Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra paveldėjimo teisės liudijimas ir kokia yra nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimo tvarka.
Paveldėjimo Teisės Liudijimas: Esminiai Aspektai
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu.
Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius, nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios normos nenustato termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustato ir nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo per tam tikrą laiką neįformintos nuosavybės teisės.
Palikimo Priėmimas Faktiniu Valdymu
Teismų praktikoje pažymėta, kad, įpėdiniui priėmus palikėjo turtą ir pradėjus jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y., įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis, kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą - palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nors paveldėjimo būdas, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą kitu palikimo priėmimo būdu (padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau, kai faktiniu paveldimo turto valdymu priėmęs palikimą įpėdinis ilgą laiką delsia kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, pats įpėdinis negali savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių.
Asmuo, palikimą priimdamas faktiškai pradėjęs jį valdyti, dėl palikimo „įteisinimo“ bet kuriuo atveju turi kreiptis į teismą. Taigi, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl faktiniu valdymu priimto turto, asmuo privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Teismas, atsižvelgęs į CK normas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš jų fakto ir pobūdžio. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti.
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, leidžiantys nustatyti, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis, kaip palikimo savininkas, aktyviai dalyvauja priimant palikimą, užvaldo visą palikimą arba, gaudamas dalį daiktų, pasidalija jį su kitais įpėdiniais. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Teismams dažnai tenka nagrinėti prašymus, grindžiamus aplinkybe, kad mirusiojo palikimą pareiškėjas priėmė toliau gyvendamas mirusiajam priklausančiame name, bei jį remontuodamas, prižiūrėdamas.
Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog jis tęsė naudojimąsi paveldėtu turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu, perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą.
CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. Vadinasi, nesant rašytinių įrodymų, teismui turėtų užtekti ir kitokių įrodymų, pvz. Kaip įrodymus vertinant asmens (pvz., įpėdinio) parodymus, šie turi būti kruopščiai teismo pasverti - ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką.
Įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė. Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą įpėdinis turi pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) nurodyta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Vis dėl to, kiekvieną atvejį teismai vertina individualiai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
Notaro Funkcijos Ir Veiksmai
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas: 2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.
Kur Kreiptis Dėl Paveldėjimo Teisės Liudijimo
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Į kurį notaro biurą kreiptis galite sužinoti čia: www.notarurumai.lt/index.php/lt/notarai.
Palikimo Priėmimo Būdai ir Kainos
LR CK 5.50 str. nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra du: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Taigi, vis dėl to lengviausias ir tiesiausias kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą iš kart kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Už pareiškimą apie palikimo priėmimą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimo dydis. Taigi viso, kad priimtumėte palikimą ir užsivestumėte paveldėjimo bylą notaro biure, Jums gali kainuos apie 120 Lt.
Kam Priklauso Palikimas ir Kokių Dokumentų Reikia
Remiantis LR CK 5.11 straipsniu, kiekvienos žemesnės eilės įstatyminis įpėdinis paveldi, tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.
Paduodant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ar priimant palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu - už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu.
Įpėdinis pateikdamas pareiškimą, kartu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius palikėjo mirties faktą (mirties liudijimą), paveldint pagal įstatymą - giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus), paveldint pagal testamentą - ir testamento originalą.
Palikimo Atsisakymas, Nepriėmimas Arba Teisių Perleidimas
Įpėdiniai gali ne tik priimti palikimą, bet ir jo atsisakyti. CK 5.60 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdiniai (tiek testamentiniai, tiek įstatyminiai) gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį pareiškimą galima paduoti bet kuriame notaro biure. Už pareiškimą apie palikimo atsisakymą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimas.
Jeigu atsisakoma, tai atsisakoma viso palikimo. Tačiau jei įpėdinis terminą praleido ir palikimo priimti nenori, jis gali kreiptis į notaro biurą ir po trijų mėnesių su pareiškimu, kad palikimo nepriėmė.
Kokiomis Dalimis Įpėdiniai Paveldi Turtą
CK 5.68 straipsnis reglamentuoja paveldimo turto teisinę padėtį. Kai yra keli įpėdiniai, jie paveldi palikėjo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal tai kiek įpėdinių yra (pvz. 3 vaikai - paveldi visi po 1/3 dalį), jei testamente nenustatyta kitaip.
Paveldėjimas tarp sutuoktinių reglamentuojamas specialiomis normomis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi 1/4 dalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių trys ar daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad tai kas įgyta santuokos metu, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise ir/ar iš bendrų lėšų, pusę turto jau ir taip priklauso sutuoktiniui. Taigi jam yra išduodamas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį turto, o kita pusė, paveldima kaip nurodyta aukščiau. Už teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo likusiam sutuoktiniui, taip pat už mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimą imamas nuo 20 iki 50 Lt. mokestis.
Paveldėjimo Teisės Liudijimo Gavimas
Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Dėl šios priežasties įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Jeigu įpėdinis priėmęs palikimą, tai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jis gali kreiptis į notarą bet kada, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iš banko.
Paveldimo turto mokestis pas notarą priklauso nuo turto vertės ir jo rūšies (už nekilnojamuosius daiktus - 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1 000 Lt, už piniginių lėšų paveldėjimą - 20 Lt, už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į kitą turtą nuo 20 iki 100 Lt.
Paaiškėjus, kad palikėjui priklausė daugiau turto, nei nurodyta išduotame paveldėjimo teisės liudijime, įpėdiniams išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo pirmojo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.
Svarbiausi Aspektai Paveldėjimo Procese
Norėdami gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi pateikti notarui mirusiojo turto dokumentus (išrašus ar pažymėjimus iš VĮ registrų centras, registracijos liudijimus, sutartis, pažymas iš banko ir kt. pagal tai koks turtas buvo mirusiojo nuosavybė). Jei neturėsite kokių nors reikalingų dokumentų, juos galima užsisakyti tiesiogiai pas notarą arba gauti VĮ registrų centre (tačiau tai papildomai kainuoja).
Jei norite gauti paveldėjimo teisės liudijimą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus:
- Terminas: Pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą reikia pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
- Būdai: Palikimą galima priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą notarui.
- Dokumentai: Pateikite reikiamus dokumentus, įrodančius giminystės ryšį ir turto nuosavybę.
- Mokesčiai: Apskaičiuokite notaro atlyginimą ir kitus mokesčius, susijusius su paveldėjimo procesu.
Paveldėjimo Eiga
Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą:
- Kreipkitės į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.
- Surinkite reikiamus dokumentus.
- Pateikite pareiškimą apie palikimo priėmimą.
- Sumokėkite notaro atlyginimą ir kitus mokesčius.
- Gaukite paveldėjimo teisės liudijimą.
Ši informacija padės jums geriau suprasti paveldėjimo procesą Lietuvoje ir tinkamai pasiruošti reikiamiems veiksmams.
tags: #nuosavybes #teises #i #dali #bendro #sutuoktiniu