Žmogaus gyvenime teatras turi kognityvinę ir emocinę reikšmę. Teatro elementų gausu ne tik kultūros bei meno, bet ir visuomeninėje, kasdienėje aplinkoje.
Teatro dalyko paskirtis - sukurti palankias sąlygas mokiniams patirti teatrinės raiškos ir teatro pažinimo bei supratimo džiaugsmą, plėtoti jų kūrybinius ir kritinio mąstymo gebėjimus, skatinti teatro meno ir kultūrinės patirties poreikį, taip prisidedant prie mokinio kaip kūrybiškos, savarankiškos, refleksyvios, tolerantiškos, pilietiškai sąmoningos ir visuomeniškai atsakingos, sveikai ir darniai su aplinka sugyvenančios asmenybės ugdymo.
Pasitelkdamas įvairias meno šakas, istorinį palikimą ir naujausias technologijas, teatro menas analizuoja vidinį ir socialinį žmogaus gyvenimą, kelia aktualias žmogaus ir pasaulio būties problemas.Teatro raida neatsiejama nuo žmogaus, tautos, kultūros raidos, nes teatro menas kaip gyvas ir kolektyvinis menas atspindi vertybines visuomenės nuostatas, istorinę patirtį, dvasinę ir intelektinę brandą, asmens laikyseną dabarties iššūkių akivaizdoje.
Teatro pastatas
Teatro mokymo ypatumai
Teatro dalyko galima mokyti(is) kaip savarankiško arba mokinių vaidybinių gebėjimų ugdymą, teatro elementus integruoti į kitų dalykų ugdymo procesą kaip įtraukiančią, interaktyvią mokymosi formą. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programoje teatro mokoma kaip atskiro dalyko.
Įgyvendinant teatro pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų bendrosiomis programomis. Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Teatro raiška, Teatro supratimas ir vertinimas, Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas.
Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.
Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės).
Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdytis gebėjimus ir vertybines nuostatas.
Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio mokymo(si) rezultatus.
Uždaviniai pagal ugdymo lygius
- Pradinio ugdymo uždaviniai.
- Pagrindinio ugdymo uždaviniai.
- Vidurinio ugdymo uždaviniai.
ŠOK‘VIDEO (trečia pamoka)
Kompetencijos ugdomos per teatro pamokas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Lavindami kūną ir balsą, vaizduotę ir empatiją, mokydamiesi reikšti mintis ir jausmus, išgyvendami bendras emocijas ir įveikdami bendrus iššūkius, mokiniai pradeda geriau suprasti ne tik juos supančią aplinką, tikrovės ar fantazijų pasaulį, bet ir mokosi savistabos bei saviraiškos.
Sąmoninga, įprasminta aplinkos stebėsena ir gebėjimas teatrinėmis priemonėmis išreikšti išorinį ir vidinį savo (kito) pasaulį - tai teatrinės raiškos pradmenys, kuriuos mokiniai įgyja ir tobulina teatro dalyko pamokose.
Mokiniai vaidinantys spektaklį
Kiekvienas pasirinktas ar mokytojo pasiūlytas išbandyti teatrinės raiškos būdas, pažintis su teatro formomis, istoriniais ir kultūriniais nacionalinio bei pasaulinio teatro ir teatrinių reiškinių kontekstais suponuoja naujų žinių poreikį, kurių sistemingas naudojimas teatro ir kitų dalykų mokymosi procese didina mokinio suinteresuotumą, ugdo savarankiškumą, skatina dvasinį ir intelektinį tobulėjimą, pagarbą intelektinei nuosavybei.
Teatras - socialinis menas. Jo prigimtyje užkoduota socialinės žmogaus būties refleksija. Mokiniai, dirbdami grupėje ir siekdami bendro tikslo, yra įtraukiami į socialinius ryšius, ugdosi bendruomeniškumo, tolerancijos, empatijos jausmus.
Dalyvaudami ir (ar) pristatydami savo teatrinius darbus bendraamžių, mokyklos, bendruomenės auditorijai, mokiniai įprasmina savo veiklą ne tik kaip meninę (kūrybinę), bet ir kaip socialiai, visuomeniškai atsakingą.
Susipažindami su teatro raida ir jo formomis, teatro aktualizuojamomis socialinės nelygybės, socialinių prieštaravimų, žmogaus ir aplinkos sugyvenimo temomis, mokiniai mokosi saugiai naudotis virtualiais kūrybos įrankiais, įsisąmonina socialinę ir visuomeninę teatro reikšmę.
Kūrybiškumas teatro pamokose
Teatro dalykas priklauso meninio ugdymo sričiai, tad kūrybiškumas čia visų pirma siejamas su meninių mokinio gebėjimų atvėrimu ir stiprinimu. Teatro dalyko užduotys skirtos lavinti mokinio vaizduotę, ieškoti netikėtų sprendimų, mąstyti strategiškai ir inovatyviai, naudotis tradicinėmis ir netradicinėmis raiškos priemonėmis, generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas.
Kūrybiškumas svarbus ugdant mokinio asmens savybes - poreikį ir siekį tobulėti, lavinti psichofizinę savijautą, vertinti įvairovę ir atskleisti savo unikalumą.
Kūrybiškumo ugdymui skiriama ne tik teatrinė raiška - vaidybiniai etiudai, improvizacijos, dramaturginio komponavimo ir raiškios kalbos, judesio pratybos, bet ir pažintinės, analitinės veiklos - teatrinių pavyzdžių stebėjimas ir vertinimas, sceninių vaizdinių ir įvaizdžių interpretavimas, skatinantis mokinį remtis ne tik asmenine patirtimi, bet ir išradingai naudotis įgytomis žiniomis, mąstyti originaliai.
Teatras kaip istorinės atminties ir kultūrinio paveldo puoselėtojas
Teatro dalyko veiklos per teatro kūrybą ir pažinimą skatina mokinius puoselėti istorinę atmintį, paveldą, suprasti ir (į)vertinti tapatumo, bendruomeniškumo, socialinės ir kultūrinės atsakomybės reikšmę.
Pažindami savo ir kitų šalių bei tautų teatrinę kultūrą, suprasdami ir įvertindami jos įvairovę ir unikalumą, lygindami nacionalinius, europinius ir pasaulio teatrinės kultūros pavyzdžius mokiniai ugdosi tolerancijos, pagarbos, solidarumo ir teisingumo jausmus, dalijasi jais savo kasdienėje ir viešojoje aplinkoje.
Išbandydami įvairias teatrinės kūrybos (raiškos) formas, žiūrėdami ir analizuodami teatro spektaklius bei reiškinius, susipažindami su Lietuvos ir pasaulio teatru bei kūrėjais, mokiniai ugdosi estetinę ir kultūrinę nuovoką: atpažįsta istorinius teatro raidos laikotarpius, tradicines ir novatoriškas spektaklio formas, gali susieti jas su artima aplinka ir šalies kultūriniu kontekstu.
Komunikacija ir dialogas teatre
Teatras - dialogo menas. Bet koks teatrinis reiškinys yra grįstas aktyviu komunikacijos procesu, kurio metu kūrėjai siunčia savo žinią suvokėjams. Nuo pirmų teatrinės raiškos užsiėmimų mokiniai įsitraukia į verbalinę ir neverbalinę komunikaciją su partneriais, erdve, supančia aplinka ir daiktais - taip mokomasi bendrauti, perteikti savo jausmus ir emocijas, kurti ir suprasti prasmingą dialogą.
Skatinami aktyviai dalyvauti teatro pamokose, mokiniai išmoksta komunikavimo taisykles: mokosi rinktis adresatą ir priemones, derinti jų strategijas, atpažinti ir įvertinti siunčiamus ir gaunamus pranešimus.
Teatrinė komunikacija, grįsta meninės kalbos kodais, ugdo mokinių (savi)raišką, skatina pasitelkti ne tik verbalinės, bet ir fizinės, muzikinės, vizualios kalbos galimybes, su ja eksperimentuoti.
Analizuodami ir interpretuodami spektaklius bei teatrinius reiškinius mokiniai skatinami įsigilinti į žodinę ir vaizdinę spektaklio kalbą, suprasti asociacijas, potekstes, užuominas, įminti perkeltinės prasmės ir meninių tropų reikšmes.
Skaitmeninės technologijos teatro pamokose
Tai asmens gebėjimas pažinti ir valdyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotis jomis ugdantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime. Naudojant skaitmenines technologijas, turime galimybes supažindinti mokinius su kasdien atsinaujinančiais pasaulio, Europos ir Lietuvos pasiekimais teatro reiškinių kontekste, išmokyti atpažinti teatro elementus kasdienybėje, susieti teatrą su socialinėmis problemomis ir, panaudojus įvairias teatrines priemones, kurti galimus problemų sprendimo būdus klasėje, scenoje bei netradicinėse erdvėse, dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose.
Skaitmeninių technologijų naudojimas leidžia pasinerti į kino kūrimą, montuoti filmus ir pristatyti juos virtualiojoje erdvėje. Muzikos kūrimo programėlės leidžia pritaikyti jau sukurtą ar kurti originalią muziką, triukšmais ar garso efektais praturtintą fonogramą įvairioms teatrinėms scenelėms, spektakliams.
Nuotolinio ugdymo platformose patogu pristatyti meninį skaitymą, rengti improvizacijas, vaidinti monospektaklių ištraukas, kurti filmus, reklaminius projektus, mokytis teatro istorijos, retorikos, diskutuoti, puoselėti savo informacinę kultūrą, atrasti savyje kūrybinius gebėjimus.
Pasiekimų sritys ir lygiai
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Teatro raiškos pasiekimai aprėpia teatrinę raišką (pvz., vaidybą etiuduose, spektakliuose, personažų, etiudų kūrimą, vaidybinių improvizacijų sumanymą, įgyvendinimą ir pan.), jos pristatymą, aptarimą ir į(si)vertinimą.
Šios veiklos padės mokiniams suvokti, kad teatro menas ir teatrinė kūryba remiasi ne vien prigimtiniais gebėjimais ar talentu, bet reikalauja specialaus ruošimo(si), tikslingo ugdymo(si).
Pasiekimų pavyzdžiai pagal klasių koncentrus
1-2 klasių koncentras
- A1. Teatriniai žaidimai.
- A2. Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. Judesio ir kalbos sąveika.
- A3. Scenos judesys. Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, mokiniams „imituojant“ gyvūnų, paukščių garsus, judėjimą, kūno formas, jų bendravimą.
- A4. Vaidybos pojūčiai. Aptardami etiudus mokosi nusakyti vaidybos pojūčius, įvardyti, kas labiausiai pavyko.
3-4 klasių koncentras
- A1. Personažo kūrimas.
- A2. Etiudo kūrimas.
- A3. Etiudo aptarimas.
- A4. Refleksija. Mokiniai diskutuoja apie savo kūrybinius ieškojimus, įsivertina savo ir draugų sumanymus bei pasiekimus.
5-6 klasių koncentras
- A1. Etiudas aktualia tema.
- A2. Etiudo struktūra. Mokiniai išsiaiškina etiudo ir spektaklio komponavimo taisykles, mokosi improvizuoti siužetą, dialogus pagal pasirinktą (pvz., aplinkos apsaugos) temą.
- A3. Etiudo pristatymas. Surengia etiudo parodymą ir aptarimą atsakingo vartojimo tema pasikvietę artimuosius, draugus, kitų klasių mokinius.
- A4. Etiudo refleksija.
7-8 klasių koncentras
- A1. Etiudo kūrimas ir atlikimas. Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą.
- A2. Aktorius ir režisierius. Mokiniai susipažįsta ir išbando ištisinio veiksmo ir personažo kūrimą pagal temą ir (ar) literatūrinį kūrinį; į bendrą kūrybos procesą įtraukiami ne tik turintys vaidybinių gebėjimų, bet ir linkstantys į režisūrą ar organizacinį darbą mokiniai.
- A3. Kūrybinio darbo etapai. Aptariami ir praktiškai išbandomi teatrinio sumanymo (pvz., Forumo teatro) įgyvendinimo etapai: temos pasirinkimas, scenarijaus kūrimas, pasiskirstymas vaidmenimis, raiškos ir kūrybos priemonių pasirinkimas ir pan.
- A4. Kūrybinio sumanymo pristatymo erdvės. Pristatymo refleksija.
9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras
- A1. Formos, stiliaus, turinio dermė. Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių.
- A2. Režisieriaus funkcijos.
- A3. Teatrinio reiškinio reklama.
- A4. Prasmingi siekiai. Diskutuoja apie lyderystės, bendramintiškumo ir bendrų tikslų siekimo reikšmę įgyvendinant kūrybinius sumanymus; pasidalija asmenine patirtimi ir kūrybiniais tikslais.
III-IV gimnazijos klasių koncentras
- A1. Eksplikacija. Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Dokumentinis teatras.
- A2. Meninis projektas.
- A3. Projekto pristatymas. Analizuojamos meninio projekto įgyvendinimo galimybės ir būdai tradicinėje (skaitmeninėje) erdvėje. Dokumentinio teatro pristatymas.
- A4. Teatras ir karjera. Kūrybinio proceso refleksija.