Kaulo lūžis be patinimo: kada sunerimti ir kaip gydyti?

Žiemos metu, kai gatvės pasidengia ledu, traumų tikimybė ypač padidėja. Paslydus ir bandant atsiremti rankomis, dažnai patiriamos riešo traumos. Viena dažniausių - stipinkaulio lūžis vadinamoje tipinėje vietoje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika primena, kad tuo gydymas nesibaigia ir ragina pacientus jau artimiausiu metu dar kartą pasirodyti specialistams, antraip - laukia sunkiai pataisomos, gyvenimo kokybę bloginančios pasekmės.

Straipsnyje aptarsime, kaip atskirti rimtą traumą nuo sumušimo, kokie gydymo būdai taikomi ir kodėl svarbi reabilitacija po kaulų lūžių.

Kaip atskirti, kad trauma yra rimta?

Dažniausiai patiriami simptomai įvykus traumai yra skausmas ir sutrikusi funkcija. Ortopedas traumatologas A. Sipavičius sako, kad sumušimas, patempimas praeina savaime ir pakanka galūnę pašaldyti, kad skausmas ir tinimas mažėtų, tad jei tai yra tik lokalus patinimas, savijauta gerėja ir apkraunant galūnę nejaučiamas skausmas, galima situaciją stebėti ir gydytis namuose.

Įspėjamieji signalai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Ilgiau nei parą besitęsiantis skausmas po kaulo atitaisymo.
• Stiprus rankos tinimas.
• Negalėjimas atsistoti ant kojos ar atsiremti ranka.
• Aiški galūnės deformacija.
• Spalvos pokyčiai.
• Labai didelė kraujosruva.

Jei jaučiate stiprų skausmą ar pastebėjote bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą. Atlikti papildomi tyrimai - magnetinis rezonansas, ultragarso tyrimas ar kompiuterinė tomografija - patvirtintų, patikslintų diagnozę ir būtų pradėtas gydymas.

Kada būtina operacija?

Gydytojas pabrėžia, kad iš karto pacientui patyrus traumą nuspręsti, ar operacija būtina, ar ne, dažniausiai neįmanoma, todėl būtina dar viena konsultacija, kurios metu atliekamas papildomas rentgeno tyrimas. Atlikę pakartotinį, kontrolinį rentgeno tyrimą, matome, kokia yra reali situacija ir, kokios prognozės, t. y., ar gijimas bus sėkmingas, ar, vis dėlto, prireiks operacinio gydymo.

Laikas, per kurį pacientas turi planine tvarka kreiptis konsultacijai, ypač svarbus, pavėlavus - gali tekti atlikti labiau traumuojančią operaciją, kai, siekiant ištaisyti traumos padarinius, pacientui laužiami kaulai. Kreiptis pacientams reikėtų per 1-2 savaites po traumos.

Galimos pasekmės, jei laiku nesikreipsite į gydytoją

Kalbėdamas apie galimas pasekmes, jei pacientas, patyręs stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, laiku pakartotinai nesikreips, gydytojas ne tik įvardija, jog kreivai suaugusi ranka neatrodys estetiškai, bet ir pabrėžia ateityje laukiančias sveikatos problemas - dėl netiesiai suaugusių kaulų netaisyklingai judantys sąnariai greičiau susidėvės, o tai lems neigiamą įtaką judėjimui, kasdienių, įprastų veiklų atlikimui.

Operacija - ne nuosprendis

Savo ruožtu, gydytojas S. Sereika pastebi, kad pakartotinės konsultacijos metu įvertinus gijimo dinamiką kaip nepalankią, pacientai neturėtų baimintis operacijos, kuri ne tik leis visiškai atkurti kaulų anatomiją, bet ir užtikrins svariai trumpesnį reabilitacijos laiką, lyginant su tais pacientais, kuriems, patyrus stipinkaulio tipinės vietos lūžį, taikomas konservatyvus gydymas.

Pacientai, išgirdę, jog prireiks operacijos, išsigąsta, pradeda svarstyti, ar negalima apsieti be jos. Tuomet tenka paaiškinti, kad, atsisakę operacijos, jie sau tiesiog padarys meškos paslaugą ir, nepasiryžę laiku, ateityje, tikėtina, turės nusiskundimų dėl riešo funkcijos sutrikimų. Tuo metu, per savaitę ar dvi kaulai dar nespėja sugyti. Tai reiškia, kad galime atkurti tokią riešo struktūrą, kuri buvo iki traumos, ir užtikrinti, kad pacientas jokio diskomforto dėl patirtos traumos ateityje nejaus.

Kaulų mineralų tankio matavimas vyresnėms moterims

Taip pat gydytojas kviečia suklusti vyresnes nei 50 metų amžiaus moteris, patyrusias stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje. Pasak gyd. S. Sereikos, visoms tokio amžiaus pacientėms medikai rekomenduoja atlikti kaulų mineralų tankio matavimo tyrimą, nes lūžis gali įspėti apie kitą rimtą problemą - osteoporozę.

Ką daryti po lūžio?

Gydytojas ortopedas traumatologas, kalbėdamas apie tai, kaip po lūžio pacientas turėtų rūpintis savo sveikata, ragina nepasikliauti mitais. Vienas gajausių įsitikinimų - jog sutvirtinus ranką ir siekiant sėkmingo išgijimo, reikėtų nejudinti pirštų.

Rekomendacijos po lūžio:

• Pirštus, kai ranka imoblizuota langetėje, judinti būtina. Tai padeda išvengti rankos tinimo.
• Ranką parišti.
• Jaučiantiems stipresnį skausmą, ranką šaldyti.
• Jei skausmas vargina, vartoti nuskausminamuosius vaistus.

Fizinė terapija po kaulų lūžio

Fizioterapija - tai konservatyvus gydymo būdas, taikomas ne tik lūžių, bet ir kitų ortopedinių traumų atveju, o taip pat pooperacinei reabilitacijai. Fizioterapijos tikslas - padėti sumažinti jaučiamus skausmus ir kartu pagerinti pažeistų vietų judrumą bei lankstumą. Tačiau fizioterapija skirta ne tik traumoms gydyti. Ji taip pat gali būti naudojama kaip prevencinė priemonė, padedanti išvengti traumų ir apskritai gyventi geresnį, kokybiškesnį ir sveikesnį gyvenimą.

Kineziterapeuto darbas - nustatyti problemą sukeliančius veiksnius ir rasti būdą, kaip pagerinti būklę, taikant įvairius tikslinius metodus, pvz., ledo arba šilumos terapiją, minkštųjų audinių masažą, tempimo pratimus, manualinę sąnarių terapiją.

Specialistai taip pat gali padėti pašalinti randus, susijusius su chirurginiu lūžio fiksavimu, ir tokiu būdu numalšinti skausmą bei sumažinti patinimą. Kai lūžis pradeda gyti, kineziterapeutas kartu su pacientu palaipsniui stiprina pažeistą vietą. Tokie metodai visų pirma padeda atkurti paciento judrumą bei išvengti galimų traumų ateityje.

Čiurnos traumos

Čiurnos sąnarį sudaro trys kaulai: blauzdikaulis, šeivikaulis ir šokikaulis. Per jį visas kūno svoris perduodamas pėdai, o sąnarį supantys raiščiai, sausgyslės ir raumenys užtikrina jo stabilumą. Čiurnos sąnario pažeidimai - antra pagal dažnumą trauma sporte. Kartu tai ir vienas dažniausių pažeidimų, patiriamų kasdienėje veikloje, kai dažniau pasitaiko čiurnos raiščių patempimai ar plyšimai.

Jei tai tik lengvas vienkartinis čiurnos raiščių patempimas be pasireiškiančio tinimo ir judesių apribojimo, nerimauti nereikia ir ypatingas gydymas nereikalingas. Tačiau esant sudėtingiems pažeidimams, pavyzdžiui, nestabiliems čiurnos kaulų lūžiams, visiškiems raiščių ar sausgyslių plyšimams, jau reikia medikų dėmesio, reabilitacinio, o kai kuriais atvejais ir operacinio gydymo. Patyrus sunkią čiurnos traumą, būtina kreiptis medicinos pagalbos - reikalinga gydytojo ortopedo-traumatologo apžiūra.

Pirmoji pagalba po čiurnos traumos:

• Apsaugokite sužeistą vietą nuo tolesnio sužalojimo.
• Pailsėkite - venkite bet kokios veiklos, kuri sukelia skausmą.
• Šaldykite sužeistą vietą 15-20 minučių kas 2-3 valandas.
• Apvyniokite sužeistą vietą elastiniu tvarsčiu, kad sumažintumėte tinimą.
• Pakelkite sužeistą galūnę virš širdies lygio.

Praėjus šiam laikui galima taikyti optimalią apkrovą ir judėti, jei nėra patinimo ir skausmo. Jei pastebimas didesnis patinimas ar jaučiamas skausmas, ypač jei tai trukdo eiti, būtina kreiptis medicinos pagalbos, apsilankyti pas gydytoją.

Uždelstos traumos

Pacientų su uždelstomis traumomis gydytojas A. Vaitiekus yra sutikęs ne vieną. Žmonės neskuba bėgti pas gydytoją ir laukia. Neseniai turėjau pacientą su riešo trauma, kuri įvyko lygiai prieš metus, kai žiemą krito. Įsivaizduojate? Jaunas vyras metus vaikščiojo su riešo skausmu: pradžioje ranka lyg ir labiau skaudėjo, buvo patinę, po to tinimas praėjo, o skausmas liko.

Svarbu prisiminti: laiku kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų ir greičiau grįžti į visavertį gyvenimą.

tags: #jei #nera #patinimo #ar #gali #buti