Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Kas Turi Deklaruoti Savo Gyvenamąją Vietą?
- Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
- ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
- Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
- Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimas
Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.
Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.
Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.
SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.
Savininko sutikimas
Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą.
Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį. Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų. Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.
Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Žinoma, vienintelės galimos pasekmės yra mokesčių skolos už taikomas paslaugas, kurių suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gyventojų skaičių (pvz. šiukšlių išvežimas ar pan.).
Išvykimo deklaravimas
Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.
Registracija bute: ką tai reiškia?
Dažnai pasitaiko situacijų, kai asmuo yra registruotas bute, kuris priklauso kitam asmeniui. Tokia situacija gali sukelti įvairių klausimų ir nesusipratimų, ypač skyrybų ar kitų ginčų atveju. Pats prisiregistravimo faktas nėra esminis, tačiau jis suteikia tam tikrų teisių ir įpareigojimų.
Registracija bute suteikia asmeniui vienintelę teisę - nedeklaruoti gyvenamosios vietos kitur. Tačiau tai nereiškia, kad registruotas asmuo įgyja nuosavybės teises į butą.
Svarbu atsiminti, kad jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės.
Šeimos turtas ir nuosavybė
Pagal Civilinio kodekso (CK) 3.89 straipsnį, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo. Taigi, jei butas priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos, jis laikomas asmenine nuosavybe, o ne bendrąja jungtine nuosavybe.
Vis dėlto, yra išimtis. Jei vyras finansiškai ar darbu prisidėjo prie buto kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, jis gali reikalauti, kad butas būtų teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau, jei jokių esminių investicijų nebuvo atlikta, po skyrybų jis turės į tą butą tiek pat teisių kiek ir bet kuris kitas asmuo.
Pagal CK 3.97 straipsnį, turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo ir disponuoja savo nuožiūra. Taigi, savininkas gali daryti su savo turtu ką nori, nebent yra teismo sprendimas, apribojantis šias teises.
Kaip per Mano VMI pateikti FR0227 formos prašymą įregistruoti užsienio juridinį asmenį?
Išregistravimas iš buto
Išregistruoti asmenį iš buto galima keliais būdais. Pirmiausia, reikėtų kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis. Savininkui tereikia pateikti nuosavybės dokumentą ir prašymą. Seniūnija turėtų užklausti asmenį, kurį norima išregistruoti, tačiau, jei jis nereaguoja, seniūnija gali priimti sprendimą dėl išregistravimo.
Jei asmuo nesutinka išsiregistruoti geranoriškai, savininkas turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti asmenį išsiregistruoti, jei nėra jokio teisinio pagrindo jam gyventi tame bute. Svarbu atsiminti, kad teismai trunka ilgokai, tačiau tai gali būti vienintelis kelias.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijoje numatyta, jog deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai - seniūnijai ar savivaldybės administraciniam padaliniui, gali būti pateikiamas arba gyvenamosios patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate (pvz. nuomos ar panaudos sutartis).
Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakciją, ir gyvenamųjų patalpų ar pastatų nuomotojams numatomi papildomi palengvinimai. Nuomotojai gali registruoti nuomininkus gyvenamosiose patalpose ar pastate sutartam ribotam laikui (bet ne trumpiau negu 1 mėnuo), po kurio nuomininko gyvenamosios vietos deklaracija automatiškai išnyksta, o nuomininkas įgyja pareigą deklaruoti naują gyvenamąją vietą ar pateikti naują dokumentą, pratęsianti teisę naudotis patalpomis ar pastatu, arba savininko sutikimą. Laiką, kuriam nuomininko gyvenamoji vieta deklaruojama nuomotojui priklausančioje patalpoje ar pastate, apibrėžia nuomos sutartis. Jeigu sutartyje numatyta, kad turtas išnuomojamas 1 m., tai ir nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama 1 m.
Remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys gali būti pakeisti, ištaisyti ar panaikinti to prašant gyvenamąją vietą deklaravusiam asmeniui, šiuo atveju Jūsų pažįstamui, arba gyvenamosios patalpos savininkui(-ams). Todėl bet kuriuo metu, turėsite galimybę pakeisti šiuos duomenis. Prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga.
Turto pasidalinimas skyrybų atveju
Skyrybas lydės turto pasidalinimas. Pagal turto pasidalinimą butas priklausys Jums su motina, tad jam teks išeiti. Aišku, jei geranoriškai neišsikels, Jums teks kreiptis į teismą.
Šeimos turtas nėra ABIEJŲ sutuoktinių nuosavybė, jeigu tas turtas buvo kažkurio iš sutuoktinio įgytas iki santuokos sudarymo. Šeimos turtu pagal CK pripažįstama ir TEISė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa. Aukščiau minėtu atveju asmuo (vyras) būtent ir turėjo tokią teisę, nes buvo registruotas. Daugiau jokių teisių jis neturėjo į tą butą.
Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančią ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija). Todėl nutraukus santuoką, aukščiau minėtas vyras praranda ir teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ir niekas to buto į lygias dalis nedalins.
Ką daryti, jei asmuo atsisako išsikelti?
Jei registruotas asmuo atsisako išsikelti iš buto, savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Teismas įvertins visas aplinkybes ir priims sprendimą. Jei teismas nuspręs, kad asmuo privalo išsikelti, tačiau jis to nepadaro, savininkas gali kreiptis į antstolius, kurie priverstinai iškeldins asmenį.
Taip pat, savininkas turi teisę pakeisti buto spynas, kai asmens nėra namuose. Tačiau, jei asmuo bando įsilaužti, savininkas turėtų kviesti policiją. Policija gali įleisti asmenį atgal į butą, jei jis ten registruotas, tačiau tai nereiškia, kad savininkas privalo leisti jam ten gyventi. Šiuo atveju, savininkas turėtų kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.
Svarbu atsiminti, kad savininkas neturi teisės naudoti jėgos ar smurto, bandydamas iškeldinti asmenį iš buto. Tokie veiksmai gali būti laikomi nusikaltimu.
Paveldėjimas ir registracija
Jei buto savininkas miršta, o butas paveldimas, registracija bute neturi jokios įtakos paveldėjimo procesui. Vyras neturi jokių teisių į jūsų paveldimą turtą. Jis turėtų tik tuo atveju, jeigu Jūsų mama testamente būtų parašiusi, kad jos turtas turi atitekti jums su vyru kartu (dalis testamente irgi galima nustatyti).
Jūsų mama gali savo turtą palikti bet kam, ir Jus neturesit į jį jokių teisių jeigu neįrodysit, kad tas asmuo kuris gavo neturi teisės į tą turtą. Tada reikia ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos.
Svarbu žinoti
Jei situacija atrodo sudėtinga ir kyla daug klausimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku. Teisininkas galės įvertinti konkrečią situaciją ir pateikti individualias rekomendacijas.
Taip pat, svarbu atsiminti, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Pagrindiniai aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Registracija bute | Suteikia teisę nedeklaruoti gyvenamosios vietos kitur, bet nesuteikia nuosavybės teisių. |
| Šeimos turtas | Turtas, įgytas iki santuokos, laikomas asmenine nuosavybe, nebent buvo atliktas kapitalinis remontas. |
| Išregistravimas | Galima kreiptis į seniūniją arba teismą, jei asmuo nesutinka išsiregistruoti geranoriškai. |
| Turto pasidalinimas | Skyrybų atveju turtas dalinamas pagal įstatymus, atsižvelgiant į nuosavybės formą ir įnašą į turtą. |
Visų pirma, primintina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakciją Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir kt.) privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, galimybės būti deklaruotam prie savivaldybės nebeliko.
Savininko teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.
Dėl asmens (savininko) teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet ir yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą.
Jūsų atveju vien asmens įregistravimas bute teisinių pasekmių Jums nesukelia, kadangi nėra jokios realios grėsmės dėl kokių nors teisinių pasekmių. Tuo atveju, jei visgi būtų pažeista teisė į būstą (savavališkas įsikėlimas į butą ar kt.) ją galima ginti Lietuvos įstatymuose nustatyta tvarka. Gynybos būdai šiuo atveju gali būti įvairus: iškeldinimas, žalos atlyginimas, restitucija ar pan. Dėl pažeistų teisių reikėtų nustatytais terminais kreiptis į Lietuvos Respublikos teismines institucijas su ieškiniu dėl iškeldinimo ar žalos atlyginimo (priklausomai nuo reikalavimo).
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.
Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.