Mediniai pastatai vis labiau populiarėja. Pastaraisiais metais pastatyta daug nuostabių ir tvarių medinių vienbučių, daugiabučių namų, bibliotekų ir mokyklų. Laikui bėgant mediniams pastatams keliami reikalavimai, įskaitant ir gaisrinės saugos.
Atsparumas ugniai ir degumas
Atsparumas ugniai - objekto geba nustatytą laiko tarpą išlaikyti reikiamą stabilumą ir (arba) vientisumą, ir (arba) šiluminę izoliaciją, ir (arba) kitas reikiamas funkcines savybes, apibrėžtas standartinio atsparumo ugniai bandymo sąlygomis. Degumas - produkto reagavimas į ugnį, kai nurodytomis sąlygomis jos veikiamas produktas palaikydamas degimą suyra. Klijai klijuotosios medienos CLT (angl.
Remiantis Lietuvoje galiojančiais LST EN 13501 serijos standartais, medžiagos skirstomos į degumo klases. Be skirstymo pagal degumą (t. y. A1, A2, B, C, D, E, F) taip pat medžiagos klasifikuojamos pagal dūmų susidarymo spartą ir liepsnojančių lašų kiekį žymint raidėmis „s“ ir „d“.
Pastatų atsparumo ugniai laipsniai Lietuvoje
Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius:
- III laipsnis - įprastai iki 2 aukštų, nedidelio ploto pastatai, kuriuose yra ribojamas žmonių skaičius ir reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti. Tokiuose pastatuose draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri laiptai, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10-15 metrų.
- II laipsnis - pastatai iki 3-4 aukštų, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, sąlyginai nedidelio ploto. Vandens poreikis gaisrams gesinti iš lauko yra mažesnis, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi sudaryti bent 8-10 metrų.
- I laipsnis - didelio ploto ir įprastai aukštesni nei 3 aukštų pastatai, kur žmonių skaičius dažnu atveju neribojamas. Atstumas iki šalia esančių pastatų turi sudaryti 4,8-8 metrus.
Priešgaisrinė sauga mediniuose pastatuose
Ne vienam projektuotojui, darbų vadovui, vystytojui ar privačiam užsakovui, neriant į medinių pastatų projektavimą, kyla įvairiausi klausimai dėl medienos apsaugos nuo gaisro.
Neapdorota statybinė mediena tenkina D2 degumo klasės reikalavimus. Norint pasiekti B, C klasę, medieną reikia impregnuoti, nulakuoti priešgaisriniu laku. A, A2 klasę pasiekti neįmanoma. II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, perdangoms ir t.t. turi būti naudojama mediena padengta priešgaisrinėmis dangomis. I atsparumo ugniai laipsnio pastato fasadams įrengti medienos gaminiai turi būti padengti priešgaisrinėmis dangomis arba visa sistema turi būti sertifikuota.
Priešgaisrinių dangų nauda ir veikimas
Norint paaiškinti priešgaisrinių dangų naudą, svarbu suprasti, kas vyksta su medžiu gaisro sąlygomis. Veikiant aukštai temperatūrai, medis skyla į aplinką išleidžiant degias dujas, įskaitant anglies monoksidą, metaną, formaldehidą ir t.t. Dervos lašeliai formuoja dūmus, o likusi dalis suformuoja apanglėjimą. Nors šis sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga, bet tam reikia atitinkamo anglies storio.
Degumą mažinančių dangų, tokių kaip druskų tirpalai, lakai ir kt., kurie sumažina ugnies plitimo greitį paviršiumi ir degių produktų išsiskyrimą, veikimas pagrįstas tuo, kad gaisro sąlygomis ribojamas degiųjų dujų susidarymas. Esant liepsnai arba temperatūrai, apsauginė danga suyra padengdama paviršių plėvele arba suformuodama nedegiųjų dujų sluoksnį, kuris sulėtina pirolizės procesus. Konstrukcijos atsparumą ugniai didinančios dangos veikia absorbuodamos šilumą ir sudarydamos termoizoliacinį sluoksnį. Priešgaisrinė danga nuo temperatūros išsipučia, neleidžia medžio konstrukcijai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti.
Šiuo atveju reikia detalizuoti konstrukcijos ar elemento paskirtį ir vadovautis priešgaisrinės dangos gamintojo reikalavimus. Jei elementas atlieka dekoro funkciją ir nėra veikiamas UV, drėgmės ar dilimo bei nėra poreikio keisti spalvos, tikėtina, užteks tik padengimo priešgaisrine danga. Jei paviršius turi būti ir atsparus dilimui arba įgauti tam tikrą spalvą, tai tokiu atveju tikėtina, kad gaminys papildomai turės būti padengtas iš viršaus dažais arba laku.
Gamintojai įprastai nurodo kiekį, kuriuo turi būti padengtas ar impregnuotas medis. Toks produktas, pavyzdžiui, OSB plokštė, yra sunkiai impregnuojamas, todėl ne visada įmanoma pasiekti reikiamą sugėrimą ir užtikrinti norimas savybes, todėl lakas gali būti tinkamesnė priemonė.
Didžiausias galvos skausmas architektams - kaip išsaugoti natūralų medžio atspalvį. Deja, bet reta danga leidžia išsaugoti jį natūralų. Kalbant apie poreikį medį nudažyti kita spalva, dalis priešgaisrinių dangų tiekėjų sudaro tokias galimybes ir yra išbandę savo produktų sąveiką su dažais.
Dauguma gamintojų kaip tik nurodo, kad dengiant medieną antipirenu turi būti užtikrintas oro tarpas tarp gaminio ir sienos, prie kurios jis tvirtinamas.
Sunku vertinti, ar priešgaisrinės dangos tausoja aplinką. Nors gaminiai nėra hipoalergiški, pastaruoju metu atsirado nemažai produktų, kurie nėra toksiški ar kenksmingi žmogui bei aplinkai.
Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimo reglamentą, mediniai statybos produktai priklauso D s2, d0 klasei. Panaudojus antipirenus, pasiekiama B-s1 klasė. STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.
Vienas aukščiausių pasaulyje 85,4 m medinis pastatas „Mjøstårnet”, 2019 m.
Gesintuvų tipai ir jų pasirinkimas
Jei jums svarbi priešgaisrinė sauga ir norite ja pasirūpinti tinkamai namuose, darbo vietoje ar automobilyje, gesintuvai yra kaip tik tai, ko jums gali prireikti. Nors iš pirmo žvilgsnio šios gaisro gesinimo priemonės atrodo gana panašiai, iš tiesų yra keli gesintuvų tipai, kurie yra naudojami skirtingiems gaisrams gesinti. Būtent dėl to labai svarbu žinoti, kokiomis savybėmis kiekvienas iš jų pasižymi, kad galėtumėte pasirinkti teisingai.
Priklausomai nuo to, kokia medžiaga užsidegė, gaisrai yra skirstomi į 5 pagrindines klases. Identifikavus ją, galima kur kas lengviau pasirinkti gesintuvą, pritaikytą naudoti konkrečiam gaisrui gesinti.
- A klasės gaisrai. Jų metu dega kietos, degios medžiagos, dažniausiai - organinės kilmės.
- B klasės gaisrai. Tokie gaisrai kyla, kai užsidega degūs skysčiai arba medžiagos, turinčios savybę lydytis.
- C klasės gaisrai. Dega dujos.
- D klasės gaisrai. Ši klasė yra priskiriama gaisrams, kurių metu dega metalai ir jų lydiniai.
- E klasės gaisrai.
Taip pat, norint įsigyti sau tinkamiausią gesintuvą, reikėtų žinoti, į kokius tipus jie yra skirstomi.
- Vandens putų gesintuvas. Jis yra idealus pasirinkimas A ir B klasės gaisrams gesinti. Toks gesintuvas yra užpildytas šaldančiomis/impregnuojančiomis vandens putomis, kurios užpurkštos ant gaisro židinio sudaro plėvelę, neleidžiančią patekti deguoniui ir apsaugančią nuo pakartotinio užsidegimo.
- Miltelinis gesintuvas. Vienas universaliausių gesintuvų, kuris gali būti naudojamas kovoti su A, B, C, D ir E klasės gaisrais.
- Angliarūgštės gesintuvas. Efektyviausiai gesina B, C ir E klasės gaisrus.
- Kamuolinis gesintuvas.
Kadangi gesintuvų asortimentas - tikrai labai platus, net ir žinant gaisrų klases bei šių gesinimo priemonių tipus, gali būti sunku pasirinkti sau geriausiai tinkantį.
Svarbūs aspektai renkantis gesintuvą:
- Įvertinkite gaisro pavojų. Pagalvokite, kur norėsite naudoti gesintuvą - namuose, darbo vietoje ar automobilyje, bei kokie gaisro pavojai čia slypi. Apžiūrėkite aplinką ir nustatykite, kokios medžiagos galėtų užsidegti. Dažniausiai namams ir biurams yra pasirenkamas vandens putų arba miltelinis gesintuvas.
- Atsižvelkite į gesintuvo talpą. Ar jums reikalingas gesintuvas 2 kg, ar gesintuvas 6 kg talpos?
- Nuspręskite, ar norite automatinio gesintuvo. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, automatinis gesintuvas aktyvuojasi pats, kai karštis sulaužo temperatūros kapsulę.
- Atkreipkite dėmesį, ar gesintuvas yra sertifikuotas bei ar atitinka saugos standartus.
- Nusistatykite, kokį biudžetą galite skirti gesintuvui. Gesintuvas ir jo kaina gali varijuoti, priklausomai nuo to, koks yra jo tipas, kokia yra jo talpa, kas yra jo gamintojas, ar yra automatinis ar ne.
Turėkite omenyje, jog įsigijus gesintuvą, taip pat rekomenduojamas ir gesintuvo laikiklis, kuris užtikrintų, jog ši priemonė būtų laikoma saugiai, patogiai prieinamoje vietoje. Negana to, nepamirškite, jog tam, kad gesintuvas veiktų tinkamai, jis turi būti periodiškai tikrinamas. Tai leis matyti, kiek galioja gesintuvas, ar jis vis dar yra tinkamas naudoti. Rekomenduojama tokią patikrą atlikti ne rečiau kaip kartą per metus.
Elektros kabelių degumo klasės
Elektros kabelių degumo klasės pateiktos Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, nurodytose Lietuvos standarte LST EN 13501-6 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 6 dalis. Klasifikavimas pagal elektros kabelių atsako į ugnį bandymų duomenis“, taip pat Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto standarte Cenelec EN 50575.
Elektros kabeliai ir laidai klasifikuojami pagal jų degumą, šilumos išsiskyrimą, dūmų susidarymą, vertikalų liepsnos plitimą, dūmų tankį ir rūgštingumą bei rūgščių dujų kiekį.
Degumo klasėms Bca, Cca, Dca dažnai priskiriami (tačiau ne visada) behalogeniniai kabeliai. Gaisro metu žalos pridaro ne tiek ugnis, bet ir halogenai, kurie išsiskiria iš kabelių su PVC apvalkalu. Halogenai yra cheminės medžiagos: fluoras (F), chloras (Cl), bromas (Br), jodas (I), kurie degdami paskleidžia tankius, juodus dūmus. Šie dūmai apsunkina matomumą ir evakuaciją, labai kenkia sveikatai. Todėl gyvybės dažnai prarandamos ne dėl atviros ugnies, o dėl uždusimo ir apsinuodijimo dūmais. Degant behalogeniniams kabeliams išsiskiria šviesūs ir beveik skaidrūs dūmai, juose nėra nuodingų medžiagų. Svarbu suprasti: behalogeniniai kabeliai nereiškia, kad jie yra atsparūs ugniai!
Lietuvoje visuomeniniuose pastatuose pagrindinė kabelių degumo klasė dažniausiai naudojama yra Dca. Kabelio degumo klasės taikomos visiems kabelių tipams (vidaus patalpose) nepriklausomai nuo jų įtampos ar konstrukcijos.
Taigi, elektros kabeliai ir laidai pagal degumo klases turi būti parenkami atsižvelgiant į statinio paskirtį, todėl nebūtina visuose pastatuose montuoti atspariausios (aukščiausios) degumo klasės kabelių bei laidų.
Standartai:
- N ISO 1716 Gaminių reakcijos į ugnį bandymai.
- EN 60332-1-2 Elektros ir šviesolaidinių kabelių bandymai gaisro sąlygomis.
- EN 50399 Bendrieji kabelių bandymo metodai gaisro sąlygomis.
Pavyzdys: Kabelis EXQ Light Pro 300/500V 3x2.5mm2, apvalus, monolitinis, behalogeninis Cca.
tags: #kaip #skirstomas #gaisras #patalpoje