Esu plaukęs daug kruizų įvairiuose žemynuose, be to, daug domėjausi šiuo kelionės būdu. Ar kelionė kruizu - jums? Ko iš jos tikėtis? Į kur plaukti? Kada ir kur pirkti?
Visuose kruizuose kelionės tvarka labai panaši. Ryte laivas atplaukia į uostą ir keleiviai išleidžiami. Taip pat į daugumą kruizų įeina ir „jūros dienos“ (sea days), kurių metu laivas vien plaukia.
Kruizas su mažiau jūros dienų
Jeigu jūs - iš tų, kuriems patinka pažinti įvairias šalis ir miestus, arba dar nežinote, ar gerai jausitės laive - rinkitės kruizą su kuo mažiau jūros dienų. Tiesa, jei jūs labiau mėgstate kurortines pramogas nei lankytinas vietas - jūros dienų metu irgi turėsite ką veikti.
Šiuolaikiniai didieji kruiziniai laivai - tai tikros plaukiojančios pramogų salos.
Šiuolaikiniai didieji kruiziniai laivai - tai tikros plaukiojančios pramogų salos, talpinančios tarp 2000 ir 5500 keleivių. Kiekviename rasite teatrą su reguliariais pasirodymais, baseinus, sūkurines vonias, barus, kazino, atvirus denius su šezlongais deginimusi. Didesniuose būna ir minigolfas, bėgimo takelis, treniruoklių salė, biblioteka, vandens atrakcionai.
Tiesą pasakius, yra nemažai užkietėjusių kruizų fanų, kurie netgi uostuose nelipa į krantą (išlipti - neprivaloma). Jie keliauja dėl paties laivo ir jo pramogų. Tokiems mano pirmajame kruize vieną dieną prie baseino net surengtas suvenyrų turgus - su prekėmis (marškinėliais ir pan.) iš visų pakeliui praplaukiamų uostų.
9 dalykai, kuriuos reikia nuveikti vos įlipus į kruizinį laivą
Kruizo kaina
Tiesa, pirmą kartą keliaujantieji kruizu išgirdę, kad kruize „viskas įskaičiuota“, gali nemenkai nusivilti. Ne, tai nėra apgavystė: išties, galima plaukti kruizu ir neišleisti laive nė papildomo dolerio. Į pačią kruizo kainą paprastai įeina maistas, spektakliai ir koncertai, nakvynė, pagrindinės poilsio ir pramogų zonos (šezlongai, baseinai).
Nemokamų restoranų kruiziniame laive paprastai būna bent keli.
Jeigu laive kažkas mokama, tai kainos, palyginus su krantu, beveik visuomet pakeltos ne procentais, o kartais - net jei neva yra “40% nuolaida”. Sunkiausia apsieiti be gėrimų. Tiesa, valgio metu jie dažnai siūlomi nemokamai: bet tik tam tikri (pvz. vieną dieną tik citrinų sultys ir šalta arbata, kitom dienom kas kita).
Man sutaupyti padėjo susipažinimas su kruizo taisyklėmis. „Carnival“, „Royal Caribbean“ ir kai kurios kitos kruizinių laivų linijos leidžia pirmajame uoste atsinešti į laivą savo gėrimų: kiekvienam žmogui po 12 skardinių (350 ml) ir 1 vyno butelį (750 ml). Be to, „Carnival“ galima dar prieš kruizą kompanijos internetiniame tinklapyje užsisakyti vandens butelių - tokiu atveju jie kainuos nedaug brangiau, nei krante. Kitose kruizinių laivų linijose, tiesa, taisyklės gali skirtis - paskaitykite. Šiaip kiek patyriau jei nėra akivaizdaus piktnaudžiavimo, į didesnio kiekio nealkoholinių gėrimų, vandens atsinešimą linijos žiūri atlaidžiai (t.y.
Arbatpinigiai kruize
Taip pat į kruizo kainą neįskaičiuoti arbatpinigiai. Ir ne, tai ne tas pats, kas kokiam Lietuvos restorane - palieki pusę euro, jei nori, jei nenori - tiesiog išeini. Kruiziniame laive nuo tavęs juos nuskaičiuoja automatiškai, jeigu neliepi nenuskaičiuoti (JAV, kurioms priklauso dauguma kruizinių laivų, šitaip „nuimti“ „rekomenduojamus“ arbatpinigius be priežasties - labai kultūriškai nepriimtina). Gale gauni „arbatpinigių išklotinę“.
Ir sumos didžiulės - mums, tarkime, „automatiniai arbatpinigiai“ pirmojo kruizo kainą pakėlė ~16%. Be to, be tų automatinių bendrų arbatpinigių, kruizinių laivų kompanijos nuolat mėgina „ištraukti“ papildomus. Kiekviena paslauga, kurią pirksite laive, be oficialios kainos dar bus padidinta keliolika arbatpinigių procentų, o ant čekio boluos tuščia vieta įrašyti papildomai „laisvanoriškai“ „aukai“.
Kodėl? Nes arbatpinigių forma kruizinių laivų kompanijos faktiškai moka savo įguloms algas. Taip sumažėja mokesčių našta. Be to, amerikiečiai pamišę dėl arbatpinigių. Net kur viskas įskaičiuota jie baimingai klausinėja vienas kito „Ar tikrai čia nereikia nieko dar palikti?“. O kruizinių laivų forume vieną ekskursiją krante amerikietis išpeikė, kadangi joje „daug skirtingų gidų ir vairuotojų, todėl, jei važiuosite, ruoškite daug arbatpinigių“.
Kruiziniame laive, beje, gryni pinigai „nevaikšto“ (išskyrus kazino). Kiekvienas prieš išplaukdamas atsidaro laivo sąskaitą ir atsiskaitinėja savo kajutės raktine kortele. Kaip ten bebūtų, visais savo kruizais likau labai patenkintas. To, kas nemokama - pilnai pakako smagiai praleisti tą metą, kai laivas plaukė.
Maitinimas kruize
Nemokamų restoranų kruiziniame laive paprastai būna bent keli (pvz. „Pagrindiniuose restoranuose“ kuriama prestižinė atmosfera: ten kas kartą tiekiamos trijų ar keturių patiekalų vakarienės, maisto reikia laukti ilgai, o padavėjai linkę pašnekėti. Kai kuriais vakarais yra privaloma rengtis elegantiškai (kiek rimtai į tai žiūrima, priklauso nuo kruizinių laivų kompanijos, tačiau net ir „Carnival“, kurios „„cruise elegant“ „dreskodas“ šiaip jau vienas švelniausių, daug kas ėjo vakarieniauti su vakarinėm sukniom ir kostiumais).
Taip pat kruiziniuose laivuose būna ir nemokami „paprasti restoranai“ - švediškas stalas ar valgyklos (casual restaurant, buffet). Paprastai kruizuose valgau būtent ten: paprasčiau, gali įsidėti ko nori ir kiek nori, trunka trumpiau, jie atidaryti kokias 9 val. per dieną, o kažkuris maistas (pvz. picos) gali būti tiekiamas ir visą parą. Maisto kokybė - tikrai puiki.
„Pagrindiniame restorane“, tiesa, irgi būdavo, kad pavalgydavau skaniai, bet kai pasirinkimas ten nedidelis, negalima paragauti - užsakydamas patiekalą kartais „prašaudavau“. Eiti į mokamus laivo restoranus visiškai nesinorėjo: kainos ten ne šiaip sau “priemokos už geresnį maistą” - jos gerokai didesnės, nei kranto restoranuose. Ir taip po kiekvieno kruizo priaugu apie 3 kg svorio… O apsidarius dažname laive atrodo, kad geras 80% keleivių yra nutukę: nežinia ar dėl to, kad Amerikoje paplitęs nutukimas, ar čia ir plaukimo kruizais pomėgis daro savo… Juk labiausiai užkietėję fanai, būna į kruizus leidžiasi ir po keturis kartus per metus - visos jų atostogos taip prabėga. „Aišku, grįžę namo niekam nesakysite tiesos, kiek čia valgėte“ - traukė per dantį keleivius vieno mūsų laivų komediantas.
Afroamerikietė Konsuela Ivy pasirodymas kruiziniame laive.
Pramogos kruize
Kiekvieną vakarą po durimis kajutės tvarkytojas pakiša laivo laikraštį, kur parašyta, kokiu laiku kas vyks rytoj. Muzikantai pasitinka išlipančius ar grįžtančius į laivą keleivius. Pramogos kruizinio laivo teatre susideda iš laive gyvenančios trupės (šokėjų ir dainininkų) įvairių pasirodymų bei atvykstančių kviestinių atlikėjų, „keliaujančių“ iš laivo į laivą. Atlikėjų pavyzdžiai iš mūsų laivų: afroamerikietė Konsuela Ivy; meksikietis žonglierius; amerikietis, mokantis pamėgdžioti žvaigždžių balsus.
Kai plaukėme „Carnival“ linija, garsėjančia, kaip įpareigoja pavadinimas, pramogų gausa, nuo jų skambėjo visas laivas: eidamas koridoriais išvysdavai čia koncertuojančią grupę, čia didžėjų, čia šokėjus. Scenų buvo apie penkias. O baras laivo gale daugelį vakarų virsdavo „komedijų klubu“, kur pasirodydavo „stand-up“ komediantai. Dar kitur vykdavo viktorinos (tiesa, man pernelyg dažnai susijusios su JAV popkultūra).
Kruizinių laivų kompanijos tik mažumą pajamų gauna iš pačių kruizų pardavimų. Kitkas - iš mokamų prekių ir paslaugų kruiziniuose laivuose, o taip pat iš patalpų nuomos. Yra kam nuomoti: ištisos įmonės savo produkcija prekiauja vien laivuose! Papuošalais, laikrodžiais, netgi paveikslais.
Įprasta, kad pardavimai pateikiami kaip savotiškas šou ar paskaita. Pusė jo bus įdomi ir tikra informacija (tarkime, apie deimantų klasifikaciją), kas liko - reklama („Kaip žinoti, kad nusipirksite tikrą deimantą? Pirkti jį tik mūsų rekomenduojamose parduotuvėse“). Klausytojai iš kajučių ar nuo baseino atviliojami nemokamomis dovanomis ir loterijomis kuriose - labai geri prizai ir didelė tikimybė laimėti.
Galima tik įsivaizduoti, kokias apyvartas padaro šios kompanijos, jeigu, tarkime, paskaitoje, kur dalyvavo tik keliasdešimt žmonių, buvo “pralošti” du papuošalų komplektėliai - vienas su deimantais, kitas su safyrais. O per meno aukcioną kiekvienam atėjusiajam - nemokamas šampanas. Nieko keisto: iš pažiūros eiliniai žmonės (amerikiečiai nelinkę demonstruoti turtų) vienas po kito pirko darbus už šimtus ar virš tūkstančio dolerių.
Tiesa, mažomis raidelėmis aukciono taisyklėse buvo parašyta, kad tikroji paveikslų pradinė kaina „konfidenciali“ ir, jeigu ji nebus pasiekta, paveikslą gali „nupirkti“ užsislaptinęs aukciono darbuotojas. Taigi, dalis kainų kėlimų buvo konformizmą kurstantis teatras, bet likę pardavimai tikrai tikri. Pardavėjas kruizinio laivo meno aukciono metu kursto pirkti paveikslus.
Aukciono taisyklės, kurias nelabai kas be manęs nagrinėjo, didžiosiomis raidėmis skelbė ir dar kai ką: siūlydamas kainą kartu prisipažįsti, kad nepatikėjai, jog darbas, kurį perki, yra tinkamas investicijai, o „bet kokie žodžiu mūsų sakyti pažadai negalioja, jeigu nėra parašyti“. Taigi, aišku, visi rumuno pardavėjo šūkiai „Šis paveikslas rinkoje vertas 1500 dolerių, o mes šiandien pardavinėjame už 500 dolerių“ buvo „laužti iš piršto“. Už 1500 namie tokio tikrai neparduosi. Iš tikro dauguma „paveikslų“ ten išvis - perfotografuotos reprodukcijos. Nežinomų Kinijos ar Rytų Europos menininkų.
Ekskursijos kruizo metu
Vienas didžiausių nuogąstavimų prieš man pasirenkant pirmąją kelionę kruizu buvo: jeigu laivas uoste stovės tik 8 valandas, ar ką aš spėsiu pamatyti, nuveikti? Juk keliauju daugiausiai dėl lankytinų vietų, o ne laivo koncertų… Laimė, visa sistema veikė puikiai ir kruizinio laivo turistų naudai - juk ištisos šalys iš to gyvena.
Biurokratijos ten, kur keliavau (Karibuose, Aliaskoje), nebuvo jokios. Nei išlipant, nei įlipant, daugelyje šalių nė netikrino paso - tik kruizinio laivo kortelę (pasitikėjo kruizinio laivo linija, kad kokio nelegalo ji nepriims). Išlipimas trukdavo vos kelias minutes (tiesa, jo pradžia kartais 15-30 min. vėluodavo, bet kartais būdavo ir 15-30 min. anksčiau numatyto laiko), įlipimas - kiek ilgiau, nes dar tekdavo praeiti metalo detektorių.
Į laivą sugrįžti reikėjo 30 min. Prie kruizinio laivo tempo reikėjo kiek prisitaikyti: pirmajame uoste (JAV Mergelių salose) į laivą grįžome per anksti. Tačiau paskui įpratome ir net keliaudami nepriklausomai pamatydavome išties daug - ne mažiau, nei per dieną kelionės ne kruizu. Karibuose dažniausiai nuomodavomės vienai dienai automobilį, nors ne Karibuose, jei būtų normalus viešasis transportas su prieinamais grafikais, galima kliautis ir juo. Jei lankytinos vietos arti viena kitos, galima apeiti ir pėsčiomis (pėsčiomis ir viešuoju transportu daugiausiai kliovėmės Aliaskoje).
Dalis ekskursijų parduodama pačiame laive: bus brangiau, bet paims iš laivo ir garantuos, kad laivas neišplauks kol nesugrįši.
Kitas variantas pasižvalgyti krante - ekskursijos. Ištisa pramonė „kepa“ koncentruotas ekskursijas kruizų keleiviams. Dalis jų parduodama pačiame laive: bus brangiau, bet paims iš laivo ir garantuos, kad laivas neišplauks kol nesugrįši. Antras variantas pirkti ekskursiją internetu: svarbu pirkti iš agentūrų, dirbančių su kruizais: pakaks įrašyti, kokiu laivu atplaukiate ir žinos, kada paimti, kada grąžinti, o jei laivas neatplauks į uostą - grąžins pinigus. Dar ekskursijas galite nusipirkti vos išlipę ir išėję į miestą (uostą, į kurį ką tik atplaukė laivas, visuomet apstoja minios visokių „siūlytojų“). Čia jau kaip pasiseks: derėtis sunku, nes ekskursijų pardavėjai žino, kad vienu metu išlipa tūkstančiai turtingų turistų ir jei ne jūs - pirks kas nors kitas.
Ekskursijų tik dalis yra pažintinės. Daug jų - pramoginės ar poilsinės: pvz. nuveža į paplūdimį, o vakare parveža, arba nuveža į vietą, iš kur plaukiama kateriu gerėtis koralais, ar važiuojama visureigiais bekele. Kadangi plaukiau į Karibų šalis, kurias lankiau pirmąsyk gyvenime ir į kurias gal negrįšiu, rinkausi tik pažintines ekskursijas, optimaliai išnaudojančias laiką.
Kaip besižvalgytumėte po uostą, sugrįžti į laivą uoste reikia ~30 min. iki jo išplaukimo - tačiau šiek tiek vėluojančius paprastai laivai dažnai priima, nors jie, lėkdami per uostą, ir sulaukia piktokų bendrakeleivių plojimų. Kiekvienoje šalyje iš tikro praleisdavome ilgiau nei 8 val. Į ją įplaukdavome kokia valanda iki laivui prisišvartuojant, o viešnagė baigdavosi valanda po išplaukimo. Tiek laiko matydavosi krantai: kalnai, įlankos, miesteliai. Viršutiniai atviri laivo deniai - puiki vieta jais gerėtis, ypač valgant pusryčius ar geriant kokakolą.
Ypatinga patirtis - pirmame ir paskutiniame kruizo uoste. Daug kruizų mylėtojų vos atskridę į pirmąjį kruizo miestą lekia į laivą, dėl ko dienos metu prieplaukoje susidaro milžiniškos eilės. Daug linijų už įlipimą į laivą anksčiau net ima papildomą mokestį. Aš dažniau darau priešingai - pvz. laivas Puerto Riko uostą paliko 22 val., o į laivą atvykau 18:30 (iki 20 val. įlipti privaloma). Tuo metu jau nebuvo jokios eilės. Papildomą laiką verčiau išnaudojau apžiūrėti šaliai, kurioje prasidėjo kruizas. Kita vertus, laive pramogų netrūksta nuo pat pirmos valandos - tad kas anksčiau įlipo, irgi turėjo ką veikti.
Apskritai eilės - kruizo realybė. Jų pasitaiko visur - ypač prie švediško stalo, prie konferansjė. Tačiau visgi didžiumą laiko eilių nėra. Tereikia eiti kažkur tuo metu, kai kiti ten neina - tarkim, pusryčiauti vienam pirmųjų. Išlaipinimo išvakarėse kruizinio laivo koridoriuje sustatyti lagaminai. Juos paima darbuotojai ir vėl atiduoda uoste.
Kryptys kruizams
Tiksli kruizo patirtis priklauso nuo to, į kokį pasaulio kraštą juo plauksite. Pirmam kruizui aš išsirinkau populiariausią regioną - Karibus. 34% visų pasaulio kruizų keleivių plaukia į tas mažas šaleles. Jos - labai fotogeniškos žvelgiant iš vandenyno, be to, kruizas - geriausias būdas jas aplankyti, nes kiekvienoje yra ką veikti kaip tik maždaug dieną, o keliauti kitais būdais ten brangu. Kruizų sezonas Karibuose - gruodis-balandis, bet aš plaukiau gegužį, jam pasibaigus.
Dar apie 19% kruizų keleivių - ir turbūt dauguma taip keliaujančių lietuvių - leidžiasi į Viduržemio jūrą, paprastai vasarą ar rudenį. Karibus - kruizų, kaip rinkos, tėvynę - pasirinkome specialiai: visi kiti regionai stokoja kažkurios iš detalių, dėl kurių kruiziniu laivu plaukti šitaip gera.
Suaugusiųjų atviras denis „Serenity“ laivugalyje.
Daugelis laivų turi atskiras zonas žmonėms pagal amžių: 7-11 metų, 12-14 metų, 15-17 metų ir pan. Ši zona - nuo 21 metų, tačiau ten nėra nieko nepadoraus: tiesiog tie, kam trukdo vaikų spiegimas, gali pailsėti. Tačiau visi regionai turi privalumų.
Kadaise kruizai tebuvo poros jūrų fenomenas, o dabar kruiziniai laivai jau naršo visus vandenynus, jūras ir net didžiąsias upes. Populiarėja kruizai Azijoje, Persijos įlankoje, Australijoje,Pietų Amerikoje. Daugėja ir keleivių (2009 m. - 18 mln., 2014 m. - 22 mln., nepaisant ekonominės krizės), ir kruizinių laivų, kurių šiuo metu pasaulyje jau - 448. Sparčiai auga ir jų dydis: šiandien didžiausi...