Įrengiant ir eksploatuojant individualią nuotekų sistemą, pasitaiko tipinių klaidų. Štai dažniausios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:
Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras)
Kai kurie gyventojai, siekdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai šiurkštus pažeidimas - teršalai nekontroliuojamai skverbiasi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.
Kaip išvengti:
- Montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui.
- Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį.
- Po įrengimo visada užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmų dėmių - tai padės laiku aptikti nesandarumus.
- Jei talpykla pažeidžiama eksploatuojant (pvz., įskyla nuo grunto slėgio), ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti.
Nepamirškite, kad „gudrybės“ su skylėmis gali atsisukti prieš jus: inspektoriai vis dažniau naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, tad toks pažeidimas lengvai išaiškės.
Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas
Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas, todėl tai, kas tinka vienur, gali netikti kitur. Klaida būtų mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku - gali neužtekti atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m iki šulinio) ar namų pamatų (bent 15 m), be to, molingame grunte filtracija neveiks. Kitas pavyzdys - įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenate tik vasarą, kai galbūt pakaktų paprastesnio sprendimo.
Kaip išvengti:
- Prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją) - sužinosite, ar įmanoma infiltracija.
- Įvertinkite atstumus: ar tilps apsauginė zona jūsų sklype, ar nereikės kaimyno sutikimo.
- Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas paprastai - sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos.
- Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni nei sudėtingas biologinis įrenginys, kuris gali sutrikti ilgesnį laiką nenaudojamas.
Konsultuokitės su specialistais projektuotojais - jie padės parinkti tinkamiausią sistemą pagal jūsų situaciją.
Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas
Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui - nuotekų srautas bus didesnis, nei įrenginys pajėgus išvalyti, todėl į gruntą gali patekti nevisiškai išvalytas vanduo. Arba atvirkščiai - jei ilgesnį laiką įrenginys negauna nuotekų (šeima išvykusi), biologiniai procesai jame nuslopsta.
Kaip išvengti:
- Rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių (geriau imti šiek tiek didesnės talpos).
- Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo - tarkim, neleiskite vienu metu į sistemą didelio vandens kiekio (vonios, skalbimo ir indaplovės iškart).
- Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais - galbūt jie patars prieš išvykstant pripildyti įrenginį švaraus vandens ar imtis kitų priemonių, kad mikroorganizmai visiškai nežūtų.
- Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“ - pirmas dvi savaites ji gali nevalyti taip efektyviai, kol bakterijų kolonija vėl atkurs savo pajėgumą.
Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas
Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas. Kai jo prisikaupia per daug, įrenginys pradeda dirbti prasčiau, gali užsikimšti filtrai, o blogiausiu atveju dumblas ima nešti į išleistuvą (taigi, teršti aplinką). Kitas aspektas - orapūtės nepatikrinimas. Jei sugenda orapūtė, kuri tiekia deguonį bakterijoms, valymas sustoja; savininkai ne visada pastebi, kad ji nebeveikia (ypač jei įrenginys neturi signalizacijos).
Kaip išvengti:
- Sudarykite priežiūros grafiką. Pavyzdžiui, kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį: ar veikia kompresorius (girdisi ūžimas, oro burbuliavimas), ar nėra užsikimšimų, ar nesikaupia kvapas.
- Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas - paprastai 1-2 kartus per metus ar dažniau, priklausomai nuo apkrovos.
- Nepalikite įrenginio be priežiūros ilgam; net jei turite sutartį su aptarnaujančia įmone kartą per metus, patys retkarčiais jį patikrinkite. Taip užkirsite kelią didesniems gedimams ir užtikrinsite stabilų darbą.
Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas
Buityje pasitaiko, kad į kanalizaciją žmonės praleidžia tai, ko tikrai neturėtų. Populiariausi „kaltininkai“: riebalai ir aliejus, kurie, atvėsę, užkemša vamzdžius ir bioreaktorių paviršius; smulkios šiukšlės - ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės. Šios atliekos neirsta ir užkemša siurblius, vamzdelius, ventilius. Taip pat didelė problema - pertekliniai chemikalai. Pavyzdžiui, koncentruoti balikliai, chloro tabletės unitazui, stiprūs vamzdžių valikliai nužudo gerąsias bakterijas, todėl biologinis valymas sustoja.
Kaip išvengti:
- Turėkite vonioje ir virtuvėje taisyklę - į kanalizaciją pilame tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių. Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę.
- Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones; stiprius chemikalus dozuokite itin saikingai.
- Vietoje unitazo kabinamų chloro gaiviklių geriau naudoti ventiliatorių ar natūralesnes priemones. Taip apsaugosite savo įrenginį nuo išderinimo.
Beje, medikamentų, antibiotikų taip pat negalima išmesti į kanalizaciją - jie žudo mikroorganizmus ir teršia aplinką; nebereikalingus vaistus atiduokite į vaistinę utilizavimui.
Dokumentacijos nevedimas ir nesilaikymas formalių procedūrų
Kartais gyventojai tvarkingai eksploatuoja nuotekų sistemą, tačiau nepasirūpina juridine tvarka: neturi sudarę sutarčių, neišsaugo išvežimo kvitų, neatlieka metinio tyrimo. Tai - klaida, nes kilus ginčui ar patikrinimui neturėsite įrodymų, kad nieko nepažeidėte.
Kaip išvengti:
- Sudarykite reikalingas sutartis (dėl išvežimo, dėl priežiūros) ir laikykite jas galiojančias.
- Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis - čia dėkite kiekvieną išvežimo važtaraštį, laboratorinių tyrimų ataskaitas, įrangos techninius dokumentus.
- Taip pat registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama - kai kurios savivaldybės turi registrus individualiems valymo įrenginiams.
- Jei gaunate kokį įspėjimą ar nurodymą iš aplinkosaugos, reaguokite nedelsiant - neatidėliokite iki baudų.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos prižiūrint valymo įrenginius sodybose
- Įrenginį „pamiršta“ po sumontavimo. Nemažai žmonių klaidingai mano, kad sumontavus biologinį valymo įrenginį, juo nebereikia rūpintis. Tai netiesa - nuotekų įrenginio aptarnavimas yra būtinas. Jei nereguliariai šalinamas susikaupęs dumblas ar neprižiūrima orapūtė, laikui bėgant įrenginys gali prarasti efektyvumą.
- Netinkami teršalai kanalizacijoje. Į sodybos nuotekų sistemą kartais patenka tai, ko neturėtų: cheminiai tirpikliai, tepalai, benzinas, dideli riebalų kiekiai, antibiotikai ar kitos bakterijas žudančios medžiagos. Tai kenkia biologiniam procesui - žūva naudingos bakterijos ir valymas sustoja. Taip pat negalima mesti į klozetą neyrančių atliekų (vystyklų, higienos priemonių, plastikų).
- Elektros taupymo eksperimentai. Kita klaida - savavališkai išjunginėti orapūtę norint sutaupyti elektros, ypač jei sodyba nenaudojama porą savaičių. Toks taupymas gali brangiai kainuoti: išjungus aeraciją, bakterijoms ima stigti deguonies, jos žūva arba pereina į anaerobinį (mažiau efektyvų) režimą. Vėliau vėl įjungus, įrenginiui reikia laiko atsigauti, o tuo metu nuotekos gali būti nepakankamai išvalomos.
- Dumblo nešalinimas laiku. Valymo įrenginyje kaupiasi perteklinis dumblas (susiskaidžiusių organinių medžiagų nuosėdos). Jei jo per daug, krenta valymo efektyvumas - dumblas gali imti tekėti į išleidžiamą vandenį, atsiras kvapai, užsikimš filtravimo laukas. Dažna klaida - delsti ir neišsiurbti dumblo tol, kol įrenginys beveik užsipildo.
- Saviveikla taisant gedimus. Iškilus techniniam gedimui (pvz., sugedus orapūtei, siurbliukui ar užsikimšus vamzdžiui), kai kurie žmonės bando tvarkyti patys, neturėdami reikiamų žinių. Tai gali pabloginti situaciją arba kelti pavojų (pvz., dirbant su elektros įranga šlapioje aplinkoje).
- Dokumentacijos nepildymas. Kaip minėta ankstesniuose skyriuose, kiekvienas individualiai tvarkantis nuotekas privalo turėti sutartį su atliekų tvarkytoju (dėl dumblo išvežimo) arba bent jau kvitus, patvirtinančius, kad dumblas buvo išvežtas teisėtai. Taip pat nuo 2024 m. - išvalytų nuotekų laboratorinio tyrimo protokolą. Dažna klaida - nepasirūpinti šiais dokumentais. Tai gali sukelti rūpesčių per patikrinimą.
Sprendimai:
- Sudarykite rutiną arba priežiūros sutartį, kad bent kartą per metus specialistai atliktų techninę apžiūrą, išvalytų, išsiurbtų dumblą. Taip pat patys stebėkite įrenginį.
- Edukacija ir atsakingas naudojimas. Kasdieninė priežiūra turi užtikrinti, kad įrenginys gaus tik buitines nuotekas, o agresyvios chemijos pateks kuo mažiau. Buitinę „chemiją“ rinkitės kuo švelnesnę, tinkamą naudoti su biologiniais valymo įrenginiais.
- Orapūtė turėtų veikti taip, kaip numatyta gamintojo - daugelis sistemų suprojektuotos veikti nenutrūkstamai arba pagal automatinį ciklą. Jei išvykstate ilgesniam laikui ne šildymo sezono metu, geriau palikite įrenginį veikti normaliai arba pasitarkite su specialistais dėl optimalaus režimo, užuot visiškai išjungę elektros tiekimą.
- Turėkite grafiką. Paprastai individualiam namui dumblą siurbti reikia ~1 kartą per metus (nuolat gyvenant) arba kas 2 metus, jei naudojama labai retai. Sezoninėje sodyboje dumblą pravartu pašalinti po aktyvaus sezono pabaigos, kad per žiemą sistema liktų švari. Kartu su dumblu išsiurbiamos ir sukaupusios nuosėdos pirminėse kamerose, tad pavasarį turėsite daugiau talpos naujoms nuotekoms. Taupyti šiai paslaugai nevertėtų - laiku neišvežus dumblo, galite prarasti visas sutaupytas lėšas remontuodami užsikimšusį įrenginį ar filtracijos lauką.
- Valymo įrenginių servisas turėtų būti patikėtas specialistams. Geriau kreipkitės į įmonę, kuri atlieka valymo įrenginių remontą ar priežiūrą - dažnai tai tie patys gamintojų atstovai arba sertifikuoti meistrai, kurie išmano konkretaus modelio ypatybes. Jie galės profesionaliai pakeisti susidėvėjusias dalis (pvz., orapūtės membranas, filtrus, vožtuvus) ir atkurti sistemos darbą.
- Sistemingai kaupti dokumentus - sudarykite segtuvą, kur laikysite visus su nuotekų ūkiu susijusius popierius. Taip jausitės ramiau ir būsite pasiruošę bet kada įrodyti, kad jūsų nuotekų įrenginio aptarnavimas atliekamas tinkamai.
Santrauka: daugelio klaidų galima išvengti tiesiog laikantis eksploatavimo instrukcijų ir elementarių principų. Nuotekų sistema - ne „įrengti ir pamiršti“ objektas; jai reikia šiokios tokios priežiūros. Tačiau tai nereiškia didelių pastangų: tiesiog reguliariai stebėkite, ką pilate ir ko nepilate į kanalizaciją, periodiškai atlikite techninę apžiūrą, neišjunkite įrenginio be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio smulkmenos (pvz., vienas įmestas plastiko gabalėlis) ilgainiui gali sukelti didelį gedimą.
Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas
UAB „Kauno vandenys” informuoja, kad jeigu nesate prisijungę prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bet turite privestus vandentiekio ir nuotekų tinklus iki sklypo ribos, galite pasinaudoti galimybe prie jų prisijungti pagal Kauno miesto savivaldybės priimtą 2022 m. liepos 19 d. sprendimą „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų namų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas” Nr. Programos lėšos naudojamos pareiškėjų įgyvendinamiems Programos projektams finansuoti. Skiriama 100 proc. Savininkus arba įgaliotus asmenis su privalomais dokumentais prašome atvykti į UAB „Kauno vandenys” Techninį projektų skyrių (Aukštaičių g.
Vandens ir nuotekų prijungimas - vienas svarbiausių žingsnių statant namą, be kurių neįmanoma įsivaizduoti patogaus gyvenimo. Tačiau šiuos darbus reikia atlikti kokybiškai ir pagal atitinkamas tvarkas.
„Gyventojas, kuris nori turėti centralizuotą geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugą, turi kreiptis į miesto ar rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas. Įmonė išduoda technines sąlygas, atliekami projektavimo ir, galop, statybos darbai paklojant vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal teisės aktus, teritorijas, į kurias bus atvestos centralizuotos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, nustato savivaldybės.
„Jeigu sklypas nėra išplėtotų vandens ir nuotekų tinklų teritorijoje, įmonė turi pasakyti, kada juos išvystys ir kada turės galimybę leisti prisijungti“, - aiškina jis.
Norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, reikės parengti projektą pagal vandentvarkos įmonės išduotas technines sąlygas. „Žinoma, galima šiuos darbus atlikti ir pačiam, bet jie turi būti padaryti pagal patvirtintą projektą ir įmonės reikalavimus.
„Tai nėra paprasti darbai, viską reikia įrengti iš kokybiškų, sertifikuotų medžiagų, turi būti naudojama patikima, reikalavimus atitinkanti uždaromoji armatūra. Pavyzdžiui, jei vandentiekio vamzdyną paklosi sekliau, nei reikalaujama, jis tiesiog gali užšalti. Didžioji dalis mūsų nuotekų tinklų yra savitakiniai, todėl, jeigu pasiklosi nuotekų vamzdžius su nepakankamu nuolydžiu, nuotekos prastai tekės į nuotekų surinkimo trasą ir nuotakynė tiesiog užsikimš. Tai gyvenimiški atvejai, su kuriais vandentvarkos profesionalai neretai susiduria. Kai kur sklypai būna žemiau nei mūsų savitakinės nuotekų trasos, tuomet reikia statyti siurblines, kaupti nuotekas rezervuare ir specialiais nuotekų siurbliais perpumpuoti nuotekas į mūsų nuotakynę. Kiekvienas atvejis yra labai individualus ir tikrai nerekomenduoju daryti taip, kaip kartais žmogui atrodo geriau.
Šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos gyventojų centralizuotai aprūpinama geriamuoju vandeniu. Tačiau ne visose mažose ar naujose gyvenvietėse tai įgyvendinta.
„Jeigu įmonė negali aprūpinti geriamojo vandens surinkimo ir nuotekų tvarkymo paslauga iš savo centralizuotų tinklų, t. y. sklypas yra nutolęs už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo teritorijos ir tinklų neplanuojama artimiausiu metu nutiesti, tokiu atveju savivaldybės duoda galimybę vandeniu apsirūpinti individualiai. Galima išsigręžti gręžinį arba, priklausomai nuo vietovės, naudoti iškastinių šulinių vandenį, kaip tai buvo daroma ilgus dešimtmečius. Žinoma, to tikrai nerekomenduoju, nes kastinių šulinių vanduo yra paviršinis ir jo kokybė neprognozuojama. Pirmiausiai reikia savivaldybėje gauti leidimą išgręžti gręžinį ir atlikti gręžinio projektavimo darbus. Įrengus gręžinį jį įregistruoti Lietuvos geologijos tarnyboje. Bet kartu reikia atsakingai galvoti, kur dėti nuotekas.
„Valymo įrenginių gamintojų dabar yra labai daug, jie yra patogūs naudoti ir valo gerai. Vienintelis klausimas, kur išvalytą vandenį padėti. Jeigu greta yra upelis, reikia gauti leidimą išvalytas nuotekas ten išleisti, padaryti tyrimus, kad tas įrenginys neteršia gamtos ir jį užregistruoti. Kitas būdas, jeigu nėra atviro vandens šaltinio, tokiu atveju ruošiamos infiltracinės sistemos, kurios išvalytą vandenį filtruoja į gruntą.
Individualiai nuotekas tvarko apie 20 proc. gyventojų, aplinkos ministerijos duomenimis. Savivaldybės sprendžia, kuriose vietovėse ir kada bus įrengta centralizuota nuotekų surinkimo sistema, tvirtindamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus.
Didžiausias nuotekų valymo įrenginių privalumas - apsauga gamtai ir žmogui, teigia nuotekų valymo įrenginių įmonės „Gryn“ direktorius Donatas Juškevičius. Įrenginiuose dėl aktyviojo dumblo buitinės nuotekos išvalomos nuo kenksmingų medžiagų. Išvalytas vanduo tampa nepavojingu aplinkai, tokį vandenį galima išleisti į gruntą, atvirus vandens telkinius, vanduo gali būti kaupiamas ir naudojamas laistyti pievą, tujas ar gėlynus. Išvalytas vanduo apsaugo sklypo gruntinius vandenis, o tuo pačiu geriamo vandens gręžinį.
Dažnai buitinio nuotekų valymo įrenginio įsigijimas ir įrengimas kainuoja mažiau nei prisijungimas prie centrinės kanalizacijos. Įrenginio eksploatacija taip pat paprasta ir nebrangi. Įrenginys skirtas iki 6 asmenų šeimai ir suvartoja nuo 0,7 iki 0,9 kWh elektros per dieną. Jei elektros kaina - 0,28 Eur/kWh, per mėnesį už įrenginio sunaudotą elektrą mokėsite apie 6 eurus. Palyginimui, Vilniaus mieste, sunaudojant 12 kubinių metrų vandens per mėnesį, už nuotekų tvarkymą mokėtumėte beveik 12 eurų. Populiariausi biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių našumas 0,9 m3/parai, skirti iki 6 asm. šeimai. Vidutinė tokio įrenginio rinkos kaina - 1600 eurų.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių įvairovė yra didelė, tačiau renkantis labai svarbu pasitikrinti, ar jis yra sertifikuotas ir turi CE pažymėjimą. Tik Europos Sąjungos laboratorijose išbandyti įrenginiai gauna CE ženklą, kuris patvirtina, kad gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Lietuvoje, Aplinkos apsaugos ministro įsakymu (Nr. D1-487), nuo 2010 m. liepos 1d. įrengti galima tik tuos nuotekų valymo įrenginius, kurie pažymėti CЄ ženklu. Be to, už aplinkos teršimą nuotekomis taikomos nuobaudos.
Svarbu įsivertinti, kiek asmenų juo naudosis dabar ir ateityje, ar numatomas šeimos pagausėjimas, ar neišaugs vandens vartotojų skaičius savaitgaliais, renkantis nuotekų valymo įrenginio dydį. Nuotekų valymo įrenginys, kaip ir namas, statomas visam gyvenimui, todėl rinktis reikia atsakingai. Jei nepasitikite savo jėgomis, kreipkitės į specialistus, kurie padės išsirinkti įrenginį, parinks tinkamą jo vietą ir atliks įrenginio montavimo darbus. Nuotekų valymo įrenginių veikimo kokybė, efektyvumas priklauso nuo sumontavimo, todėl geriau tai palikti profesionalams.
Iki 2029 m. tokios išgriebimo duobės turi būti pakeistos biologiniais nuotekų valymo įrenginiais. Tokiose duobėse per laiką grunte renkasi dumblas, įvairios atliekos, mažėja grunto pralaidumas, todėl jas valyti reikia vis dažniau. Geriausias sprendimas - įrengti biologinį nuotekų valymo įrenginį, kuris tarnaus ilgai.
Gamintojai suteikia nuo 10 iki 20 metų garantiją įrenginio korpusui biologiniams nuotekų valymo įrenginiams. Tam, kad įrenginys tarnautų ilgai, svarbu laikytis gamintojo instrukcijų, pateikiamų techniniame pase. Be to, nuo šių metų norintiems įsirengti nuotekų valymo įrenginius, nebereikia statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai jie statomi miestų, saugomose ar kultūros paveldo objektų teritorijose, kur pirmenybė turi būti teikiama centralizuotiems tinklams. Tokiu būdu stengiamasi sumažinti biurokratiją, pagreitinti ir palengvinti nuotekų valymo įrenginių montavimo procesą, taupyti gyventojų pinigus už papildomus projektus. Jei nusprendėte įsirengti nuotekų valymo įrenginį, pasidomėkite, ar jūsų savivaldybėje teikiamos kompensacijos už nuotekų valymo įrenginius.
Buitinių nuotekų išvežimo paslauga kasmet vis labiau populiarėja, teigia „Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai Renata Saulytė. Griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, aplinkosaugininkams didinant baudas, griežčiau kontroliuojant, ar tinkamai tvarkomos buitinės nuotekos, ši paslauga kasmet vis labiau populiarėja. Paslaugos kaina (su rezervuaro išplovimu), priklausomai nuo vietovės - t. y. zonos, iš kurios nuotekos išvežamos svyruoja nuo 100 iki 125 Eur su PVM už reisą. Paslaugos kaina be rezervuaro plovimo - nuo 45 iki 65 Eur su PVM už reisą.
„Vilniaus vandenys“ sulaukia vis daugiau norinčiųjų prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, tačiau procesas galėtų būti spartesnis. Prijungti vartotojus prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įpareigoja Europos Sąjunga. Miestų nuotekų valymo direktyva numato, kad tankiai gyvenamose, ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, 98 proc. nuotekų turi būti valoma centralizuotai, o likusi nuotekų dalis gali būti valoma individualiais nuotekų valymo įrenginiais, tačiau jie privalo atitikti tokius pat aplinkosaugos reikalavimus. Nurodoma, kad galutinis Europos Komisijos terminas, iki kada Lietuva turi tai įgyvendinti - 2023-ieji.
Vis dėlto, nepaisant „Vilniaus vandenų“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dedamų pastangų, gyventojai prie centralizuotų sistemų jungiasi ne itin noriai, teigia R. Saulytė. Anot jos, žmonės dažniau renkasi vietinius valymo įrenginius.
Prisijungimo prie centralizuotų tinklų trukmė ir kaina priklauso nuo vietovės, ar artimiausioje gatvėje yra tinklas. Prijungimo prie centralizuotų sistemų kaina gali skirtis dėl atstumų, darbų sudėtingumo, pasirinktų rangovų ir jų įkainių. Labiausiai kaina priklauso nuo atstumo, kiek metrų tinklo bus klojama nuo gatvės iki namo, taip pat ir nuo dangos, kurią reikės ardyti ir vėl atstatyti. Kaina gali siekti apie 2-3 tūkst. eurų. Tačiau yra programų, kuriose gyventojai gali gauti finansavimą.
Delsiantys prisijungti prie centralizuotų sistemų dažnai neįvertina valymo įrenginių eksploatavimo kainos. Tokių įrenginių priežiūrai susidaro solidžios sumos, nes juos taip pat reikia prižiūrėti, reguliariai valyti, keisti nusidėvėjusias detales ir pan. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, centralizuoti tinklai yra vienareikšmiškai geresnis ir labiau finansiškai apsimokantis sprendimas. Prisijungę klientai gali būti ramūs dėl aplinkosauginių aspektų, nes tinklai yra prižiūrimi, reguliariai atnaujinami, vykdoma avarijų prevencija.
Netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata ir gamtos gerove. Dažniausiai tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos pilamos į nesandarias pačių gyventojų įrengtas nuotekų duobes, todėl jos, pasiekusios gruntinius vandenis, vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos tiesiog pilamos į upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia pačias upes.