Jei meilė būtų tik jausmas: analizė

Meilė - tai sudėtinga emocija (ar gal geriau apibūdinama kaip jausmas - skausmas juk ne emocija, tik jausmas), kurios trokšta kiekvienas. Žmonės, kurie netrokšta meilės, na, kurie sako, jog jos netrokšta - meluoja. Kitaip neįmanoma. Juk tai toks malonus jausmas, kad jis net malonesnis už tą, kurį jaučiame valgydami skaniausius ledus ar močiutės keptą kugelį. Malonesnis už miegą ir malonesnis už tiesiog seksą. Bet ar dalindamas save neišdalinsi per daug? Ar dalindamas save netapsi įkyriu kito žmogaus vaiku, kurio mylėti šiaip visai nesinorės? Ar tikrai dalinimas yra atsakymas? Galbūt dalinimasis?

Prieraišumas, simpatija, „drugeliai pilve“, įsimylėjimas - kiekvienam žmogui tikrai pažįstamas jausmas. Nors meilė dažnai siejama su asmens psichologija, tačiau negalime pamiršti, jog biocheminiai procesai yra nemažiau svarbūs. Daugybė cheminių junginių ir biocheminių reakcijų stipriai veikia žmogaus elgseną, tame tarpe ir meilę. Pasaulyje atliekama šimtai tyrimų, kurie analizuoja, kaip cheminiai junginiai veikia žmogaus jausmus ir savijautą, tačiau vis dar negalime nuspėti ar kontroliuoti subtilaus meilės jausmo. Visgi, nemažai jau yra suprasta ir tai verta žinoti.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto alumnė dr. pasakoja apie šį nenuspėjamą procesą mūsų organizme. Meilės „procese“ išskiriamos trys stadijos, t. y. geismas ir aistra, romantinė meilė, bei prisirišimas. Šias stadijas išskirti galime apibendrinus meilės chemijos teorijų pradininkų, psichiatro dr. Michael Liebowitz ir antropologės dr. Helen Fisher iškeltas teorijas. Meilę iš pirmo žvilgsnio, be abejonės, priskiriama pirmajai stadijai, t. y. geismo ir aistros. Ar iš viso egzistuoja meilė iš pirmo žvilgsnio, žinoma, yra nuomonės klausimas, kadangi kiekvienas žmogus meilę supranta labai skirtingai. Neabejotinai, pirminiams susižavėjimams, aistrai, geismui ir meilei iš pirmojo žvilgsnio didelę reikšmę turi seksualinis potraukis. Todėl šioje meilės stadijoje stiprų poveikį turi androgenų grupės steroidiniai hormonai, tarp jų testosteronas ir estradiolis, veikiantys kartu su kitais neuromediatoriais.

Meilės chemija - taip trumpai ir populiariai yra įvardijami sudėtingi biocheminiai procesai, kurie susiję su meilės, prieraišumo jausmais, bei kitomis emocijomis. Visgi, procesai žmogaus organizme yra labai sudėtingas visumos tinklas, kuriam pirmiausia vadovauja smegenys, tuomet individo fiziologija, o galiausiai lemia ir išoriniai veiksniai. Aiškintis galima pradėti nuo šiek tiek paprastesnių procesų, kaip malonumo jausmas. Kiekvienas objektas, kuris kelia asmeniui malonumo jausmą, turi nedidelę tikimybę tapti priklausomybe ilgalaikėje perspektyvoje. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina saikas. Žmogaus kūnas už patenkintus jo poreikius (maistas, meilė ir kiti) žmogų apdovanoja malonumo ir pasitenkinimo pojūčiu. Žmogus, šiuo požiūriu, nelabai skiriasi nuo kitų gyvūnų, jis įvairiais būdais siekia vėl ir vėl pakartoti malonumo pojūtį. Yra keletas žinomų cheminių junginių grupių, kurios yra susijusios su malonumo pojūčiu, pvz.: endorfinai. Etimologiškai endorfinas netgi pavadinime slepia sukeliamo euforinio poveikio reikšmę, nes endo- reiškia, jog tai yra kažkas vidinio, o -rfinas, tai nepilnas morfino įvardijimas. Morfinas ar morfijus yra jau nuo seno žinomas opiumo junginys, kuris gali tiek nuskausminti, tiek ir sukelti euforijos pojūtį.

Žmogaus (bei kitų gyvūnų) kūnas yra platus receptorių ir neuronų sistemos tinklas. Receptorius aptikęs analitę siunčia signalą į smegenis, o jos priklausomai nuo gautos informacijos, atitinkamai reaguoja. Viena galimų reakcijų - malonumo pojūtis, t. y. Pirmoji meilės stadija, t. y. aistra, pasižymi jauduliu. Tikriausiai, jaudulys ir yra tas „drugelių pilve“ jausmas. Jaudulys yra susijęs su adrenalino koncentracijos padidėjimu, dėl kurio pakyla kraujospūdis. Taip pat, tai paaiškina raudonį skruostuose, spurdančią širdį krūtinėje, bei prakaituojančius iš baimės delnus. Aistringai įsimylėjęs žmogus, dažnai drąsiai šoka į santykius, kaip „nuogas į dilgėles“. Taip nutinka ne tik dėl adrenalino, bet ir dėl kitų neuromediatorių kiekio organizme padidėjimo. Kartu stipriai veikia dopaminas. Būtent šį neuromediatorių dr. H. Fisher ir dr. M. Lebowitz įvardija, kaip svarbiausią junginį „meilės chemijos“ procesuose. Jis veikia žmogaus koncentraciją, todėl nukreipia įsimylėjėlio dėmesį tik į jo meilės objektą. Taip pat stipriai pagerėja nuotaika, kurią galimai pakelia seratonino koncentracijos padidėjimas. Visi šie cheminiai junginiai būdingi visoms trims meilės stadijoms, bet kiekviename etape jų koncentracijų santykiai yra vis skirtingi.

Trečiojoje meilės stadijoje - prieraišumo, labai svarbūs du peptidai - oksitocinas ir vazoprezinas, kurie stiprina ir palaiko tarpusavio ilgalaikį ryšį, ne tik partnerių, bet ir draugystės, bei tėvų - vaikų tarpusavio ryšį. Visi paminėti cheminiai junginiai yra sintetinami organizme ne tik įsimylėjus, jie turi daugybę kitų svarbių mūsų sveikatai funkcijų, pvz.: miegas, nuotaika, reguliuoja apetitą ir medžiagų apykaitą, raumenų dydį, kūno temperatūrą ir kitos. Pasirinktas gyvenimo būdas, žinoma, veikia ir „meilės chemiją“. Netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas ilgainiui atsiliepia bendrai žmogaus sveikatai. Sutrikus pirminėms organizmo funkcijoms, hormoniniai veiklai, ilgainiui sutrinka ir už meilę atsakingų junginių apykaita organizme. Jau buvo minėta, kad šios medžiagos nėra dedikuotos tik meilei, jos atlieka ir kitas funkcijas mūsų organizme. Tad pvz., jei sutriko medžiagų apykaita, reiškia šiame procese blogai veikia susiję neuromediatoriai, todėl gali sumažėti susidomėjimas ir rūpestis kito asmens atžvilgiu. O sportas - visai priešingai, kaip ir meilė, gerina nuotaiką, motyvaciją, taigi aktyvus gyvenimo būdas ne tik gerina savijautą, gerina ir santykius. Tačiau, papildomų anabolinių steroidų vartojimas yra visai kas kita. Tikrai, jie padės greičiau užauginti didesnius raumenis, bet tai yra hormonai gauti papildomai, jie iškraipys kitus šių hormonų reguliuojamus procesus. Gali paveikti ir seksualinį potraukį, nuotaiką, sukelti emocinį nestabilumą. Labai priklauso nuo individo ir, žinoma, nuo dozių. Tokius papildus vartojant yra būtina konsultuotis su medikais, ne dietistais, mitybos specialistais ar treneriais.

Karantino metu sumažėjęs žmonių aktyvumas galimai turės įtakos tam tikrų junginių išsiskyrimui mūsų organizme. Todėl mokslininkė pataria, kad nuotaiką, o tai reiškia ir malonumų hormonų išsiskyrimą, gali pagerinti gabalėlis juodo šokolado, draugo ar mylimojo apkabinimas, nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi.

Nesenai skaičiau Brenda Schaeffer knygą „Kas tai - meilė ar priklausomybė?“ ir šioje knygoje autorė (beje, tikra psichologė, o ne kažkokia Vedomis ir NLP besivadovaujanti nevisprotė) aprašo skirtumus tarp reikalaujančios „meilės“ ir duodančiosios.

„Šiame tyrime buvo apžvelgiamos dvi meilės rūšys: akla meilė ir prisirišimas. Akla meilė - tai visa apimantis gilus jausmas vienam individui, tai aistringa, romantiška meilė. Tuo tarpu prisirišimas - tai emocinio ryšio su kitu individu užmezgimas, tai intymumas gilesne prasme, įsipareigojimas ir visapusiškas atsidavimas kitam“, - apie savo atliktą tyrimą pasakoja Šv.Luiso universiteto Misūryje (JAV) ir Erasmus universiteto Roterdame (Nyderlandai) mokslininkai.

Mokslininkų studija buvo padalinta į dvi dalis - vienoje dalyje buvo naudojamas tik klausimynas, kitoje - ir klausimynas, ir vizuali užduotis. Pirmoje tyrimo dalyje dalyvių mokslininkai paprašė užpildyti klausimyną apie jų meilę ir romantiškus jausmus. Testą sudarė 17 klausimų, jais mokslininkai norėjo įvertinti tyrime dalyvaujančiųjų gebėjimą kontroliuoti savo jausmus.

„Klausimai buvo specialiai parinkti tokie, kad atskleistų, kiek žmogus apskritai geba kontroliuoti savo jausmus bei kaip jis juos kontroliuoja, mylėdamas aklai ar jausdamas prisirišimą prie savo partnerio, taip pat, kad paaiškėtų juntamos meilės intensyvumas“, - tikina mokslininkai.

Stebėdami atsakymus, jie pastebėjo, kad dauguma tyrimo dalyvių manė, jog savo jausmus jie gali kur kas geriau kontroliuoti ne mylėdami partnerį aklai, o jausdami jam ar jai prisirišimą.

Antroje tyrimo dalyje mokslininkų komanda atrinko 20 savanorių, tyrimo momentu esančių romantiškuose santykiuose, ir 20 savanorių, kurie neseniai išgyveno išsiskyrimą.

Tačiau, nors meilė ir atneša daug laimės, ji neretai trukdo racionaliai ar logiškai mąstyti - net tokioms galingoms smegenims, kaip mūsų. Kodėl taip yra? Tyrimai rodo, kad stipriai mylint, padidėja mūsų seno pažįstamo, už atlygį ir malonumą atsakingo dopamino kiekis. Kas gi gali būti malonesnio, nei rasti viso gyvenimo meilę? Tačiau smegenys ne tokios paprastos, ir dopaminas turi daugiau nei vieną funkciją. Jis reikalingas emociniams-motyvaciniams procesams, padedantiems nuspręsti, kokius veiksmus atliksime, taip pat reguliuoja ir atlygio nuspėjimą, kitaip tariant - mes nuolat ieškome ir siekiame to, kas teiks atlygį. Dėl šios priežasties esame nuolatos susikaupę. Galbūt tai paaiškintų, kodėl įsimylėjėlis deda didžiules pastangas būti šalia ar bent pamatyti savo susižavėjimo objektą.

Kai įsimylime, smegenyse ir kūne padaugėja ne tik dopamino, bet ir noradrenalino. Tai padeda geriau sutelkti dėmesį, gerina trumpalaikę atmintį ir skatina siekti tikslų. Kaip galima spėti iš pavadinimo, noradrenalinas taip pat daro įtaką adrenalino išsiskyrimui ir veikimui, o šis hormonas sužadina „kovok arba bėk“ atsaką, todėl įsimylėjėliai kartais būna nervingi ir nenustygsta. Noradrenalinas taip pat gali sukelti nemigą ir yra glaudžiai susijęs su širdies veikla. Turbūt todėl įsimylėjusi širdis daužosi tartum nutrūkusi nuo grandinės.

Įsimylėjus sumažėja serotonino (neuromediatoriaus, būtino ramybei, atsipalaidavimui, gerai emocinei savijautai), o tai turi rimtų pasekmių. Serotonino disbalansas gali smarkiai paveikti nuotaiką, todėl šiuolaikiniai antidepresantai didina serotonino kiekį smegenyse. Be to, prasčiau miegame, į galvą lenda įkyrios mintys, keičiasi motyvuojantys ir veikti skatinantys impulsai - anksčiau malonumą teikę dalykai atrodo bereikšmiai, nenorime bendrauti, apleidžiame pomėgius, ir kitus tai erzina. Panašiai elgiamasi ir sergant obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Jei kada nors buvote labai įsimylėję arba kas nors tai pasakojo, greičiausiai viskas atrodo labai girdėta. Teiginiai „Kraustausi dėl jo (-s) iš proto“, „Esu apsvaigęs (-usi) iš meilės“ yra nestabilumo, nesivaldymo, negebėjimo racionaliai elgtis ženklai. Turbūt nieko keisto, kad tame stiprios traukos etape įsimylėjimas gali viską apversti aukštyn kojomis.

Panašu, kad yra tam tikra smegenų sritis, susidedanti iš jau pažįstamų už emocijas ir motyvaciją atsakingų dalių: kiauto, salos ir priekinės juosmeninės žievės dalies, kuri būna itin aktyvi šiame įsimylėjimo etape. Įdomu, kad kai kurie bandymai rodo, jog tuo metu sumažėja migdolinio kūno ir užpakalinės juosmeninio vingio dalies aktyvumas, o šios smegenų sritys labai svarbios, aptinkant ir apdorojant neigiamus dirgiklius bei emocijas. Šios ir kitos sritys, atsakingos už kritinį mąstymą ir grėsmių aptikimą, yra nuslopinamos, kai įsimylime, todėl įsimylėjusios porelės visą laiką atrodo tokios neraliuotai linksmos ir gyvena be jokių rūpesčių - toje būsenoje prasčiau veikia mechanizmai, kurių darbas yra aptikti ir apdoroti nemalonius dalykus ir iš jų kylančią įtampą, rūpesčius. Ne taip jaudinamės dėl kasdienių smulkmenų, taigi akivaizdu - įsimylėjimas atneša laimę: smegenis užplūsta chemikalai, sukeliantys malonumą ir atlygio jausmą, o gebėjimas patirti stresą ar nerimauti suprastėja.

Tikrai ne pats mažiausias, kad vargiai pajėgiame logiškai mąstyti apie mylimą asmenį. Smegenys perdėtai teigiamai vertina dalykus, kuriuos mėgstame, o kai išsijungia ir už trūkumų paiešką atsakingos sistemos, apskritai nebematome kito asmens ydų. Turbūt kada nors stebėjomės: kodėl gi žmonės ir toliau gyvena su, švelniai tariant, netinkamais partneriais? Tai prieštarauja logikai ir sveikam protui, o artimieji ir draugai, objektyviai stebintys iš šono, mato, kaip jiems svarbus asmuo žalojamas arba juo naudojamasi. Įsimylėjimas reikalauja iš smegenų daug pastangų, ir meilė padaro mus laimingus, taigi smegenys deda didžiules pastangas - ir tai verčia sunerimti - kad ir toliau mylėtume vieną ar kitą žmogų, net jei, logiškai mąstant, darome klaidą. Pasirodo, meilė išties gali būti „akla“.

Žinoma, užmezgus santykius su žmogumi, kurį įsimylėjome, audringas pirmasis etapas galiausiai baigiasi, ir pasiekiame „prisirišimo“ stadiją - tikimės, kad visam laikui. Smegenys prisitaikė prie susižavėjimo sukeltų cheminio bombardavimo bangų ir šiek tiek nurimo. Stresą keliančių medžiagų, sakykim, kortizolio, sumažėja, raminančio serotonino kiekis grįžta į pradinį lygį. Vienas metodas, kurį smegenys pasitelkia šiai pusiausvyrai išlaikyti - mintyse suformuojamas pasaulio modelis, kuriuo remdamiesi bet kurioje situacijoje galime nuspręsti, kaip elgsimės ir ko tikimės. Tas modelis sudarytas iš mūsų patirčių, prisiminimų, požiūrių, įsitikinimų, prioritetų ir taip toliau. Gana greitai mylimasis ar mylimoji taps svarbia šios visumos dalimi. Jie virto dažna teigiamų prisiminimų ir patirčių dalimi, ir mūsų pasaulio modelis atnaujinamas, įtraukiant šį asmenį kaip pamatinį veiksnį. Prielaida, kad partneris visuomet bus šalia - esminė mūsų planų, pasaulio supratimo, ateities numatymo ir panašių procesų dalis. Atitinkamai ir laimė priklauso nuo nuolatinio jų buvimo šalia. Jeigu santykiai trunka gana ilgai, noras juos išlaikyti ir tęsti išsipildo, nes taip sukurtos smegenys. Smegenys kaip visada turi kelis įrankius šiam procesui skatinti.

Tyrimai rodo: poros, dešimtmečius gyvenančios kartu ir teigiančios, kad tebėra įsimylėjusios, patiria ne ką mažesnį aktyvumą už atlygį ir dopaminą atsakingose smegenų dalyse, nei neseniai įsimylėję, taigi, atrodo, visai įmanoma, kad smegenys ilgai išlaiko visas teigiamas ir malonias sąsajas. Galbūt iš dalies prie to prisideda ir oksitocinas bei vazopresinas, kurie svarbūs išlaikant ir kuriant meilės santykius.

Kad ir kaip būtų, nesunku suprasti, kaip seksas ir meilė atsispindi smegenų veikloje, kaip jie tarpusavyje susipynę ir kaip mus paverčia laimingais. Smegenų sistemos, atsakingos už seksualinį elgesį, pasirūpina, kad būtų lengva lytiškai susijaudinti, ir būtume motyvuoti ieškoti partnerių, nes seksas yra velniškai malonus ir padaro mus laimingus. Tačiau jei randame partnerį, prie kurio mus ypač traukia, ir jei atsiranda pakankamai stiprus tarpusavio ryšys, su tuo asmeniu galiausiai liekame. Tuomet smegenys persijungia į meilės režimą, ir esame laimingi. Iš pradžių viskas būna labai stipru, bet nerimaujama, neracionaliai elgiamasi, vėliau padėtis stabilizuojasi, ir laimė ramesnė - tenkina dabartinė situacija. Tai tęsiasi daugmaž visą gyvenimą, nes santykiai tampa svarbiausia pasaulio suvokimo dalimi. Štai ir turime neurologijos žiniomis grįstą paaiškinimą, kaip seksas ir meilė mus padaro laimingus.

Per visą istoriją, geografiją ir kultūrą driekiasi pasakojimai apie romantišką meilę. Žmonės skirtingai ją suvokia, ji kiek skirtingai traktuojama įvairiose visuomenėje, tačiau tai nekeičia fakto - kad dalykas, vadinamas „meile“, egzistuoja mituose, legendose, dainose, šokiuose, operose, simfonijose, be to, kaip matyti iš archeologinių radinių, egzistavo ir gilioje senovėje. Meilė - visur ir ji reali, kad ir ką sakytų cinikai.

Meilė mums asocijuojasi su širdimi, tačiau mokslas rodo, kad ji labiau susijusi su smegenyse vykstančiais procesais, rašoma portale „shape.com“.

Biologinės antropologijos šakos atstovė, žmonių elgesio tyrėja, rašytoja, mokslų daktarė Helen Fisher užsibrėžė tikslą perprasti meilės sąsają su smegenimis. Ji pirmoji atliko žmonėms magnetinio rezonanso tomografiją, norėdama patyrinėti, kas vyksta neurologiniu lygmeniu, kai žmogus yra įsimylėjęs. Ji su tyrėjų komanda padarė nepaprastai įdomių atradimų. Smalsu, kas gi vyksta smegenyse įsimylėjus? Pasiskaitykite apie H. Fisher atradimus:

Įsimylėjimo mokslas

Galbūt atrodo, kad įsimylėjimas neatsiejamas nuo tam tikros schemos: pirmas žingsnis - pasimatymas, antras etapas - fizinis kontaktas ir t. t. Tačiau viskas klostosi ne taip. „Mes įsimylime žmones, esant tam tikroms aplinkybėms, - teigia H. Fisher. - Įsimylime žmones iš panašios aplinkos, socioekonominės klasės, tuos, su kuriais sutampa vertybės, siekiai, požiūriai ir net reprodukciniai tikslai.“

Žinoma, pasak tyrėjos, galite įeiti į patalpą, kurioje visi žmonės atitiks šiuos pagrindinius kriterijus, bet jūs nė vieno iš jų neįsimylėsite iš pirmo žvilgsnio ar priešingai. Taip yra todėl, kad svarbu ne tik bendri dalykai, bet ir žmogaus asmenybė. O štai čia įsijungia smegenys.

H. Fisher tyrimo su smegenų magnetinio rezonanso tomografu metu dalyviams parodė jų mylimo žmogaus nuotrauką, suaktyvėjo ventralinė smegenų padangtė (ang. ventral tegmental area). Šioje smegenų dalyje gaminasi dopaminas - natūralus stimuliantas, kuris perduoda dopaminą į kitas smegenų sritis, aiškino tyrėja. Dopaminas atlieka savo funkciją - skatina malonias, teigiamas mintis ir jausmus. Būtent dopamino išsiskyrimas skatina būti šalia mylimo žmogaus, sužadina pasiilgimą ir mintis apie tą žmogų, kai jo nėra šalia, sukelia tą stiprų jausmą, kuris siejamas su romantine meile.

„Ši smegenų gamykla [ventralinė smegenų padangtė] įdomi tuo, kad ji randasi gerokai žemiau smegenų žievės, kuri atsakinga už mąstymo procesus... ji - prie srities, kuri atsakinga už troškulį ir alkį, - teigė H. Fisher. - Alkis ir troškulys yra baziniai poreikiai, kurie palaiko mūsų gyvybę, faktas, kad romantinės meilės jausmai yra toje pačioje smegenų srityje, rodo, kad meilė - ne sąmoningas, o veikiau bazinis poreikis, kuris skatina ieškoti partnerio, beprotiškai įsimylėti ir siunčia jūsų DNR į ateitį.“

Anot H. Fisher, meilė įprastai laikoma saldžiu, sentimentaliu jausmu, tačiau ji - išlikimo mechanizmas: „Tai vidinis impulsas, ne emocija. Su šiuo impulsu susiję daug jausmų - pavydas, kaltė, nerimas, prisiminimai, mintys, ir vis dėlto būtent prieš milijonus metų atsiradusi paskata poruotis lemia tai, kad sukoncentruojate poravimosi energiją į vieną žmogų. Jei kada buvote įsimylėję, jums pažįstama toji savijauta: dilgčiojimas pilve, džiūvanti burna, besidaužanti širdis ir nervingas džiaugsmas. Dopaminas skatina motyvaciją, troškimą, teikia energijos nemiegoti iki ryto, kalbėtis su mylimu žmogumi, o norepinefrinas (pagrindinis neuromediatorius, siejamas su simpatine nervų sistema, vadinamuoju „bėk arba pulk“ impulsu) atsakingas už kitokius kūno pojūčius, aiškina H. Fisher. Norepinefrinas spartina širdies plakimą, didina kraujospūdį ir cukraus lygį kraujyje (kad organizmas gautų daugiau energijos), žadina, stiprina koncentraciją, gerina atmintį. Didelis norepinefrino kiekis gali sukelti euforiją ir hiperaktyvumą. Ne, jūs nefantazuoja, smegenys iš tiesų skatina jūsų širdį plakti smarkiau.

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad meilė iš tiesų yra sudėtingas jausmas, apimantis tiek emocinius, tiek biocheminius procesus. Svarbu leisti sau patirti įvairias emocijas ir neapsiriboti vien troškimu jaustis gerai, nes laimė yra kompleksiškas reiškinys.

Lentelė: Pagrindiniai meilės chemijos komponentai ir jų poveikis

Nors meilė yra vadinama gražiausiu jausmu, tačiau neretai ji labai skaudina. Baimė būti atstumtam, nesuprastam, įskaudintam, dažnai tarsi verčia mus tylėti.

Tačiau… Galbūt verta išdrįsti?

Kaip atpažinti ją nuo susižavėjimo ar įsimylėjimo?

1. Iš tikrųjų tokiuose santykiuose pasireiškiantys jausmai tarsi savaime suprantamas dalykas. Tada žmonės nelinkę keisti ir auklėti vienas kito. Ir tada kitas santykių etapas bus pripažinimas, dėkingumas ir atsidavimas.
2. Kai meilė tikra sieki, kad ir tavo antra pusė būtų laiminga. Šis siekimas - abipusis. Ir tas noras visai natūralus ir nesąmoningas.
3. Tikra meilė suteikia saugumo jausmo. O tai - svarbiausia santykiuose.
4. Kai kurių žmonių supratimu, tikra meilė ir nepasitenkinimas - nesuderinami dalykai. O be reikalo. Todėl nieko stebėtino ir normalu, kad mintys ir norai nesutampa. Tai ne melodrama, o realus gyvenimas.
5. Pasitikėjimas - bet kokių tvirtų santykių pagrindas, dar labiau suartinanti du žmones.
6. Sugebėjimas gražiai ir tolerantiškai išsakyti savo nuomonę ir nepasitenkinimą. Žinia, žmogus pagal savo prigimtį - egoistas. Ypač kai santykiai tęsiasi ilgai ir pora nebėra emociškai stipriai priklausoma vienas nuo kito!? Išsikrauk, atsikratyk įtampos ir suprask, kad tu - laimingas žmogus.

tags: #jei #meile #butu #tik #jausmas