Transformatorinės įrengimo sklype reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime transformatorinių įrengimo reikalavimus sklypuose Lietuvoje, taip pat išnagrinėsime, ar priklauso kompensacija, jei jūsų sklype stovi elektros perdavimo linijos stulpai ar elektros pastotė.

Kompensacija už elektros įrenginius sklype

Ar jums priklauso kompensacija, jei jūsų sklype stovi elektros perdavimo linijos stulpai ar elektros pastotė?

Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, kurie priklauso atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla.

Atsakovės darbuotojai neperspėję atvažiuodavo prie elektros stulpų ar pastotės ir ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras.

Atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turėdavo apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų išlaidų degalams.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarta tai, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos.

Apie nustatytą servitutą ieškovas sužinojo vėliau - iš VĮ Registrų centro gavęs pažymą, kurioje nurodyta, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas per klaidą.

Ieškovas prašė priteisti kompensaciją už naudojimąsi servitutu ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė.

Ieškovas pateikė kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas įgijo servitutu apsunkintą žemės sklypą iki kitokio (naujo) servituto atlygintinumo teisinio reglamentavimo, nereiškia, kad toks servitutas yra neatlygintinis ir žemės sklypui netaikomas naujas servituto teisinis reglamentavimas, nes priešingu atveju būti pažeistas lygiateisiškumo principas.

LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisminis procesas dėl kompensacijos priteisimo

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas 2012 m. spalio 16 d. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1520 Lt (434,43 Eur) kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją mokėti nuo ieškovo 2007 m. sausio 15 d. kreipimosi į AB VST dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo iki kol jis valdys, o atsakovė ar bet kuris kitas ūkio subjektas naudosis jam nuosavybės teise priklausančio 1,7403 ha ploto žemės sklypo dalimi servituto pagrindu, 1 380 000 Lt (399 675,63 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, kurie priklauso atsakovei.

Šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla.

Atsakovės darbuotojai neperspėję atvažiuodavo prie elektros stulpų ar pastotės ir ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras.

Atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turėdavo apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų išlaidų degalams; jos, ieškovo skaičiavimu, per vienerius metus sudaro 80 Lt (23,17 Eur) dėl kiekvieno stulpo (apvažiuojant 19 stulpų - 1520 Lt, arba 434,43 Eur).

Nekilnojamojo turto 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarta tai, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos.

Apie nustatytą servitutą ieškovas sužinojo tik 2009 m. rugsėjo mėn. iš VĮ Registrų centro gavęs pažymą, kurioje nurodyta, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas per klaidą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė ieškinį nurodęs, kad ieškovo sklype esantys elektros įrenginiai pradėti eksploatuoti dar 1965 metais, todėl priteisti iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi ieškovo žemės sklypu nebuvo teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, nei Specialiosiose žemės ir miško naudojimosi sąlygose, patvirtintose Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, nei Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, nėra nustatyta prievolė mokėti kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, jeigu energetikos objektai buvo įrengti iki 2004 m. liepos 10 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. kasacinį skundą, 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegija nurodė, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis.

Nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl atsiradusios naujos teisės normos, reglamentuojančios ar nustatančios naujus ar papildomus reikalavimus savininkams, taikomos neatsižvelgiant į tai, kad jos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams.

Kadangi atsakovei priklausančių elektros įrenginių apsaugos zona yra 0,119 ha, dėl jų nustatytas servitutas, tai akivaizdu, kad esant tokios apimties nustatytam servitutui gali būti varžoma ieškovo nuosavybės teisė, patiriami nuostoliai, kurie galėtų būti kompensuojami viešpataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada atmesti ieškovo reikalavimą neįrodžius patirtos tiesioginės žalos atsakovei eksploatuojant jam priklausančius elektros įrenginius ir iš esmės nesvarsčius ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją servituto atlygintinumo pagrindu, kada ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas ir šiuo argumentu, negalėjo būti pripažinta tinkamu šios bylos dalies išnagrinėjimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Iš ekspertizės išvados ir teisme apklaustos ekspertės D. Aleknienės paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemė naudojama pagal paskirtį, žemės sklype yra ir ieškovo sodyba, į kurią atvesta elektra, ūkininko sodybos sklype stovi stulpai ir transformatorinė, tik 5 atramos stovi žemės sklype, kuris naudojamas žemės ūkio paskirčiai, ir šios atramos yra prie kelio; tuo atveju, jeigu dėl AB „Lesto“ veiksmų būtų padaryta žala ieškovo žemės sklypui, tai šią žalą atsakovė turėtų atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ginčo žemės sklypą su jame esančiais elektros energetikos objektais ir įrenginiais įsigijo 1997 m.; jis pats nėra ūkininkas, nuo 2007 m. minėto žemės sklypo nedirba, juo leido naudotis kitam asmeniui.

Ieškovas prašomą priteisti kompensaciją vertino kaip galimai patiriamus nuostolius, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad pats tiesiogiai patyrė nuostolius, kurie turėtų būti kompensuojami tokiu būdu ir tokia suma, kaip jis nurodė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, o jokių aiškių argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimu, nepateikė.

Atsakovei pareikalavus taikyti ieškinio senatį, teismo nuomone, buvo pagrindas taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį ir atmesti ieškinį (CK1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys, 1.125 straipsnio 8 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 20 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Spręsdamas kilusį ginčą, ar įstatymu nustatytas servitutas ieškovo žemės sklype yra atlygintinis ir ar pagrįstai ieškovas prašo priteisti kompensaciją servituto atlygintinumo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsniu ir nurodė, kad naujų tinklų tiesimui ar kitų elektros įrenginių įrengimui kitų asmenų žemėje įstatymas įtvirtina reikalavimą perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriams sudaryti sutartis su žemės savininku, gauti jo sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustatyti žemės servitutą, tačiau įstatyme nenurodyta, kad iki 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti nustatomas servitutas yra atlygintinis.

Ieškovo žemės sklypo daliai, kurioje yra elektros įrenginių apsaugos zona, atitinkami reikalavimai dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų buvo taikomi dar iki to momento, kai jį įsigijo ieškovas.

Įstatymu nustačius servitutą, ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių bei pareigų (ribojimų) apimtis, lyginant ją su sklypo įsigijimo metu galiojusiais teisės aktais nustatytais ribojimais elektros apsaugos zonoje, iš esmės nepasikeitė, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovui nustatytas servitutas yra atlygintinis.

Ieškovas įsigijo žemės sklypą, kuris buvo įvertintas atsižvelgiant į jo naudojimo apribojimus.

Ekspertizės akte žemės sklypo vertės skirtumas buvo nustatytas ne dėl paties servituto nustatymo, o dėl esamų apribojimų dėl oro elektros tinklų apsaugos juostų, kurie teisės aktais buvo nustatyti dar iki sklypo įsigijimo.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovo žemės sklypo daliai nustatytas servitutas yra neatlygintinis, nebebuvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo.

Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas savo pažeistas teises, susijusias su nuosavybės teise, gali ginti remdamasis naujuoju CK, tačiau bylą nagrinėję teismai ginčą sprendė vadovaudamiesi servituto nustatymo metu galiojusiais, tačiau dabar nebegaliojančiais teisės aktais ir nesvarstė ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją dėl servituto pagrįstumo.
• Pagal CK 4.129 straipsnį servituto atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta tik šalių susitarimu, tačiau ieškovas niekada anksčiau neleido atsakovei neatlygintinai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir neketina to leisti ateityje.
• Tai, kad ieškovas nebėra ūkininkas, nėra reikšminga bylai aplinkybė ir negali paneigti įstatyme įtvirtintos servituto atlygintinumo prezumpcijos.
• Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu; nuostoliai nustačius servitutą gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti.
• Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti.
• Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
• Daikto nuvertėjimo faktas pats savaime patvirtina, kad tarnaujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo patiria nuostolių, kuriuos privalo atlyginti viešpataujančiojo daikto savininkas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
• Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į ekspertizės išvadoje pateiktą žemės sklypo vertę, įvertinus esamus apribojimus dėl oro elektros tinklų apsaugos juostų, ir šio sklypo vertę, kokia ji būtų, jei apribojimų dėl oro elektros tinklų apsaugos juostų nebūtų.
• Iš šios išvados matyti, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo nuvertėjimo dėl nustatyto servituto faktas yra akivaizdus.
• Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydžio, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui ir pan.
• Teisės aktuose reglamentuota nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).

Atsakovo argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus.

Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

• Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimo už servituto nustatymą ir kompensacijos mokėjimą.
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) 23 straipsnyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi CK įtvirtintais pagrindais.
• CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.
• Tai reiškia, kad šiuo atveju įtvirtinta išimtis, kuri susijusi su tais atvejais, kai servitutas nustatomas įstatymu.
• Taigi servitutas, kaip daiktinė teisė, kuris nustatytas tam tikru įstatymu, neregistruojamas viešame valstybės registre.

Transformatorinės statyba naujame sklype

Kai esi naujas vartotojas ir nori gauti elektrą, VST pažiūri, kaip tau galėtų ją pajungti.

Jeigu neužtenka esamų galingumų ir reikia statyti transformatorinę, sklype turi būti numatyta vieta jai statyti ir toje vietoje VST suteikiami išskirtiniai servitutai.

Padarius projektą vartotojas moka 40 proc. kainos, o VST 60 proc.

Visi tinklai ir transformatorinė yra VST nuosavybė.

Ir kas ir kada prie jos jungsis jūs negalite įtakoti.

Jeigu jau prireikia transformatorinės, tai kreiptis reikia į VST ir prisidėti prie jos pastatymo reiks proporcingai.

Nors pastatyta transformatorine ir pereina VST žinion, tačiau naujiems vartotojams padavus paraiška elektros įvedimui,jiems įteikiamas raštas su sąlygomis,kurias įvykdžius elektra bus ivesta.

O viena iš sąlygų yra kaimynų sutikimas Ir jeigu kaimynai bus pikti ant to neprisidejusio prie statybu kaimyno, tai jam sutikimo ir neduos.

Jei transformatorine stato bendrija, tokiu atveju, jei kas papildomai nori prisijungti prie jos, tai turi gaut leidima is bendrijos ir zinoma i jos saskaita inesti tam tikra suma pinigu uz prisijungima. Bet tai neliecia pavieniu asmenu, kurie grupej nesukure jokios bendrijos pasistate transformatorine.

ESO apsaugos zonos

Apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus, tarp jų ir ESO, iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas (2022 m. pabaigoje šis terminas pratęstas iki 2024 m.

Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga.

Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

ESO valdomam tinklui apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus planus, kurie buvo viešinami bendrovės ir atitinkamų savivaldybių internetinėse svetainėse bei nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.

Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.

Žemės sklypų, kuriems buvo įregistruota el. ryšių apsaugos zona, sąrašas pateikiamas prie el. Ar žemės sklypas patenka į įregistruotas elektros, dujų ar el.

Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus.

Gyventojų patirtis ir nuogąstavimai

Supratę, kad aušta elektros įtampa galimai neprisidėtų prie Jūsų sveikatos ir, savaime, suprantama, ženkliai sumenkintų Jūsų sklypo ir namo vertę, bandytumėte ieškoti teisybės?

Viltumėtės, kad gyvenate teisinėje šalyje, kurioje ginami paprastų žmonių interesai?

Be reikalo.

Dalį žemės prie jos namo priklausanti visai ne jai. Maža to, T. Rimšienės vyrui mirus nuo vėžio, ji labai nerimauja ir dėl savo sveikatos.

T. Rimšienė sako, kad šalia jos namų įrengtas elektros stulpų miškas ne tik baugina kenksmingumu sveikatai, bet ir mažina jos namo bei sklypo vertę.

Be to, žemės ūkio paskirties sklype atsiradę elektros stulpai mažina ir T. Rimšienės ūkininkui nuomojamos žemės vertę.

ESO komentavo, kad apie vykdomus darbus gyventojai būna informuojami elektroniniu paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis.

Tačiau ne visi tokį informavimo būdą yra užsisakę.

Teoriškai T. Tuo tarpu greitu metu tikėtis požeminio kabelio T. Rimšienė taip pat negali, nebent sutiktų už darbus sumokėti pati.

Ar verta baimintis elektros stulpų, stovinčių visai čia pat gyvenamojo namo? Vieni įsitikinę, kad taip, kiti tuo tarpu teigia, kad jie nekenkia.

Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad nėra jokio aiškaus neigiamo elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai, jei ekspozicija yra mažesnė už dabartiniuose standartuose nustatytus lygius.

Nėra pateikta jokių įtikinamų galutinių įrodymų, kad elektromagnetiniai laukai būtų pavojingi sveikatai.

Elektros tinklų įrengimo ir priežiūros išlaidų pasidalijimas

tags: #jei #sklype #yra #transformatorine