Įsibėgėjus naujam teatro sezonui, Vilniaus mažajame teatre (VMT) atidaryta paroda, skirta vienai ryškiausių Lietuvos teatro ir kino žvaigždžių - Eglei Gabrėnaitei. Šia ekspozicija žiūrovams siūloma susipažinti su įsimintiniausių jos vaidmenų teatre retrospektyva. Rugsėjo 24-ąją legendinė aktorė šventė savo 75-ąjį gimtadienį.
Pasak VMT meno skyriaus vadovės Gabrielės Tuminaitės, E. Gabrėnaitė savo kūryba į Lietuvos teatro istoriją yra įsirėžusi nenutrinamu pėdsaku. „Tai aktorė paslaptis, darbui atiduodanti visą savo intelektą, patirtį, jausmus, ji - energijos užtaisas, unikali ir universali menininkė“, - teigia G. Tuminaitė, VMT režisavusi spektaklį „Marti“, kuriame vaidino E. Gabrėnaitė.
Nuotraukas, kurios retrospektyviai pateikia ryškiausius E. Gabrėnaitės vaidmenis teatre, iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvų atrinko teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė.
„E. Gabrėnaitė - unikali aktorė. Neprisimenu nė vieno jos drungno vaidmens, visi - įkaitinti iki maksimumo. Gabrėnaitę galima būtų pavadinti tragike, bet geriau įsigilinus, ji - giliai dramatinė aktorė, todėl ją kvietė vaidinti patys įvairiausi režisieriai. Ji buvo kaip tam tikras sėkmės garantas. Dėl tokių aktorių einama į teatrą“, - sakė D. Šabasevičienė. Pasak jos, E. Gabrėnaitės asmeninių savybių ir talento lydinys leido jai tapti viena iš savo kartos legendų.
„Dirbdama su daugeliu režisierių - Irena Bučiene, Henriku Vancevičiumi, Alge Savickaite, Rimu Tuminu, Aurelija Ragauskaite, ji jautė, kad visiems jos užteko. Todėl Gabrėnaitė ypač aukštai įvertino susitikimą su Krystianu Lupa, kuriam jos neužteko. Degti ir sudegti - reiškia maksimaliai perskrosti vaidmenį. Ji - kukli, atvira, neslepianti savigraužos.
Pati E. Gabrėnaitė prisipažino, jog nuotraukos iš spektaklių ir kino filmų jai kelia įvairių emocijų. Tačiau bene ryškiausiai išlikęs - laimės, džiaugsmo pojūtis: „Nuotraukos patvirtina: aš tikrai ten buvau. Ir kartu apima jausmas, jog tai buvo visiškai kitas gyvenimas, kita aš. Savo fotografijose nesigėriu ypatingais rakursais, nevertinu „gražu“ ar „negražu“. Jei kas ir svarbu, tai kokią jos pagavo emociją ir kokią emociją sukelia žiūrint dabar“, - teigė E. Gabrėnaitė. Pasak aktorės, apmąstyti vaidmenis, susitikimus ir išgyvenimus jai padeda ir maždaug 40 metų rašomi dienoraščiai.
E. Gabrėnaitė augo žinomų aktorių Antano Gabrėno ir Genovaitės Tolkutės šeimoje. 1972-aisiais baigė Lietuvos konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), jos kurso vadovė buvo dr. Irena Vaišytė, specialybės pedagogas - Vladas Jurkūnas. Vos baigusi aktorystės mokslus aktorė atsidūrė Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar - nacionaliniame) dramos teatre, čia kūrė vaidmenis iki 1990-ųjų. Menininkė vaidino Irenos Bučienės, Henriko Vancevičiaus, Kazimieros Kymantaitės ir kitų režisierių spektakliuose.
Kine E. Gabrėnaitė debiutavo 1971 m. suvaidinusi epizodinį vaidmenį filme „Tas prakeiktas nuolankumas“ (rež. Algirdas Dausa). E. Gabrėnaitę artimas kūrybinis ryšys sieja su aktoriumi, režisieriumi Valentinu Masalskiu. 2010 m. už moters vaidmenį jo režisuotame spektaklyje „Pasaulio gerintojas“, pagal Thomaso Bernhardo pjesę, ji įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“. V. Masalskis šiame spektaklyje buvo ir jos scenos partneris. Dar vienas „Auksinis scenos kryžius“ aktorei skirtas 2016 m. už ponios Citel vaidmenį T. E. Akimirka iš parodos, skirtos aktorei Eglei Gabrėnaitei; parodos kuratorė - teatrolodė dr. Daiva Šabasevičienė.
Jau 35-erius metus, nuo 1990-ųjų, E. Gabrėnaitė - VMT trupės aktorė. Ateiti čia, vos tik įkūręs šį teatrą, ją pakvietė režisierius Rimas Tuminas. Pasak aktorės, tai jai buvo „netikėta ir neplanuota“.
„Kai dabar pagalvoju, Tumino aš nei gerai pažinojau, nei buvau bendravusi - jis už mane jaunesnis. Tačiau kai jis kūrė teatrą, paskambino ir pasakė „ateik“, atsakiau, jog pagalvosiu, ir gal kada nors… O jis: „Dabar ateik.“ O juk aš Akademiniame teatre (dabar - Nacionalinis dramos teatras) turėjau pagrindinius vaidmenis, savo grimo kambarį, - pasakojo aktorė, neilgai trukus atsiliepusi į šį kvietimą ir tapusi neatsiejama VMT dalimi. - Tuminas man davė labai daug, tačiau daug nekalbėdamas.
Kaip svarbiausius savo vaidmenis teatre aktorė mini tris: Antigonę Jeano Anouilh’o pjesėje „Antigonė“ (rež. I. Bučienė, 1978), Ranevskają Antono Čechovo pjesėje „Vyšnių sodas“ (rež. R. Tuminas, 1990) ir jau minėtąjį ponios Citel vaidmenį T. Bernhardo pjesėje „Didvyrių aikštė“ (rež. R. Jau 35-erius metus, nuo 1990-ųjų, E. Gabrėnaitė - VMT trupės aktorė. Pirmąjį iš jų puikiai pamena teatrologė dr. D. Šabasevičienė, spektaklį „Antigonė“ dar paauglystėje žiūrėjusi kelis kartus.
„Jis gimė ir buvo vaidinamas Basanavičiaus g. 13, kur tuomet „rezidavo“ Lietuvos valstybinis akademinis (dabar - nacionalinis) dramos teatras. Antigonės vaidmenį kūrė ir Regina Arbačiauskaitė. Abi buvo puikios. Eglės žvilgsnis, teksto sakymas klūpant avanscenoje išliko visam gyvenimui.
Anot dr. D. Šabasevičienės, berinkdama nuotraukas retrospektyvinei E. Gabrėnaitei skirtai parodai ji tarsi pasikartojo teatro istoriją: „Kitomis akimis pamačiau ir Gabrėnaitės partnerius, jų degančias akis, žvelgiančias į Eglę.
VMT meno skyriaus vadovės G. Tuminaitės teigimu, nepamirštama ir E. Gabrėnaitės įkūnyta Ranevskaja „Vyšnių sode“. „Jos Ranevskają matė ne viena pasaulio aktorė - nuo Islandijos iki Kinijos. Kiekviena, kuriai grėsė šis vaidmuo naujoje Tumino interpretacijoje, pajusdavo begalinę pagarbą ir baimę, ne viena yra sakiusi: „Bet, Rimai, aš taip nesugebėsiu…“, - prisimena G. Tuminaitė. Anot jos, nors pastaruosius pusketvirto dešimtmečio E. Gabrėnaitė dirba būtent VMT, ją sunku apriboti konkrečiu teatru. „Ši aktorė pati - tiesiog teatras.
Parodą galima išvysti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro (Gedimino pr. 22) antrojo aukšto hole. Parodos kuratorė - teatrologė dr. Žmogaus gyvenime teatras turi kognityvinę ir emocinę reikšmę. Pasitelkdamas įvairias meno šakas, istorinį palikimą ir naujausias technologijas, teatro menas analizuoja vidinį ir socialinį žmogaus gyvenimą, kelia aktualias žmogaus ir pasaulio būties problemas.
Teatro elementų gausu ne tik kultūros bei meno, bet ir visuomeninėje, kasdienėje aplinkoje. Teatro raida neatsiejama nuo žmogaus, tautos, kultūros raidos, nes teatro menas kaip gyvas ir kolektyvinis menas atspindi vertybines visuomenės nuostatas, istorinę patirtį, dvasinę ir intelektinę brandą, asmens laikyseną dabarties iššūkių akivaizdoje.
Teatro dalyko paskirtis - sukurti palankias sąlygas mokiniams patirti teatrinės raiškos ir teatro pažinimo bei supratimo džiaugsmą, plėtoti jų kūrybinius ir kritinio mąstymo gebėjimus, skatinti teatro meno ir kultūrinės patirties poreikį, taip prisidedant prie mokinio kaip kūrybiškos, savarankiškos, refleksyvios, tolerantiškos, pilietiškai sąmoningos ir visuomeniškai atsakingos, sveikai ir darniai su aplinka sugyvenančios asmenybės ugdymo.
Teatro dalyko galima mokyti(is) kaip savarankiško arba mokinių vaidybinių gebėjimų ugdymą, teatro elementus integruoti į kitų dalykų ugdymo procesą kaip įtraukiančią, interaktyvią mokymosi formą. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programoje teatro mokoma kaip atskiro dalyko. Įgyvendinant teatro pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų bendrosiomis programomis.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Teatro raiška, Teatro supratimas ir vertinimas, Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.
Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdytis gebėjimus ir vertybines nuostatas.
Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio mokymo(si) rezultatus.
Pradinio ugdymo uždaviniai. Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Vidurinio ugdymo uždaviniai. Pradinio ugdymo uždaviniai. Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Vidurinio ugdymo uždaviniai.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Lavindami kūną ir balsą, vaizduotę ir empatiją, mokydamiesi reikšti mintis ir jausmus, išgyvendami bendras emocijas ir įveikdami bendrus iššūkius, mokiniai pradeda geriau suprasti ne tik juos supančią aplinką, tikrovės ar fantazijų pasaulį, bet ir mokosi savistabos bei saviraiškos.
Sąmoninga, įprasminta aplinkos stebėsena ir gebėjimas teatrinėmis priemonėmis išreikšti išorinį ir vidinį savo (kito) pasaulį - tai teatrinės raiškos pradmenys, kuriuos mokiniai įgyja ir tobulina teatro dalyko pamokose. Kiekvienas pasirinktas ar mokytojo pasiūlytas išbandyti teatrinės raiškos būdas, pažintis su teatro formomis, istoriniais ir kultūriniais nacionalinio bei pasaulinio teatro ir teatrinių reiškinių kontekstais suponuoja naujų žinių poreikį, kurių sistemingas naudojimas teatro ir kitų dalykų mokymosi procese didina mokinio suinteresuotumą, ugdo savarankiškumą, skatina dvasinį ir intelektinį tobulėjimą, pagarbą intelektinei nuosavybei.
Teatras - socialinis menas. Jo prigimtyje užkoduota socialinės žmogaus būties refleksija. Mokiniai, dirbdami grupėje ir siekdami bendro tikslo, yra įtraukiami į socialinius ryšius, ugdosi bendruomeniškumo, tolerancijos, empatijos jausmus. Dalyvaudami ir (ar) pristatydami savo teatrinius darbus bendraamžių, mokyklos, bendruomenės auditorijai, mokiniai įprasmina savo veiklą ne tik kaip meninę (kūrybinę), bet ir kaip socialiai, visuomeniškai atsakingą.
Susipažindami su teatro raida ir jo formomis, teatro aktualizuojamomis socialinės nelygybės, socialinių prieštaravimų, žmogaus ir aplinkos sugyvenimo temomis, mokiniai mokosi saugiai naudotis virtualiais kūrybos įrankiais, įsisąmonina socialinę ir visuomeninę teatro reikšmę.
Teatro dalykas priklauso meninio ugdymo sričiai, tad kūrybiškumas čia visų pirma siejamas su meninių mokinio gebėjimų atvėrimu ir stiprinimu. Teatro dalyko užduotys skirtos lavinti mokinio vaizduotę, ieškoti netikėtų sprendimų, mąstyti strategiškai ir inovatyviai, naudotis tradicinėmis ir netradicinėmis raiškos priemonėmis, generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas. Kūrybiškumas svarbus ugdant mokinio asmens savybes - poreikį ir siekį tobulėti, lavinti psichofizinę savijautą, vertinti įvairovę ir atskleisti savo unikalumą.
Tavo sunkiai suvokiamas kūrybinis genijus | Elizabeth Gilbert
Kūrybiškumo ugdymui skiriama ne tik teatrinė raiška - vaidybiniai etiudai, improvizacijos, dramaturginio komponavimo ir raiškios kalbos, judesio pratybos, bet ir pažintinės, analitinės veiklos - teatrinių pavyzdžių stebėjimas ir vertinimas, sceninių vaizdinių ir įvaizdžių interpretavimas, skatinantis mokinį remtis ne tik asmenine patirtimi, bet ir išradingai naudotis įgytomis žiniomis, mąstyti originaliai.
Teatro dalyko veiklos per teatro kūrybą ir pažinimą skatina mokinius puoselėti istorinę atmintį, paveldą, suprasti ir (į)vertinti tapatumo, bendruomeniškumo, socialinės ir kultūrinės atsakomybės reikšmę. Pažindami savo ir kitų šalių bei tautų teatrinę kultūrą, suprasdami ir įvertindami jos įvairovę ir unikalumą, lygindami nacionalinius, europinius ir pasaulio teatrinės kultūros pavyzdžius mokiniai ugdosi tolerancijos, pagarbos, solidarumo ir teisingumo jausmus, dalijasi jais savo kasdienėje ir viešojoje aplinkoje.
Išbandydami įvairias teatrinės kūrybos (raiškos) formas, žiūrėdami ir analizuodami teatro spektaklius bei reiškinius, susipažindami su Lietuvos ir pasaulio teatru bei kūrėjais, mokiniai ugdosi estetinę ir kultūrinę nuovoką: atpažįsta istorinius teatro raidos laikotarpius, tradicines ir novatoriškas spektaklio formas, gali susieti jas su artima aplinka ir šalies kultūriniu kontekstu.
Teatras - dialogo menas. Bet koks teatrinis reiškinys yra grįstas aktyviu komunikacijos procesu, kurio metu kūrėjai siunčia savo žinią suvokėjams. Nuo pirmų teatrinės raiškos užsiėmimų mokiniai įsitraukia į verbalinę ir neverbalinę komunikaciją su partneriais, erdve, supančia aplinka ir daiktais - taip mokomasi bendrauti, perteikti savo jausmus ir emocijas, kurti ir suprasti prasmingą dialogą. Skatinami aktyviai dalyvauti teatro pamokose, mokiniai išmoksta komunikavimo taisykles: mokosi rinktis adresatą ir priemones, derinti jų strategijas, atpažinti ir įvertinti siunčiamus ir gaunamus pranešimus.
Teatrinė komunikacija, grįsta meninės kalbos kodais, ugdo mokinių (savi)raišką, skatina pasitelkti ne tik verbalinės, bet ir fizinės, muzikinės, vizualios kalbos galimybes, su ja eksperimentuoti. Analizuodami ir interpretuodami spektaklius bei teatrinius reiškinius mokiniai skatinami įsigilinti į žodinę ir vaizdinę spektaklio kalbą, suprasti asociacijas, potekstes, užuominas, įminti perkeltinės prasmės ir meninių tropų reikšmes.
Tai asmens gebėjimas pažinti ir valdyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotis jomis ugdantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime. Naudojant skaitmenines technologijas, turime galimybes supažindinti mokinius su kasdien atsinaujinančiais pasaulio, Europos ir Lietuvos pasiekimais teatro reiškinių kontekste, išmokyti atpažinti teatro elementus kasdienybėje, susieti teatrą su socialinėmis problemomis ir, panaudojus įvairias teatrines priemones, kurti galimus problemų sprendimo būdus klasėje, scenoje bei netradicinėse erdvėse, dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose. Skaitmeninių technologijų naudojimas leidžia pasinerti į kino kūrimą, montuoti filmus ir pristatyti juos virtualiojoje erdvėje. Muzikos kūrimo programėlės leidžia pritaikyti jau sukurtą ar kurti originalią muziką, triukšmais ar garso efektais praturtintą fonogramą įvairioms teatrinėms scenelėms, spektakliams. Nuotolinio ugdymo platformose patogu pristatyti meninį skaitymą, rengti improvizacijas, vaidinti monospektaklių ištraukas, kurti filmus, reklaminius projektus, mokytis teatro istorijos, retorikos, diskutuoti, puoselėti savo informacine? vertybių? kultūra?, atrasti savyje kūrybiniu? galiu?
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Teatro raiškos pasiekimai aprėpia teatrinę raišką (pvz., vaidybą etiuduose, spektakliuose, personažų, etiudų kūrimą, vaidybinių improvizacijų sumanymą, įgyvendinimą ir pan.), jos pristatymą, aptarimą ir į(si)vertinimą. Šios veiklos padės mokiniams suvokti, kad teatro menas ir teatrinė kūryba remiasi ne vien prigimtiniais gebėjimais ar talentu, bet reikalauja specialaus ruošimo(si), tikslingo ugdymo(si).
A1. Teatriniai žaidimai. 1-2 klasių koncentras. Personažo kūrimas. 3-4 klasių koncentras. Etiudas aktualia tema. 5-6 klasių koncentras. Etiudo kūrimas ir atlikimas. 7-8 klasių koncentras. Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą. Formos, stiliaus, turinio dermė. 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių. Eksplikacija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Dokumentinis teatras. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
A2. Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. 1-2 klasių koncentras. Judesio ir kalbos sąveika. 1-2 klasių koncentras. Etiudo kūrimas. 3-4 klasių koncentras. Etiudo struktūra. 5-6 klasių koncentras. Mokiniai išsiaiškina etiudo ir spektaklio komponavimo taisykles, mokosi improvizuoti siužetą, dialogus pagal pasirinktą (pvz., aplinkos apsaugos) temą. Aktorius ir režisierius. 7-8 klasių koncentras. Mokiniai susipažįsta ir išbando ištisinio veiksmo ir personažo kūrimą pagal temą ir (ar) literatūrinį kūrinį; į bendrą kūrybos procesą įtraukiami ne tik turintys vaidybinių gebėjimų, bet ir linkstantys į režisūrą ar organizacinį darbą mokiniai. Režisieriaus funkcijos. 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Meninis projektas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mokiniams pasirinkus meninio projekto formą (rekomenduojamas sudėtingesnis, keletą veiklos ir kūrybos sričių sujungiantis projektas), aptariamas ketinamo atlikti tyrimo poreikis ir tikslas. Tyrimas - kūrybinio proceso dalis. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
A3. Scenos judesys. 1-2 klasių koncentras. Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, mokiniams „imituojant“ gyvūnų, paukščių garsus, judėjimą, kūno formas, jų bendravimą. Etiudo aptarimas. 3-4 klasių koncentras. Etiudo pristatymas. 5-6 klasių koncentras. Surengia etiudo parodymą ir aptarimą atsakingo vartojimo tema pasikvietę artimuosius, draugus, kitų klasių mokinius. Kūrybinio darbo etapai. 7-8 klasių koncentras. Aptariami ir praktiškai išbandomi teatrinio sumanymo (pvz., Forumo teatro) įgyvendinimo etapai: temos pasirinkimas, scenarijaus kūrimas, pasiskirstymas vaidmenimis, raiškos ir kūrybos priemonių pasirinkimas ir pan. Teatrinio reiškinio reklama. 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Projekto pristatymas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Analizuojamos meninio projekto įgyvendinimo galimybės ir būdai tradicinėje (skaitmeninėje) erdvėje. Dokumentinio teatro pristatymas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
A4. Vaidybos pojūčiai. 1-2 klasių koncentras. Aptardami etiudus mokosi nusakyti vaidybos pojūčius, įvardyti, kas labiausiai pavyko. Refleksija. 3-4 klasių koncentras. Mokiniai diskutuoja apie savo kūrybinius ieškojimus, įsivertina savo ir draugų sumanymus bei pasiekimus. Etiudo refleksija. 5-6 klasių koncentras. Kūrybinio sumanymo pristatymo erdvės. 7-8 klasių koncentras. Pristatymo refleksija. 7-8 klasių koncentras. Prasmingi siekiai. 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Diskutuoja apie lyderystės, bendramintiškumo ir bendrų tikslų siekimo reikšmę įgyvendinant kūrybinius sumanymus; pasidalija asmenine patirtimi ir kūrybiniais tikslais. Teatras ir karjera. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Kūrybinio proceso refleksija. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
A1. Teatriniai žaidimai. 1-2 klasių koncentras. A2. Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. 1-2 klasių koncentras. Judesio ir kalbos sąveika. 1-2 klasių koncentras. A3. Scenos judesys. 1-2 klasių koncentras. Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, mokiniams „imituojant“ gyvūnų, paukščių garsus, judėjimą, kūno formas, jų bendravimą. A4. Vaidybos pojūčiai. 1-2 klasių koncentras. Aptardami etiudus mokosi nusakyti vaidybos pojūčius, įvardyti, kas labiausiai pavyko.
A1. Personažo kūrimas. 3-4 klasių koncentras. A2. Etiudo kūrimas. 3-4 klasių koncentras. A3. Etiudo aptarimas. 3-4 klasių koncentras. A4. Refleksija. 3-4 klasių koncentras. Mokiniai diskutuoja apie savo kūrybinius ieškojimus, įsivertina savo ir draugų sumanymus bei pasiekimus.
A1. Etiudas aktualia tema. 5-6 klasių koncentras. A2. Etiudo struktūra. 5-6 klasių koncentras. Mokiniai išsiaiškina etiudo ir spektaklio komponavimo taisykles, mokosi improvizuoti siužetą, dialogus pagal pasirinktą (pvz., aplinkos apsaugos) temą. A3. Etiudo pristatymas. 5-6 klasių koncentras. Surengia etiudo parodymą ir aptarimą atsakingo vartojimo tema pasikvietę artimuosius, draugus, kitų klasių mokinius. A4. Etiudo refleksija. 5-6 klasių koncentras.
A1. Etiudo kūrimas ir atlikimas. 7-8 klasių koncentras. Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą. A2. Aktorius ir režisierius. 7-8 klasių koncentras. Mokiniai susipažįsta ir išbando ištisinio veiksmo ir personažo kūrimą pagal temą ir (ar) literatūrinį kūrinį; į bendrą kūrybos procesą įtraukiami ne tik turintys vaidybinių gebėjimų, bet ir linkstantys į režisūrą ar organizacinį darbą mokiniai. A3. Kūrybinio darbo etapai. 7-8 klasių koncentras. Aptariami ir praktiškai išbandomi teatrinio sumanymo (pvz., Forumo teatro) įgyvendinimo etapai: temos pasirinkimas, scenarijaus kūrimas, pasiskirstymas vaidmenimis, raiškos ir kūrybos priemonių pasirinkimas ir pan. A4. Kūrybinio sumanymo pristatymo erdvės. 7-8 klasių koncentras. Pristatymo refleksija. 7...