Sodybos apželdinimas medžiais: patarimai ir idėjos

Gražiai sutvarkyta aplinka prie namo yra neįkainojamas privalumas. Kiemo apželdinimo pavyzdžiai, matomi kaimynų sklypuose, verčia pasitempti, net jei turime tik nedidelį balkoną ar terasą. Juk gražiai gyventi nori visi.

Puikiai žinau, kad apželdinimo idėjos sodybai ne visada gimsta lengvai. Naujas sklypas dažnai būna tuščias ir nejaukus. Visi dizaineriai žino, kad jaukumą kieme sukurti padeda vertikalūs elementai. Pasiryžote atnaujinti kiemą? Sakoma, kad namuose laikas remontui kas 7-erius metus.

Kiemo apželdinimas dažniausiai kuriamas iš nuojautos, remiantis ankstesniais patyrimais, rekomendacijomis iš medelynų ar tiesiog kaimynų. Tai ko gi reikia imti, ką daryti, kad aplinka prie namo taptų išskirtinė?

Pažvelkime į keletą patarimų ir idėjų, kaip sėkmingai apželdinti savo sodybą.

Sklypo apželdinimo planavimas ir projektavimas

Yra sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tad ir sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo (vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir medeliai), bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.

Žingsnis po žingsnio: nuo idėjos iki realybės

1. Sklypo dydžio nustatymas. Pirmas žingsnis - nustatyti sklypo dydį ir kas jį supa. Didelis sklypas prasideda nuo 12 arų ir jis dažniausiai būna laukuose arba apsuptas mišku. Šiose vietose susiduriama su gamtos iššūkiais: sausra, užmirkimu, vėju, dideliais medžiais, nelygiu reljefu, prastu dirvožemiu.
2. Stiliaus pasirinkimas. Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų.

Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos.

Geometrinis stilius

Geometrines figūras atkartojančiame stiliuje dominuoja tiesios linijos, kurios želdynams suteikia tvarkos. Toks stilius labai populiarus ir jis atsikartoja net daržo zonoje, kai yra įrenginėjamos taisyklingų formų pakeltos lysvės. Tokios lysvės priduoda tvarkos ir visiškai neprimena tradicinio daržo. Jos taip išpopuliarėjo, kad jas jau pradedama įrenginėti net reprezentacinėje zonoje.

Kyla klausimas, kaip paslėpti tą kartais užmirštą ūkinę zoną? Galite apsodinti koloniniais vaismedžiais arba aukštaūgiais daugiamečiais augalais, kaip pavyzdžiui, lendrūnais. Tokiu atveju tokia gyvatvorė ar gėlynas ne tik atliks „užuolaidų“ funkciją, bet ir duos sklypui švelnumo, džiugins jūsų akis ir net galėsite nusiskinti derlių.

Laisvų formų stilius

Laisvų formų stiliui būdingai tai, kad nėra griežtų linijų, vien tik lengvos ir laisvos formos. Toks stilius labai pamėgtas tų, kurie savo kieme mėgsta sodinti daugiamečius augalus ir iš jų formuoti „Olandišką bangą“. Tokie želdynai tikrai džiugina akį, bet jei į juos įtrauktume šiek tiek vaismedžių, gal kai kur pasodintume uogakrūmių, kuriuos labai mėgsta vaikai, tai gėlynas pavirstu sodu, o sodas - gėlynu. Jokių suvaržymų šiame stiliuje nėra, tad galite laisvai eksperimentuoti.

Vietos parinkimas augalams

Jei sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį. Be to, miške būna visai kitoks mikroklimatas ir vasarą čia vėsiau, tad sodinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos.

Augalai gali būti integruoti ir jūsų poilsio zoną, nes kam nepatiktų greitai nusiskinti šviežią derlių arba pasislėpti nuo kaitrios saulės. Vaikų zonoje pasodinkite uogakrūmių, kurių uogos bus nuvalgomos vaikų ir jiems nereikės atsitraukti nuo mėgstamos veiklos. Be to, sodo zonos įrengimas arčiau namų leis greičiau pastebėti pirmąsias prisirpusias uogas ir nereikės toli keliauti nusiskinti šviežių obuolių.

Jei vis tik norite daugiamečių gėlynų šalia savo namo ar terasos, tai nepamirškite, kad į juos galite integruoti ir valgomus augalus. Dekoratyviniai augalai puikiai tinka ir pomedžių apželdinimui, tad galėsite pamiršti piktžolių ravėjimą ar mulčiavimą.

Jei pastebėjote, kad sklype yra labai nedaug šviesios vietos, o norisi turėti kelių rūšių ir ankstyvumo vaismedžių, tai rinkitės koloninius vaismedžius. Jų laja yra siauresnė, tad sodinimo atstumai bus mažesni. Tarp koloninių vaismedžių galite rasti ne tik obelų, bet ir vyšnių, trešnių, abrikosų, kriaušių, nektarinų, persikų, slyvų, serbentų. Šiuos augalus galite sodinti ir į vazonus, taip pasipuošite net savo terasą ar balkoną.

Dirvožemio gerinimas

Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Patarimas būtų toks: apsižvalgykite, kokius medžius matote aplink savo sklypą. Jei vyrauja ąžuolai, liepos, klevai, tai jūsų dirvožemis yra tinkamas augalams. O jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti.

Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti. Šį mišinį reikia paruošti pagal augalo poreikius ir savybes, tad prieš sodindami pasidomėkite.

Be to, esant labai prastam dirvožemiui koloninius vaismedžius ir uogakrūmius galite auginti vazonuose tiesiog ant savo terasos. Nereikės daug galvoti apie gėles, o žydintis persikas bus gražiau už bet kokią vienmetę gėlę, o kai vaisių turėsite, tai norėsis visą terasą apželdinti valgomais augalais. Nebijokite šių augalų per žiemą palikti terasoje, tik prieš sodinant juos pasirūpinkite šiltais vazonais, kuriuos galite pasigaminti ir patys.

Apsauga nuo žvėrių

Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi. Tik čia iškyla problema, kad šiuo derliumi teks dalintis su miško žvėreliais.

Nepamirškite, kad pomedžius yra sunku pjauti su vejapjove ar nuolat mulčiuoti, tai juos galite apsodinti dekoratyviais daugiamečiais arba valgomais augalais, pavyzdžiui, žemuogėmis.

Vėjų barjerų planavimas

Miškuose problemos su vėju retos, bet turint sklypą laukuose dažnai susiduriama su stipriais vėjais. Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Didelė klaida, kai manoma, jog pasodinus keletą didelių medžių vėją sustabdysime.

Tai nėra tiesa, nes vėjas tada atsimuša lyg į sieną ir nuo žemės pakyla didelis gūsis, kuris pridaro dar daugiau žalos. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai. Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius. Toks sodinimo būdas apsaugos jautresnius augalus sklypo viduje (gervuoges, vaismedžius, šilauoges).

Laistymo sistemos įrengimas

Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių. Dažnai klaidingai manoma, kad laistymo sistemos brangiai kainuoja ir jos sunaudoja daug vandens.

Jūs perkate savo laisvą laiką, o vanduo augalams tiekiamas lašaliniu arba dulksnos principu, tad tikrai jo sąnaudos nebus didesnės nei laistant patiems. Be to, turėdami laistymo sistemą ir išvykę ilgesniam laikui, neturėsite ieškoti pagalbininkų, kurie palaistytų jūsų augalus.

Šlaito apželdinimas

Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus.

Augalų parinkimas terasoms

• Viršutinė terasa: rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
• Vidurinės terasos: galima auginti daržoves ar net įsirengti pakeltas lysves.
• Žemesnė terasa: rekomenduojama sodinti vaismedžius, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti.
• Apačia: kur mažiausiai šviesos geriausia sodinti dekoratyvius augalus, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.

Šlaito orientacija ir augalų pasirinkimas

• Pietinis šlaitas: gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus.
• Šiaurinis šlaitas: gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges.
• Rytinis šlaitas: augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.
• Vakarinis šlaitas: augalų sodinimas turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos.

Sodybos apželdinimas pigiau: praktiniai patarimai

Sklypo apželdinimas pigiau tikrai įmanomas. Štai keletas patarimų, kaip sutaupyti:

• Antras gyvenimas daiktams. Tai tikrai nereiškia, kad reikia tučtuojau į rankas pasiimti vežimo ratą ir jį kalti prie namo sienos. Tačiau tikrai yra daiktų, kuriuos galime antrą kartą kūrybiškai panaudoti. Geras pavyzdys - akmenys arba grindinio plokštės.
• Augalai iš sėklų. Didelę dalį daugiamečių augalų galite užsiauginti iš sėklų - tuomet sklypo apželdinimas pigiau kainuos, tereikia turėti šiek tiek kantrybės.
• Mažesni sodinukai. Jei jau prakalbome apie augalus, tai sutaupyti galima ir juos perkant iš medelyno: tiesiog pasirinkite mažesnius sodinukus.
• Mokykitės. Dar vienas mano patarimas - mokykitės. Net ir paprasčiausio gėlyno sukūrimas gali daug kainuoti, jeigu pasiduosite sodinukų mugių vilionėms: pirksite, kas gražu, bet kas nebūtinai tinka jūsų sklypui.
• Investuokite į medžius ir gyvatvores. Ne viską galite įpirkti iškart? Nepradėkite nuo gėlių. Įsirenginėjant kiemą pirmiausia rekomenduoju investuoti į medžius ir gyvatvores, kad jie kuo greičiau suteiktų privatumo.
• Spalvos. Daugelį dalykų kieme galime pakeisti juos paprasčiausiai nudažius. Kažkodėl daugelis lietuvių spalvų vis dar prisibijo, todėl ryškiaspalvių, charakteringų sklypų sutinkame retai.
• Kokybiški įrankiai. Sklypo priežiūrai reikia turėti įvairių įrankių, bet šiuo atveju galioja posakis, kad mažiau yra daugiau.

Augalai prie vandens telkinio

Ingė Auželienė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė, teigia, kad augalai ir vanduo labai gerai sugyvena kartu. Dideliame vandens telkinyje (bent 3-4 arai) ekosistema susitvarko pati. Nukritę lapai vandenyje suyra, juos „suvalgo“ mikroorganizmai, augalų liekanos tampa vandens floros ir faunos dalimi, tad natūraliai įsilieja į vandenyje vykstančius gamtos procesus.

Geriausia, kai dalis vandens paviršiaus yra šešėlyje. Todėl medžiai ir krūmai prie kūdros - geras sprendimas. Vandens augalai, tokie kaip lelijos, atlieka panašią funkciją. Nepalikite kūdros plikos saulėje - taip daugiau šansų, kad ji užmauros. Bent trečdalis vandens paviršiaus turėtų būti šešėlyje.

Ką tinka auginti?

I.Auželienė kaip svarbiausią, tinkamiausią ir geriausiai pritaikomą pakrančių augalą pamini gluosnį. Gluosnis (lot. Salix), priklausomai nuo to, kaip auga, liaudyje vadinamas skirtingais vardais. Baltasis gluosnis (lot. Salix alba) užauga iki 20-25 m aukščio. Jo svyrančios šakos leidžiasi žemyn ir sukuria tėkmės pojūtį, harmoningai sujungdamos vandens ir augalų stichijas.

Karklai ar žilvičiai, kaip bepavadinsime, taip pat yra puikūs pakrantės augalai. Tačiau yra išvesta įvairių karklų veislių, kurios ne tokios agresyvios. Jei renkatės medžius ar krūmus, kurie augs prie vandens, iš sąrašo išmeskite tuos, kurie nepakenčia užmirkimo ir aukšto gruntinio vandens (pavyzdžiui, tujos), ir tuos, kurių lapai suyra išskirtinai lėtai (pavyzdžiui, ąžuolas ar riešutmedis).

Dekoratyviniai augalai, kurie mėgsta vandenį

Rasa Laurinavičienė, daugiamečių augalų augintoja, rekomenduoja pakrantei papuošti:

• Kamasijos (lot. Camassia) - tai mažai populiarūs svogūniniai augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos, kurie tiesiog tarpsta drėgnose, saulėtose vietose.
• Japoninė raktažolė (lot.
• Melvenės (lot. Molinia) - vienos iš nedaugelio dekoratyvinių žolių, kurios gali augti sezoniškai užmirkstančiose pievose.
• Raudoklės (lot. Lythrum salicaria) - pažįstamas augalas, aptinkamas Lietuvos drėgnose pievose bei paupiuose.
• Sibiriniai vilkdalgiai (lot. Iris sibirica) - skirtingai nuo barzdotųjų giminaičių, geriau auga drėgnose vietose.
• Kemerai (lot. Eupatorium) - įspūdingi, stotingi augalai, su laiku išaugantys į plačius kerus.
• Raudonoji vingiorykštė (lot. Filipendula rubra) Amerikoje vadinama prerijų karaliene. Labai įspūdingas augalas, pasiekiantis 2 metrų aukštį.
• Visos rūgtys (lot. Polygonum) prijaučia drėgnai dirvai.
• Paprastoji gyvatžolė (lot. Bistorta major) - dažnas augalas šlapiose Lietuvos pievose bei pamiškėse.

Ko geriau nesodinti šalia namo

Gražus, sutvarkytas ir skoningai bei šiuolaikiškai apželdintas sklypas - kiekvieno namo savininko siekis. Norisi ne tik patiems pasigrožėti, tačiau ir kitiems parodyti. Tuo pačiu susikurti jaukią aplinką, kurioje būtų gera būti, vasarą pasislėpti nuo kaitrios saulės, pailsėti pavėsyje. Tačiau ne visų augalų kaimynystė yra vienodai pageidaujama. Kai kurių medžių, krūmų ir netgi gėlių geriau nesodinti šalia savo namo.

Sodindami mažą klevo ar gluosnio sodinuką retai susimąstome, kokio dydžio medis iš jo išaugs. Dažnai renkantis augalą artimai namo kaimynystei, sunku numatyti, kaip jis atrodys po kelių ar keliolikos metų. Ypač atsakingai reikėtų rinktis medžius, kuriuos planuojate sodinti šalia namo.

Apskritai nerekomenduojama nei vieno aukšto medžio sodinti šalia ar arti namo.

• Uosis: yra ne tik vienas sparčiausiai augančių medžių, tačiau ir turinčių vieną didžiausių šaknų sistemų. Uosio šaknynas toks didelis ir galingas, kad gali iškelti netgi betoninius pamatus.
• Liepa: taip pat labai greitai augantis medis. Sparčiausiai ji paauga jau per pirmuosius dvejus metus, tad gana greitai po pasodinimo gali pridaryti bėdų. Liepos šaknys gali iškelti kiemo trinkeles ar sujudinti pamatus.
• Tuopos: šaknys yra gana masyvios, tačiau arti žemės paviršiaus, tad tuopa yra lengvai vėjo išverčiamas medis. Be to, ir jos mediena yra trapi, greitai lūžta.
• Klevas: kelia problemų tiek virš žemės, tiek po žeme. Jo šakos labai trapios, tad lengvai lūžta nuo kiek stipresnio vėjo. Be to, rudenį pilną kiemą priberia lapų.
• Ąžuolas: taip pat yra tas medis, kurio reikėtų vengti artimoje kaimynystėje. Negana to, kad tai didelis, galingas bei ilgaamžis medis, į juos maždaug 50 proc. dažniau nei į kitus trenkia žaibas.
• Ligustrų gyvatvorės: yra dailios, tankios ir ilgaamžės, todėl labai mėgstamos saugant kiemo privatumą. Tačiau ligustrų negalima sodinti šalia namo ar kito pastato sienos, kadangi augdamos jų šaknys prasiskverbia pro mažiausius pamatų plyšius, šiuos gilina ir ardo pamatą.
• Gėlių lysvės: taip pat nėra geras pasirinkimas sodinimui šalia namo. Nors dauguma yra vienmetės ir, atrodytų, jokios žalos padaryti negalinčios, tačiau gėlynus reikia dažnai laistyti, o nuolatinė drėgmė gali pakenkti namo pamatams bei sienoms.
• Įvairūs vijokliai: atrodo labai gražiai besikabarojantys namo sienomis. Tačiau belipdami namo sienomis, nepastebimai jas pažeidžia, didina nematomus įtrūkimus. Taip pat užlaiko drėgmę ir sienos bei namo vidus pamažu ima pelyti.

tags: #sodybos #apsodinimas #medziais