Būsto nuoma pensininkams: galimybės ir iššūkiai Lietuvoje

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei. Būsto klausimas yra vienas svarbiausių, ypač tiems, kurie neturi nuosavo būsto arba dėl įvairių priežasčių negali jame gyventi. Šiame straipsnyje apžvelgsime būsto nuomos galimybes pensininkams, socialinius projektus, kompensacijas ir naujas iniciatyvas, tokias kaip co-living tipo daugiabučiai.

Socialiniai projektai senjorams

Vienas įdomiausių inovatyvių socialinių projektų Lietuvoje yra "Orūs namai". Šis projektas siūlo senjorams geresnėmis nei rinkos sąlygomis išsinuomoti būtent jiems įrengtus butus senjorų daugiabučiuose. Projekto sumanytoja ir vykdytoja Marija Bunkaitė teigia, kad "Orūs namai" yra jaukūs ir šilti namai, kuriuose gyvena orūs ir džiaugsmingi bendraminčiai senjorai.

Eksperimentinis senjorų daugiabutis Vilniuje duris atvėrė 2018 m. rudenį. Jam pasiteisinus ir matant poreikį 2023 m. Todėl 2024 m. sausį nupirkome ir ėmėmės remontuoti įspūdingą beveik 100 m. senumo pastatą trečiajam senjorų daugiabučiui Vabalninke, Biržų raj., kur įrengsime dar 11 butų senjorams!

Yra dvi apmokėjimo už gyvenimą „Oriuose namuose“ galimybės. Viena - paprasčiausiai išsinuomoti butą ir kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Antra galimybė - apsikeisti butais, jei senjoras tokį turi. Tuo laikotarpiu, kol senjoras neatlygintinai gyvena „Oriuose namuose“, „Orūs namai“ senąjį senjoro būstą išnuomoja su tikslu uždirbti pajamas, iš kurių padengiama būsto „Oriuose namuose“ nuoma.

Pavyzdžiai:

• Senjorų daugiabutį Vilniuje sudaro keturi vieno kambario butai ir bendras holas, kuriame visi gali susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Daugiabutis yra Karoliniškėse, Loretos Asanavičiūtės g. 46-62. Privalumai: pirmas aukštas, be jokių laiptukų, kaimynystėje yra Karoliniškių poliklinika, turgus, SoDra, vaistinė, parduotuvės, viešojo transporto stotelė.
• Senjorų daugiabutį Krokialaukyje, Krakių g. 4, Alytaus raj., sudaro šeši vieno kambario butai ir erdvė bendrai veiklai. Miestelyje yra poliklinika, dvi parduotuvės, bažnyčia, biblioteka, tvenkinys, aktyviai veikia bendruomenė, geras susiekimas su Alytumi.

Tai savarankiško gyvenimo namai. Niekas nereguliuoja senjorų gyvenimų, bet visada yra kas padeda, kai tik prireikia pagalbos. Nesame senelių namai. Šie sprendžia senjorų slaugos ir globos problemas, o mes - apgyvendinimo.

Marija, paklausta, ar buvo momentų, kai norėjo viską mesti, atsako: „Kol kas dar nebuvo, bet kartais pagalvoju, kad kada nors vis tiek ateis. Kaip gi be to. Bet ir praeis. Kol kas dar didelių kliūčių nebuvo, idėja sėkmingai virto realybe ir plečiasi. Kelis kartus mėginau dėti per didelį žingsnį, bet supratau, kad nepersiplėšiu, todėl teko skaidyti jį į mažesnius ir paprastesnius žingsnelius. Po metų nuo idėjos išsigryninimo labai gerų žmonių dėka atsirado pinigų nupirkti tobulas patalpas pirmajam „Orių namų“ keturbučiui ir nuo to laiko kelio atgal nebėra - tik pirmyn! Rėmėjų avansu suteiktas pasitikėjimas ir įpareigoja, ir įkvepia.

Būsto nuomos kompensacijos

Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:

• 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
• 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Kriterijai, norint gauti kompensaciją:

• arba kurių nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
• arba kurių nuosavo būsto (būstų) vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas (naudingųjų plotų suma) yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. išsinuomojo būstą, kurio būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų (tiek pagal deklaruotas pajamas, tiek pagal asmens ar šeimos praėjusių 6 mėnesių pajamas, gautas iki kreipimosi dėl kompensacijos).

Dokumentai, reikalingi norint gauti kompensaciją:

• prašymas gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (BP-4 forma).
• pažyma apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (ją išduoda VĮ „Registrų centras“).
• jeigu dėl kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis besimokantis asmuo, kuris mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą - mokslo ar studijų institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad šios institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad šis asmuo neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos (kai šios institucijos bendrabučiuose laisvų vietų yra).

Svarbu:

• Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
• Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

Co-living tipo daugiabučiai senjorams

NT bendrovė „Baltic Asset Management“ socialiniuose tinkluose reklamuoja co-living erdvę skirtą vyresnio amžiaus žmonėms, jau sulaukusiems pensijos. „Įmonė siūlo pensininkams nuomotis butus daugiabutyje, kuriame gyventų žmonės nuo 65 metų. Tokio buto nuomos kaina atsieitų 850 eurų per mėnesį. Buto plotas 30 kvadratinių metrų ploto, jame gyventojai turėtų nedidelę virtuvę, valgomąjį stalą, sofą, darbo stalą, lovą, spintą ir fotelį. Teigiama, kad baldų aukštis neviršytų akių lygio, aukštus jungtų erdvūs liftai, būtų patogu judėti su lazdele ar vaikštyne“, - rašoma reklaminiame įmonės tinklapyje.

Anot įmonės, co-living daugiabutyje vyresni žmonės turėtų ne tik savo butą, bet ir bendras erdves, terasas, kuriose galės užsiimti daržininkyste ar sodininkyste. „Daugiabutis būtų draugiškas gyvūnams, gyventojai galėtų turėti augintinių. Be to, jis būtų įsikūręs pačiame Vilniaus centre. Todėl gyventojai galėtų lengvai pėsčiomis pasiekti pramogas, renginius ir lankytinas vietas miesto centre. Ši vieta būtų patogi ir artimiesiems, norintiems aplankyti giminaitį - susitikimai taptų lengvesni ir patogesni“, - toliau vardijami privalumai įmonės tinklapyje.

Papildomos paslaugos ir jų kaina

Norint papildomų paslaugų, gyventojams reikėtų papildomai susimokėti dar 350 eurų. Taigi iš viso gyvenimas co-living daugiabutyje pensininkui atsieitų 1,2 tūkst. eurų.

„Už papildomą 350 eurų mokestį gyventojai galėtų pasinaudoti iškvietimo sistema, t. y. jeigu blogai jaustųsi, sunegaluotų, kažko išsigąstų paspaudę raudoną mygtuką galėtų išsikviesti pagalbą. Taip pat galėtų naudotis konsultantų paslaugomis, kurie paaiškintų, kaip naudotis skaitmenizuotais ir moderniais įrenginiais, pavyzdžiui, išmaniu čiužiniu ar vaistų išdavimo davikliu, kuris tabletę išduotų reikalingu paros metu. Dar bendrose erdvėse gyventojams būtų rengiamos šventės, vakarienės, įvairios pramogos ir renginiai“, - privalumus vardijo įmonė.

„Baltic Asset Management“ generalinis direktorius Ugnius Latvys tikino, kad planuose, jog toks projektas atsirastų per artimiausius kelis metus. „Šiuo metu intensyviai dirbame su šiam produktui tinkamų sklypų ir pastatų įsigijimu. Tai nėra lengva užduotis, nes siekiame sukurti prestižinę paslaugą - gyvenimas miesto centre ar net Senamiestyje mėgaujantis visa gausa bendrų erdvių ir leidžiant laiką bendraamžių bendruomenėje.

Kaip pasakojo, įmonė jau pradėjo rinkti susidomėjusių šių projektu užklausas ir šiai dienai tokių turi jau kelis šimtus. „Atsižvelgdami į tokį didelį susidomėjimą, artimiausiu metu planuojame pradėti pasirašinėti rezervacines sutartis. Daugiau nei du trečdaliai išreiškė susidomėjimą dėl noro pasirūpinti jų tėvų komfortišku ir kokybišku gyvenimu, likusi dalis domisi dėl savęs. Net neabejojame, kad vėliau šis skaičius didės, kai bus suformuotas naujas požiūris į gyvenimą sulaukus 65+ metų.

Pensininkų nuomonės

Portalas tv3.lt pasiteiravo pačių pensininkų, ką jie mano apie tokį daugiabutį ir ar sutiktų ten gyventi?

• 90 metų Elena sakė, kad yra patenkinta savo gyvenimu sodyboje Kupiškio rajone. „Gyvenu kartu su vaikais, jie manimi rūpinasi. Kodėl turėčiau keltis į mažą butuką. Niekada nenorėjau gyventi mieste ir dar bute, net kai jauna buvau. O ką ten veikti senatvėje“, - svarstė moteris. Ji sakė, kad jos pensija vos viršija 400 eurų. „Man būtų per brangu mieste gyventi. Pensijos neužtektų, o dabar iš jos pavyksta šiaip taip pragyventi. Apskritai sunku įsivaizduoti, kad kuris nors Lietuvos pensininkas galėtų daugiau nei 1 tūkst. eurų mokėti už būsto nuomą, o iš kur tada gauti pinigų maistui ir svarbiausia - vaistams, jiems juk daugiausiai pinigų tenka išleisti“, - skaičiavo Elena.
• Tuo metu 65 metų Nijolė teigimai vertino co-living iniciatyvą. „Būtų įdomu ten gyventi, daug veiklų ir žmonių. Šiuo metu gyvenu Šiaulių rajone viena, vyras mirė prieš 5 metus. Todėl būtų smagu gyventi tarp žmonių. Kaime trūksta pramogų ir veiklų, todėl sutikčiau keltis į miestą. Tačiau to buto kaina labai didelė, mano 500 eurų pensijos neužtektų, o leisti santaupas ar parduoti sodybą ar žemę nenoriu, juk tai turtas, kurį noriu palikti savo vaikams“, - sakė moteris.

Vidutinė pensija Lietuvoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 510 iki 575 eurų.

Ministerijos teigimu, bendroji pensijos dalis 2023 m. didėjo apie 9 proc., o individualioji - beveik 15 proc. Nuo sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtelėjo daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas yra individualus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.

Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio buvo indeksuojamos 4,6 proc.

Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis yra 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei pernai. Atsižvelgiant į šį dydį, šiemet mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gauna 31,17 eurų priemoką prie pensijos.

Dalis gyventojų gali gauti kompensaciją būsto nuomai. Pavyzdžiui, vieno asmens be šeimos deklaruotos pajamos per metus sudaro 7500 eurų, o jo būsto nuomos mokestis siekia 500 eurų per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 eurų), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam žmogui siektų 176 eurus, t. Šiuo atveju vertinamos visos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruotos pajamos, išskyrus kompensaciją.

Būsto nuomos kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš nuomos kainos atimant 30 procentų dalį, kurią apmokėtų asmenys ar šeimos. Kompensaciją sudarytų skirtumas, ne didesnis kaip vienas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis vienam asmeniui, o šeimai - pridedant 20 procentų VRP dydį kiekvienam šeimos nariui.

Jeigu dėl kompensacijos kreipiasi nedirbantis ir besimokantis asmuo iki 24 metų amžiaus, dėl studijų pakeitęs gyvenamąją vietą, jis turi pateikti mokymosi įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir kad šis asmuo neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos. Kompensacijos dydžiui apskaičiuoti šiuo atveju būtų atsižvelgta į nuomos mokesčio dydį ir vidutinį mokesčio bendrabutyje dydį per mėnesį.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimas

Nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas turite teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas:

• įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams) arba;
• nuo nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Svarbu: Nuo 2020-07-01 privaloma įsigyti atskirus verslo liudijimus kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui.

Nuomos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

tags: #jei #nuomojiesi #buta #pensijoje