo metu bankai yra padidinę filtrą, todėl jeigu žmogus mano, kad kredito įstaiga kažko nemato, tai jis klysta.

tags: #jei #butas #3 #kambariu #bet #plane