Šis straipsnis skirtas apžvelgti gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų KTU vadovėlį, jo svarbą ir įtaką Lietuvos statybos inžinerijai. Taip pat bus aptariamas asmuo, prisidėjęs prie šio vadovėlio kūrimo ir jo mokslinė veikla.

Autorius ir Jo Indėlis
V. Venckevičius gimė 1937 m. spalio 20 d. Mišeikių kaime, Pakruojo r. Pašvitinio valsčiuje. Mokėsi Sūkurių pradinėje, Voronių septynmetėje, Lygumų ir Pakruojo vidurinėse mokyklose. 1957 m. sidabro medaliu baigęs Lygumų vidurinę mokyklą, 1957-1962 m. studijavo.
Pedagoginė Veikla
1962-1968 m. dirbo statybos dalykų (statybinės konstrukcijos, statybos pagrindai, statybos darbų technologija ir organizavimas) dėstytoju Panevėžio politechnikume (dab. Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas). 1965-1968 m. dėstė ir KPI Panevėžio vakariniame skyriuje. Taigi - 1965-2005 m. Aukštojo mokslo sistemoje dirbo: 1965-1980 m. KPI/KTU vyr. dėstytojo, 1980-2005 m. docento, 1986-1992 m. ir 1994-1995 m. Statybos technikos katedros vedėjo pareigose; 2000-2005 m. dirbo ir Šiaulių universiteto Inžinerinės statybos katedroje - docento pareigose.
Mokslinė Veikla
Technikos mokslų kandidato disertaciją „Betoninių elementų stiprumo ir deformacijų, veikiant trumpalaikiam statiniam vietiniam gniuždymui standžiais spaudais, tyrimas“ (rusų kalba) parengė savarankiškai, sudėtingomis sąlygomis, neatsitraukus nuo tiesioginio darbo, eksperimentinius tyrimus atlikus ST katedroje įrengtoje laboratorijoje, ir 1975 m. apgynė Vilniaus inžinerinio statybos instituto Mokslo taryboje, o 1993 m. nostrifikuotas mokslo daktaro laipsnis. 1980 m. įrengė Mokomąją statybinių medžiagų ir konstrukcijų bandymo laboratoriją (Klaipėdos g. 1).
Mokslinių tyrimų kryptys:
- statyba (betono ir surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų fizikinių-mechaninių savybių bei jų gamybos technologijos tyrimai; naudojamų statinių techninės būklės tyrimai; laikančiųjų konstrukcijų atnaujinimas ir stiprinimas);
- ekologija (betono ir gelžbetonio gamybos atliekų bei statybinio laužo panaudojimo galimybių tyrimai).
V. Venckevičius palaikė ryšius su Panevėžio regiono įmonėmis ir institucijomis, padėdamas spręsti svarbias problemas. Vadovavo ir vykdė ūkiskaitinius mokslo tyrimo darbus: betono ir gelžbetonio konstrukcijų savybių bei jų gamybos technologijos tyrimai (Panevėžio GKG-1, 1970-1990 m.); pramonės statinių techninės būklės tyrimas ir vertinimas, jų laikančiųjų statybinių konstrukcijų atnaujinimas ir stiprinimas (8 vnt.): Panevėžio AB AURIDA gamybiniai pastatai (4 vnt., 1988-1990 m.); AB „Gustonių žemės ūkio chemija“ (2 vnt., 1996-1997 m.), UAB KEMIRA AGRO VILNIUS (Kupiškio) (1 vnt., 2000 m.), UAB „Joniškio ARVI“ (1 vnt., 2001 m.); Panevėžio valst. vandens tiekimo įmonės (dab. AB Aukštaitijos vandenys) - Gelžbetoninių vamzdžių nutekamųjų vandenų spaudiminėse linijose trūkimo priežasčių tyrimas (1993 m.).
Projektavo: Panevėžio Hidromelioracijos technikumo (dab. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija, Vysk. K. Paltaroko g. 18) 2-ejų aukštų mokomąjį pastatą su garažais (1964 m.), parengė esamų pastatų - Panevėžio Tuberkuliozinio dispanserio ūkinio pastato (1967 m., dab. Laidojimo paslaugų firma LIŪDINTA, Smėlynės g. 9), Radviliškio Žemės ūkio mašinų gamyklos (dab. Radviliškio mašinų gamykla) mokomųjų dirbtuvių pastato (1978 m.) rekonstrukcijos projektus ir kt.; dalyvavo (proj. vyr. inžinierius, konstruktorius) KPI PVF 5 aukštų mokomojo priestato (dabar Panevėžio kolegija, Klaipėdos g. 1) projektavime (1980 m., su asist. Neviera J., doc. Ilginiu K.
Visuomeninė Veikla
Pirmuose demokratiniuose rinkimuose 1990 m. kovo 24 d. buvo išrinktas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą: 1990-1995 m. - jos narys, 1993-11-12-1995-06-01 - tarybos Nuolatinės švietimo komisijos pirmininkas. Dalyvavo Sąjūdžio veikloje, priklausė Lietuvos demokratų partijai (LDP), vėliau, LDK prijungus prie TS-LKD partijos, tapo pastarosios nariu. Dalyvavo Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ), įkurto buv. LR seimo nario K. Čilinsko, veikloje, dabar priklauso Panevėžio Jungtiniam demokratiniam judėjimui (Panevėžio JDJ). 2015 m. „Talkos“ už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė (pirmininkas prof. Eug. Jovaiša) V.

Studijų Sistemos Pokyčiai ir Dalyvavimas Mokymo Procese
1994 m. KTU perėjo prie dviejų pakopų studijų sistemos. Iki 1994 m. KPI/KTU Panevėžio padalinio ST katedroje V. Venckevičius vadovavo: studentų (būsimų inžinierių) diplominiams projektams (PCS specialybė, 1967-2002 m. laidos) ir statybos inžinerijos bakalaurų baigiamiesiems darbams (1994-2005 m. laidos). Jo iniciatyva parengtos metodinės priemonės:
- Metodiniai nurodymai diplominiam projektui atlikti (PCS specialybė);
- Statybos inžinerijos bakalauro baigiamojo darbo atlikimo metodika.
Siekta, kad šiuose projektuose ir darbuose priimti sprendimai remtųsi variantų analize, būtų pritaikytos įvairios naujovės (iš žurnalų, patentų ir kt.). ŠU Inžinerinės statybos katedroje V. Venckevičius buvo VISI (VGTU) disertanto Broniaus Jonaičio kandidatinės (dab. daktaro) disertacijos gynimo oponentu. 2004 m. recenzavo R. Bistrickaitės, G. Marčiukaičio ir R. Žilinsko monografiją „Surenkamosios monolitinės gelžbetonio perdangos su liktiniais klojiniais“ (KTU: Technologija, 2004.
Iki 1994 m. KPI/KTU Panevėžio padalinio ST katedroje V. Venckevičius dėstė:
- vandentiekio ir kanalizacijos (VK) specialybės studentams (būsimiems diplomuotiems inžinieriams): medžiagotyra ir statybinės medžiagos (su laboratoriniais darbais); statybinės konstrukcijos (su kursiniu projektu).
Po 1994 m. Pirmos studijų pakopos studentams (statybos inžinerijos bakalaurai) dėstyti studijų moduliai:
- medžiagotyra ir statybinės medžiagos (su laboratoriniais darbais);
- mūrinės ir gelžbetoninės konstrukcijos (su kursiniu darbu);
- gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas (su kursiniu projektu).
Publikacijos ir Vadovėliai
Išleisti vadovėliai:
- Venckevičius V., Janickas A. Statinių tyrimas ir bandymas. - Kaunas: Technologija, 1996. - 252 p.
- Venckevičius V., Žilinskas R. Statinių rekonstrukcija ir remontas. - Kaunas: Technologija, 2000 ir 2002 m. laidos.
Išleista 11 mokomųjų knygų, iš jų svarbesnės:
- Valikonis J., Venckevičius V. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. - Kaunas: KPI, 1987. - 86 p.
- V. Venckevičius. Įtemptojo gelžbetonio sijų projektavimas. - Kaunas: KTU, 1990. - 52 p.
- Venckevičius V. Gelžbetoninių elementų sandūros ir sujungimai. - Kaunas: Technologija, 1992. - 84 p.
- Venckevičius V. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. - Kaunas: Technologija, 1995. - 96 p.
- Venckevičius V., Židonis I. Pastatų perdangos su surenkamosiomis gelžbetoninėmis kiaurymėtomis plokštėmis. - Šiauliai: VšĮ ŠU leidykla, 2007.
Kitos publikacijos:
- Venckevičius V. Apie betoninių elementų stiprumą centriniam vietiniam gniuždymui. Lietuvos SSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. BETONO IR GELŽBETONIO STIPRUMAS (gelžbetoninės konstrukcijos, Nr. 10). - Vilnius: 1980.
- Venckevičius V. Apie prizminių betoninių elementų deformacijas, veikiant mažacikliniam vietiniam gniuždymui / Gelžbetoninės konstrukcijos, Nr 16. - Vilnius: 1989.
- Venckevičius V., Neviera J., Lukoševičius K. Mineralinių trąšų sandėlių gelžbetonio konstrukcijų fizinis susidėvėjimas, atnaujinimas ir sauga / LŽŪII ir LŽŪU mokslo darbai, 34 (2). Žemės ūkio inžinerija. - Raudondvaris: 2002.
- Venckevičius V. On the Calculation of Bearing Streght of Concrete Elements. The 8th International Conference MODERN BUILDING MATERIALS, STRUCTURES AND TECHNIQUES. SELECTED PAPERS (May 19-22 2004, Vilnius, Lithuania).
Piniginės premijos gautos už: 2 vadovėlius, pasiekimus pedagoginiame darbe (2004 m. 10 proc. padidintas atlyginimo koeficientas). V. Venckevičius buvo ne kartą ir morališkai paskatintas (KOI/KTU vadovybės, Panevėžio m.
Išleido publicistikos ir prisiminimų knygas - „Kas patirta - permąstyta - ir parašyta“ - Panevėžys: UAB Reklamos forma, 2014., „Lietuva, ar išliksi savimi?“ - Panevėžys: UAB Reklamos forma, 2015., „JUOS MŪŠA VILIOJO/ Mišeikiai, Pociūnai ir jų apylinkės XVIII-XXI a.“: istorinis-kraštotyrinis leidinys. - Panevėžys: UAB Reklamos forma, 2019.
Šeima. Vedęs. Žmona Danutė, med. felčerė (dabar slaugytoja), dirbo Panevėžio VšĮ „Infekcinė ligoninė“, dabar pensininkė. Dukros: Lina - baigė KPI, statybos inžinierė, ištekėjusi, užaugino dukras - Ievą (baigusi ŠU istorijos bakalauro studijas, ištekėjusi, augina Gabrielę ir Vakarį) ir Rūtą; Vaida - baigė VISI (dabar VGTU), architektė. Ji 18 metų gyveno Australijoje (NSW valstija), ištekėjo; su vyru Karlu Peteraičiu susilaukė: dukrų - Elenos Marijos ir Rasos Anikos, sūnaus Zigfrido Vytauto. Ten Vaidai buvo pripažintas architektūros bakalauro laipsnis, dirbo privačioje projektavimo firmoje. 2012 m. K. ir V. Peteraičių šeima atvyko į Lietuvą, Alytaus r. Obelijos k. (Miroslavo sen.), ūkininkavo. Lietuvoje palikuoniai nepritapo, tad 2017-2019 m. šeima vėl grįžo į Australiją.
tags: #gelzbetonines #ir #murines #konstrukcijos #ktu