Buto užliejimas yra stresas tiek aukai, tiek kaltininkui. Ypač sunku, kai užlieja viršuje esančius kaimynus, o vanduo nusileidžia dar žemiau - vienu metu paveikiant ne vieną, o kelis butus. Kai kaimynai jus užlieja, svarbu elgtis ramiai ir nuosekliai. Nereikėtų panikuoti, bet ir neatidėlioti problemos sprendimo. Svarbiausia užfiksuoti įvykio faktą ir suprasti, kur kreiptis, kad neliktumėte vieni su nuostoliais. Kaimynų užlietas butas yra ne tik buitinė, bet ir teisinė problema.
Tačiau nepamirškite ir kitos pusės - ką daryti, jei patys užliejote vandenį. Tokia situacija taip pat nutinka dažnai: pamiršote užsukti čiaupą, sprogo skalbimo mašinos žarna, vamzdis. Tokiu atveju reikia bendradarbiauti su kaimynais ir greitai išsiaiškinti, kokia yra priežastis.
Net jei akivaizdu, kad užliejo viršuje gyvenantys kaimynai, ne visada viskas taip paprasta. Priežastis gali būti tiek gyventojų aplaidumas, tiek bendrų namo komunikacijų avarija.
Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Užliejimo padarinių šalinimas dažnai apima ne tik daiktus (pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas, spinteles, minkštus baldus), bet ir namų elektroniką ir brangius buities prietaisus (pavyzdžiui, šaldytuvą, orkaitę, skalbimo mašiną, džiovyklę ir pan.). Situacija būna dar prastesnė, jeigu užliejimas nepataisomai sugadina grindis, grindų šildymo sistemą, pilnai užlieja rūsius arba reikalingas sienų dažymas.
Ne paslaptis, jog tarp kaimynų kyla kivirčai dėl įvairiausių kasdieninių situacijų - nuo rūkymo balkonuose iki žalos butams ar juose esantiems daiktams padarymo. Pavyzdžiui, viršuje gyvenantis kaimynas užlieja apačioje gyvenančiojo butą. Tuomet net ir itin gerus santykius puoselėjusių kaimynų ryšys gali pašlyti, o neretai ilgus metus tenka varstyti teismų duris. Taigi kas buto užliejimo atveju turi atlyginti padarytą žalą? Kaimynas? Daugiabučio butų savininkų bendrija? Visi savininkai bendrai?
Pirmieji Žingsniai Užliejus Butą
Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti užliejus butą, - apsaugoti save ir savo namus. Jei vandens pateks ant lubų, sienų ar grindų, kur yra elektros laidai, yra didelė trumpojo jungimo tikimybė. Nedvejodami išjunkite bute elektrą per skydinę - visiškai. Geriau likti be elektros, nei rizikuoti savo sveikata ar sukelti gaisrą.
Jei viršuje esantys kaimynai užliejo vandenį, o jūs iš karto nepastebėjote vandens namuose, nedelskite - net jei atrodo, kad viskas „išdžiūvo“. Jei skydelis yra už buto ribų arba nežinote, kaip jį išjungti, skambinkite avarinei tarnybai arba susisiekite su valdymo įmone.
Jei pastebėjote potvynį savo bute, nedelsdami praneškite apie įvykį kaimynams viršuje. Jei kaimynai yra namuose, pabandykite paaiškinti situaciją ir išsiaiškinti priežastį. Kartais pakanka užsukti vandenį, kad sustabdytų tekėjimą. O jei nieko nėra? Veikite per valdymo įmonę. Paskambinkite dispečeriui, praneškite apie avariją ir paprašykite atidaryti butą. Valdymo organizacija arba HOA privalo imtis priemonių, ypač jei yra kelių aukštų užliejimo pavojus. Prireikus jie turi teisę atidaryti duris policijos akivaizdoje, kad pašalintų potvynio šaltinį.
Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.
Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti. Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.
Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Žingsniai Fiksuojant Žalą
- Fotografuokite ir filmuokite: Darykite kuo daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų: dėmių, dryžių, pažeistų baldų, prietaisų, grindų ir lubų stambaus plano. Filmuokite iš skirtingų kampų ir esant geram apšvietimui.
- Kreipkitės į valdymo įmonę: Paskambinkite valdymo įmonei arba namų savininkų bendrijai. Jie privalo atsiųsti specialistą ir parengti patikrinimo ataskaitą.
- Įvertinkite žalą: Jei jus užliejo kaimynai ir planuojate reikalauti kompensacijos, neapsieisite be oficialaus buto užliejimo įvertinimo. Pakvieskite licencijuotą vertintoją. Jis parengs išsamią ataskaitą su atstatymo remonto išlaidų skaičiavimu ir sugadinto turto sąrašu.
Kaip Elgtis Esant Kaltininkui?
Prieš kreipdamiesi į teismą, stenkitės susitarti taikiai. Pateikite potvynio ataskaitą ir vertintojo ataskaitą. Užsukite čiaupą, išjunkite skalbimo mašiną arba indaplovę, užsukite radiatoriaus vožtuvą. Atsiprašykite ir pasidomėkite, kokios rimtos pasekmės. Stenkitės nesiginčyti ir nemėginkite sumenkinti žalos - tai gali paaštrinti konfliktą.
Kai atvyks valdymo įmonės atstovas, kartu su kaimynais dalyvaukite apžiūroje. Pasirašykite ataskaitą, jei sutinkate su jos turiniu. Kartais kaimyno buto užliejimas įvyksta ne dėl nuomininko kaltės, o dėl vamzdžių, stovų ar įrangos susidėvėjimo, už kurį atsakinga valdymo įmonė.
Jei esate kaltas ir žala nedidelė, galite taikiai susitarti ir pinigus perduoti pagal kvitą. Didelės žalos atveju nukentėjusi šalis greičiausiai užsakys buto užliejimo padarytos žalos įvertinimą.
Jei turite civilinės atsakomybės draudimą (dažnai įtrauktą į būsto draudimą), jūsų draudimo bendrovė gali padengti žalą.
Kaip Atgauti Patirtą Žalą - Instrukcijos
Net jei esate tikri, kad kalti jūsų kaimynai, vien potvynio fakto nepakanka. Susisiekite su valdymo įmone arba namų savininkų bendrija, kad užfiksuotumėte faktą, jog jūsų kaimynai užliejo jūsų butą. Darbuotojai privalo atlikti patikrinimą ir parengti ataskaitą. Šis dokumentas bus pagrindinis įrodymas teisme arba kreipiantis į draudimo bendrovę.
Prieš atvykstant valdymo įmonei ar vertintojui, užfiksuokite visus buto užliejimo pėdsakus - tai svarbu norint įrodyti žalos mastą. Reikia nufotografuoti apgadintus baldus ir įrangą, dryžius, dėmes, išsipūtusias grindis. Nuotraukų ir vaizdo medžiaga nepakeičia valdymo įmonės akto ar vertintojo ataskaitos, tačiau sustiprina įrodymų bazę ir padeda išvengti ginčų dėl žalos pobūdžio ir dydžio.
Parengus valdymo įmonės ataskaitą, svarbu užfiksuoti buto užliejimo padarytos žalos dydį finansiniu požiūriu. Norėdami tai padaryti, turite susisiekti su nepriklausomu vertintoju, kuris parengs oficialią ataskaitą.
Surinkus visus dokumentus - buto užliejimo ataskaitą, nuotraukų įrodymus ir nepriklausomo vertintojo ataskaitą - verta pabandyti išspręsti situaciją nesikreipiant į teismą. Susisiekite su kaimynais su pasiūlymu savanoriškai atlyginti žalą. Jei kaimynai sutinka, viską įforminkite raštu. Sudarykite paprastą sutartį arba kvitą, kuriame nurodytumėte, kas kam ir už ką, kokią sumą, kur ir kada perveda pinigus. Svarbu nurodyti, kad šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl potvynio fakto.
Jei butas apdraustas, būtinai praneškite apie potvynį draudimo bendrovei. Tai reikėtų padaryti kuo greičiau - daugelyje polisų yra nustatyti aiškūs terminai, per kuriuos reikia pranešti apie įvykį. Kai kurie draudimai padengia ne tik jūsų butui padarytą žalą, bet ir atsakomybę kaimynams - pavyzdžiui, jei jus užliejo vanduo. Tai vadinama civilinės atsakomybės draudimu.
Jei nepavyksta susitarti taikiai, kitas žingsnis - kreiptis į teismą. Ieškinys pareiškiamas atsakovo, t. y. jus užliejusio kaimyno, gyvenamojoje vietoje.
Žalos vertinimas ir įrodymai
Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.
Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų, nuo Jūsų bute matomų padarinių - ne pas Jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui - laiptinėje.
Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotekio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.
Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje. Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.
Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).
Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.
Draudimas
Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.
Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai. Taigi, jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga.
Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.
Draudikas gali reikalauti atlyginti žalą pvz. šilumos tiekėjo, jei nustatoma, kad vamzdis sprogo dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.
Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui.
Jei niekas nebuvo apsidraudęs, koks žalos atlyginimo mechanizmas bus taikomas ir kaip tai bus sprendžiama? Jei dėl avarijos nukentėjo jūsų butas, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies - jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.
Teikiant ieškinį teismui, jūs pats privalėsite įrodinėti žalos padarymo faktą, jos dydį, užpylimo šaltinį bei nurodyti atsakingą už žalą asmenį. Taigi žalą patyrusiam asmeniui kaimyno kaltės įrodinėti nereikia. Tokiose situacijose būtina identifikuoti tik konkrečios vandentiekio avarijos šaltinį (bendrojo ar asmeninio naudojimo įrenginys), kas yra konkretaus objekto savininkas (valdytojas), t.y. užtektų įrodyti žalos padarymo (avarijos) faktą bei jos dydį.
Šias aplinkybes būtų galima įrodyti liudytojų parodymais, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, darant nuotraukas įstatymų nustatyta tvarka, žalos dydį - remonto sąmatomis, kvitais, sąskaitomis, sutartimis.
Buto nuoma ir atsakomybė
Jei butas buvo nuomojamas? Ar avarijos atveju atsako nuomininkas, ar savininkas? Nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.
Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, mes visuomet rekomenduojame nuomojant butą susitarti, kas - nuomotojas ar nuomininkas apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.
Prevencinės Priemonės
Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.
Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną).
Jei pastoviai prižiūrėsite buto santechnikos įrangą, tikrinsite šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemas - išvengsite ir užliejimų.
Praktiniai Patarimai Įvykus Užliejimui
- Nedelsiant užsukite vandens tiekimą.
- Išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo.
- Surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą.
- Surinkite ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos.
- Praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei.
- Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.
- Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Pavyzdys iš Teismų Praktikos:
Į teismą su ieškiniu kreipėsi draudimo bendrovė, kuri iš vieno vilniečio prašė priteisti 1 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniuje 2022-ųjų sausio 8-ąją įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, kuris buvo apdraustas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Draudikai apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 1 tūkst. eurų ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė draudimo bendrovės ieškinį patenkinti. Iš buto savininko priteista 1 tūkst. eurų turtinė žala ir 103 eurai bylinėjimosi išlaidų draudimo bendrovės naudai.
Statistika:
Kasdien „Lietuvos draudimo“ sistemoje yra užregistruojama apie 18 gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu atvejų. Iki šių metų gegužės mėnesio žalų dėl užliejimų buvo išmokėta 2,2 tūkst. klientų, kurių net 1,7 tūkst. sudarė žalos atlyginimas gyvenantiems butuose. 535 eurai - tokia buvo vidutinė užpylimo žala, bet daugiau nei kelių dešimčių klientų žalos atlyginimas siekė 10 ir net 50 tūkst. eurų.