Įsivaizduokime situaciją - sklypo kampe, ten kur tvora, labai tiktų medis ar aukštas krūmas, ir jūs pagaliau nusprendėte jį ten ir pasodinti. Tačiau bekasant duobę, kitapus tvoros smalsus kaimynas priekaištauja, kad negalite sodinti jo taip arti. Jūs norite atkirsti, tačiau tiksliai nežinote, ar tai tiesa, nes tuo nesidomėjote. Kokiu atstumu nuo kaimyninės ribos galite sodinti želdinius savo sklype?
Rodas - o kas čia tokio sudėtingo, savame sklype pasodinti kokį vaismedį ar krūmą. Tačiau nėra viskas taip jau paprasta. Siekiant nepažeisti įstatymų bei ateityje išvengti nemalonių situacijų, primename pagrindines taisykles, kurios padės tinkamai rūpintis savo sklype augančiais stambiais augalais.
Kaip ir kur turi būti sodinami augalai numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o prieš metus pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams. Taip pat patikslinta, kokio aukščio gyvatvores galima formuoti prie sklypo ribos.
Miškininkai imasi skruzdėlynų apsaugos – juos aptveria specialiomis tvoromis
Atstumai nuo sklypo ribos
Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Jame teigiama, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumai matuojami nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos - planuose pažymėtos linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Krūmai ir gyvatvorės turi būti sodinami ne arčiau kaip 1 metras nuo minėtų ribų.
- Žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 metrai.
- Kiti medžiai - 3 metrai.
Jeigu sklypas yra sodo bendrijoje, tuomet reikia vadovautis Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymu. Sodinant ir auginant medžius ir krūmus sodo sklype būtina laikytis šių reikalavimų.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Mažesniais, negu nurodyta atstumais, medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Gyvatvorių formavimo ypatumai
Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Ką daryti, jei medis peržengia ribas?
Ko gero didžioji dalis kaimyniškojo nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme. Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti užmegzti kontaktą, ir bandyti susitarti gražiuoju.
Dienraščio kalbinta Kauno miesto aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė priminė, kad ne tik medžiams pjauti reikia gauti leidimus. Norint sodinti naujus medžius, taip pat reikia gauti specialistų pritarimą. Jei dėl kokių nors priežasčių sunaikinamas vertingas medis, pasak R.Savickienės, dažniausiai reikalaujama tokį pat atsodinti. Tačiau, norint sodinti naujus medžius, reikia parengti planą, kurį patvirtina vietos seniūnijos specialistas. Norint estetiškai aukštais medžiais apsodinti kiemą, galima samdyti apželdinimo specialistą. Niekas nedraudžia ir patiems mėginti parinkti augalus ir juos išdėstyti.
Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos arboretumo viršininkė Valerija Baronienė priminė, kad, planuojant sodinti sodyboje ar daugiabučio kieme masyvius augalus, privalu laikytis teisės aktų, kuriuose nurodyta, kokių atstumų reikia laikytis. Antai medžiai nuo daugiabučių namų ar viešųjų pastatų sienų su langais turi būti sodinami ne arčiau kaip už dešimt metrų, krūmai - ne arčiau kaip už pustrečio metro. Privačiame sklype, prie savo namo, juos sodinti galima ir arčiau.
Jei sienos be langų, medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip už penkių metrų, krūmai - už pustrečio metro. Be to, turi būti išlaikyti atitinkami atstumai nuo elektros stulpų, kitų objektų.
Atsižvelgus į nustatytus minimalius atstumus, reikia įvertinti sodinamo suaugusio medžio aukštį ir lajos plotį. Tradiciniai miško medžiai sodybose dažniausiai pasiekia dvidešimties metrų aukštį, o laja išsikeroja keliolika metrų. Apibrėžus aplink duobę šešių-dešimties metrų spindulį, galima įsivaizduoti, kiek užaugęs medis užims erdvės.
Atitinkamu atstumu turėtų būti sodinami gretimi medžiai. Jei norima, kad jų lapijos susieitų, galima sodinti ir kas penkis-dešimt metrų, tačiau siekiant, kad gerai matytųsi kiekvieno medžio vainikas, atstumas turėtų būti didesnis.
Patarimas: Medžius geriausia sodinti rudenį ir pavasarį - t. y. tada, kai medžiai jau be lapų arba dar be lapų. Rudenį spygliuočiai sodinami anksčiau. Pušys - rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kiti spygliuočiai - rugsėjį. Lapuočiai - spalio mėnesį. Pavasarį anksčiau sodinami lapuočiai - dažniausiai balandį. Spygliuočiai - balandžio antroje pusėje, gegužę.
Nepasidomėjus reikalavimais rizikuojama sulaukti sankcijų. Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis ne tik su galbūt ne itin geranoriškai nusiteikusiu kaimynu, bet ir su valstybės institucijomis? Ar galima visai šalia sklypus skiriančios tvoros pasodinti eilę augalų, suformuosiančių vešlią ir dekoratyvią gyvatvorę? Šie klausimai pavasarį kyla ne vienam, norinčiam papuošti savo kiemą, o atsakymų į juos esama pačių įvairiausių. Kartais galima išgirsti net siūlymų medžius bei krūmus sodinti taip, kaip patinka, jeigu kaimynas metus laiko tam neprieštaraus, šie želdiniai tarsi savaime „įsiteisins“. Deja, realybė kiek kita.
Minimali riba nuo sklypo ribos - 1 metras.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Ginčų sprendimas ir administracinė atsakomybė
Tiek Kauno miesto, tiek ir rajono savivaldybių atstovai minėjo, kad gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl pernelyg arti sklypo ribos augančių medžių. Tokios situacijos baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu. Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Praėjusiais metais Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius administracinę atsakomybę už minėtą pažeidimą taikė 20 kartų, o šiais metais - 5 kartus. Kauno rajone situacija kiek kita. Pernai užfiksuota 10 pažeidimų, šiais metais - 3. Pažeidimų protokolai nebuvo niekam surašyti, per arti kaimyninio sklypų ribos medžius bei krūmus sodinusiems gyventojams skirtos žodinės pastabos bei įpareigojimai pašalinti pažeidimus. Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, visi šiuos įpareigojimus įvykdė.
Kaimynų sutikimas ir notarinis patvirtinimas
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.
„Delfi“ kalbinti teisininkai minėjo, jog norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis.
„Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai“, - portalui „Delfi“ sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Sutikimo detalizavimas
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus.
„Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.
Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus.
„Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido. Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.
