Šiandieninėje rinkoje turto apsauga tampa vis aktualesnė. Tai viena iš nedaugelio Lietuvos ekonomikos sričių, kur eksportas viršija importą. Lietuvos geografinė padėtis yra labai palanki transporto plėtrai, o šalis jau dabar dažnai vadinama koridoriumi tarp rytų ir vakarų, jungiančiu krovinių transporto srautus.
Krovinio vežimo plėtra ir svarba reikalauja, kad ši sritis ir jos įgyvendinimo mechanizmai būtų kuo išsamiau ir aiškiau sureguliuoti.
Krovinio vežimo sutarties reglamentavimas
Norint išanalizuoti krovinio vežimo sutartį, svarbu apžvelgti, kaip ši sutartis yra reglamentuojama. Krovinio vežimo sutartis yra reglamentuojama nacionaliniais teisės aktais, kai pervežimas vykdomas vienos valstybės teritorijoje, kuomet nėra kertama valstybės siena.
Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis krovinio vežimo sutartį, yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK). Šiame teisės akte visas XL skyrius skirtas Vežimui. Jis yra abstraktus ir numato tik pagrindines krovinio vežimo sutarties nuostatas.
Krovinio vežimo sutartį kelių transportu reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (KTK). Šio kodekso aštuntasis skirsnis numato krovinio vežimo sąvoką, krovinio vežimo sutartį, užsakymą, važtaraštį, jo išdavimą, krovinio priėmimą, pakrovimą ir iškrovimą, šių veiksmų atlikimo terminus, krovinio peradresavimą, perdavimą gavėjui, ženklinimą ir pakuotę, pavojingų krovinių vežimą ir vežimą savo sąskaita.
Šias Krovinio vežimo taisykles tvirtina Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministerija yra patvirtinusi Krovinio tarptautinius vežimus kelių transporto taisykles ir Krovinio vidaus vežimo kelių transportu taisykles. Šios taisyklės pateikia išsamesnį teisinį reguliavimą.
Krovinio vežimo sutartį geležinkelių transportu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodeksas (GTK). Šis kodeksas nustato vagono krovos normų viršijimą, vagonų ir konteinerių naudojimą, krovinio pristatymo terminus, užmokestį už vežimą ir kitas paslaugas, krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomus pavedimus, jų pateikimo formą, kliūtis vežimo metu, pranešimą apie krovinio pristatymą, krovinio išdavimą ir padarinius, jeigu laiku neatsiimamas krovinys.
„Krovinio vežimo jūra sutartis“ - taip vadinasi ketvirtasis Lietuvos Respublikos Prekybinės laivybos įstatymo skirsnis. Čia reglamentuojamas krovinio vežimas jūra, konosamento išdavimas ir dokumentų pateikimas vežėjui, krovinio įpakavimas, perkrovimas į kitus laivus, sukrovimas laive, frachtas, krovinio įkeitimas, krovinio vežimo jūra sutarties atsisakymas, sutarties nutraukimas, krovinio vežimo ypatumai, krovinio pateikimas saugoti. Kadangi jūra kroviniai transportuojami tik į kitas valstybes, todėl Prekybinės laivybos įstatymas nurodo, kad kroviniai vežami jūra vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais.
Krovinio vežimo sutartis oro transportu nacionaliniu lygiu nėra labai detaliai reglamentuota lyginant su kitomis transporto rūšimis. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 68 straipsnis numato, kad susisiekimo ministras nustato keleivių, krovinių, bagažo, pašto bei pavojingų krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. Taigi, krovinio vežimo sąlygos oro transportu nacionaliniu lygiu yra reglamentuotos tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintose Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklėse, kurių IV skyriuje, 16-38 straipsniuose yra reglamentuotos krovinio vežimo sąlygos.
Krovinio vežimą vidaus vandenų transportu reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas. Šio kodekso aštuntasis skirsnis reglamentuoja krovinio vežimo sutartį, užsakymą, važtaraštį, laivo parengimą, krovinio priėmimą, pakrovimą, iškrovimą, jų terminus, krovinio peradresavimą, pranešimą apie krovinio pristatymą ir jo išdavimą, saugojimą, krovinio vežimo ribojimus ir pavojingų krovinių vežimą.
Paminėtinas yra taip pat ir Pavojingų krovinių vežimo automobiliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų transportu įstatymas, kuris nustato teisinius ir organizacinius pagrindus, siekiant užtikrinti saugų krovinio vežimą, taip pat tarptautinės sutartys, į kurias nukreipia nacionaliniai teisės aktai, pavyzdžiui, Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), į kurią nuorodą pateikia Kelių transporto kodeksas.
Lietuvos Respublika neturi vieningo Transporto kodekso, skirtingai nei, pavyzdžiui, Vokietija, kur Prekybos kodekso ketvirtos knygos ketvirtas skyrius skirtas krovinių vežimo santykiams reglamentuoti. Diskusijos dėl bendro transporto kodekso kūrimo Lietuvoje galimybės išlieka atviros.
Kadangi Lietuva yra pakankamai maža valstybė, dažniausiai kroviniai yra transportuojami tarptautiniais maršrutais, kada yra kertama valstybės siena. Tokiu atveju taikomos tarptautinės konvencijos.
Galimi dar du atvejai kada taikoma CMR konvencija: 1) Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, bet krovinys iš šios transporto priemonės neperkraunamas (nebent trumpam tvarkymui ar patikrinimui ir po to toliau transportuojama kelių transportu); 2) Kai sutarties šalys savo susitarime numato, kad jų santykiams taikoma CMR konvencija.
Krovinio vežimą kelių transportu taip pat reglamentuoja tarpvalstybiniai susitarimai tokie kaip 1957 m. Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), Lietuvai įsigaliojusi 2003 m. sausio pirmąją; 1970 m. Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ar tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d.; 1975 m. Muitinės konvencija dėl tarptautinio pervežimo su TIR knygelėmis, kurios dalyvė Lietuva yra nuo 1993 m. vasario 11 d.; 1990 m. Laikinojo įvežimo konvencija (Stambulo konvencija), kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1997m.; 1970 m. Europos sutartis dėl kelių transporto priemonių įgulų darbo (AETR), kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1996 m.
Tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis krovinio pervežimą oro transportu yra Monrealio konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, suvienodinimo, kuri Lietuvoje įsigaliojo 2005 m. sausio 29 dieną. Ši konvencija apima 1929 m. Varšuvos Konvenciją dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, kuri Lietuvoje buvo įsigaliojusi 1997 m. vasario 19 dieną, taip pat ir papildomus protokolus, papildžiusius 1929 m. Varšuvos konvenciją.
Pagrindinis krovinio pervežimą jūrų transportu reglamentuojantis aktas - Hagos taisyklės, įsigaliojusios 1931 metais. 1968 metais šios taisyklės buvo papildytos Visbio protokolu, todėl ši konvencija vadinama Hagos-Visbio taisyklėmis.
Energetikos sektoriaus apžvalga
Lietuvos gyventojai ir toliau rodo didelį susidomėjimą aplinkai draugiškais sprendimais - pasinaudodami valstybės dotacijomis, jie sparčiai keičia turimus taršius šildymo katilus į efektyvesnius ir mažiau taršius įrenginius. Ši tendencija ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir padeda gyventojams taupyti išlaidas energijai.
Nuo spalio 1 d., paskelbus kvietimą teikti paraiškas taršių katilų keitimui finansuoti, gyventojai iš viso pateikė 2 690 paraiškų, jų bendra prašoma dotacijų suma siekia 8,46 mln. eurų.
Lietuva yra įsipareigojusi didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Biodegalų gamyba yra svarbi, siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir pereiti prie švaresnių, tvaresnių energijos šaltinių. Tobulėjant technologijoms ir ieškant naujų, efektyvesnių žaliavų, svarbu maksimaliai panaudoti biodegalus, pagamintus iš tvarių žaliavų, ir didinti jų dalį bendrame kuro balanse.
Šiluminės elektrinės, palaikančios šalies elektros tinklų stabilumą, per mėnesį pagamino apie 16 proc. suvartotos elektros, kai rugpjūtį jos patenkino apie 14 proc. elektros vartojimo poreikio. Vėjuotą pirmąjį rudens mėnesį daugiausia energijos pagamino vėjo elektrinės - daugiau nei 30 proc. vartojimui reikalingos elektros. Tai didžiausias jų gamybos rodiklis nuo rekordinio birželio, kai vėjo elektrinės patenkino apie 45 proc. elektros vartojimo poreikio.
Elektromobilių įkrovimo privati infrastruktūra šalyje nuosekliai plečiama, pasinaudojant valstybės dotacijomis. Iš viso jau įrengta beveik 9 000 privačių įkrovimo prieigų, išmokėta beveik 7,9 mln. eurų dotacijų.
Elektros kainos
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje rugsėjį kilo 4,9 proc., bet išliko mažesnė nei Lenkijoje ir Latvijoje. Per šių metų devynis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis mūsų šalyje siekė 81 Eur/MWh ir išliko mažesnis nei ES vidurkis - 86,9 Eur/MWh.
Galutinė elektros kaina Lietuvoje rugsėjį sudarė 25,4 ct/kWh - tai 2,7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį ir atitiko ES šalių vidurkį.
Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį to paties tipo ir talpos elektros kaupimo įrenginiai kainavo apie 5 proc. mažiau nei metų pradžioje ir 1 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Įrenginių kainos mažėja trečią ketvirtį iš eilės ir didina kaupimo sistemų prieinamumą.
Rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool yra 0,084 Eur/kWh - tai 5 proc. didesnė vidutinė kaina nei rugpjūtį, kai ji buvo 0,080 Eur/kWh ir tokia pat kaina kaip prieš metus - 2024 m. rugsėjo mėnesį.
Didmeninė elektros kaina rugsėjo 15-21 d. sumažėjo 44 proc., o kainų mažėjimą labiausiai lėmė išaugusi vėjo elektrinių generacija. Sekmadienį, rugsėjo 21 d., vidutinė dienos didmeninė elektros energijos kaina buvo 5,34 Eur/MWh - mažesnės kainos buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną.
Degalų kainos
Per praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,3 proc., o dyzelinas atpigo 0,7 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,9 proc., dyzelino - 4,4 procento.
Degalų kainų mažėjimo tendencija sutampa su Brent naftos kainos kitimu - vidutinė kaina praėjusią savaitę siekė 65,8 USD/bbl - tai 4,1 proc.
Rugsėjo mėnesį vidutinė benzino kaina buvo 1,393 Eur/l - tai mažiausia kaina šiais metais, panaši vidutinė benzino kaina buvo prieš akcizų padidinimą pernai gruodį, kai siekė 1,392 Eur/l.
Šilumos kainos
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina spalį - 6,58 ct/kWh, per mėnesį ji padidėjo 3,95 proc. didesnė nei rugsėjį, kai buvo 6,33 ct/kWh bei 2,26 proc. didesnė nei pernai spalį, kai siekė 6,46 ct/kWh.
Vartotojų teisės
Tikrai gyvenime yra situacijų, kai tenka prekę grąžinti atgal - dėl netinkamo dydžio, kokybės ar dėl to, kad negalėsi pasinaudoti ta preke ar paslauga. Kur kreiptis? Kaip vyksta procedūra? Kokiu būdu galima pasikeisti prekę ar atsiimti pinigus? O kaip elgtis su dovanomis, kurios netiko ir nepatiko?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.362 straipsnio „Daiktų keitimas ir grąžinimas“ 1 d. yra numatyta, kad „pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais.
Jei gavote dovanų jums nereikalingą/nenorimą daiktą (paslaugą), turėtume nenusiminti ir prisiminti, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (bei Mažmeninės prekybos taisyklės) suteikia asmenims (tiek tiesiogiai pirkėjams, tiek gavusiems dovanų) teisę tinkamos kokybės, nenaudotas jums nereikalingas prekes (paslaugas) keisti ir grąžinti per 14 dienų nuo jų įsigijimo (išskyrus tam tikras išimtis dėl tam tikrų prekių ar tik pardavėjo sutikimu), nenurodant priežasčių, pardavėjui.
Vis dėlto reikėtų įsidėmėti, kad galite pasinaudoti prekių grąžinimo teise, tik tuomet, jeigu jūsų įsigytas daiktas nebuvo naudojamas, yra nesugadintas, nepraradęs prekinės išvaizdos (prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų, kurie buvo būtini norint apžiūrėti prekę, negalima laikyti esminiais prekės išvaizdos pakeitimais) ir asmuo turi daikto (paslaugos) pirkimą iš pardavėjo įrodančius dokumentus.
Įsigytų prekių (paslaugų) grąžino/keitimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja LR CK, Mažmeninės prekybos taisyklės, atskirų prekių (paslaugų) įsigijimo taisyklės bei pirkėjų ir pardavėjų sudarytos sutartys.
Terminai
- Kokybiška prekė (paslauga) yra nenorima/netinkama ar nereikalinga: Per 14 dienų nuo įsigijimo (prekės) dienos arba kupono įsigaliojimo dienos (paslaugos), jei pardavėjas nenumato ilgesnių terminų.
- Netinkamos kokybės ne maisto prekė:
- Kai nenustatytas prekės kokybės garantijos terminas - vartotojas reikalavimus dėl prekės trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo prekės perdavimo dienos.
- Jei pardavėjo ar gamintojo nustatytas garantinis terminas trumpesnis nei 2 metai - vartotojas pretenziją dėl netinkamos prekės kokybės turi teisę pareikšti per nustatytą garantinį terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo prekės perdavimo dienos.
- Kai nustatytas garantijos terminas yra ilgesnis nei 2 metai - reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami per pardavėjo nustatytą garantijos terminą.
Jei nesate tikri, jog dovana patiks žmogui, kuriam ją dovanojate, sudarykite tinkamas sąlygas apdovanotajam grąžinti/pakeisti prekę - pirkite dovaną kuo vėliau, išsaugokite įsigijimo kvitą.
Primintina, jog gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus ir naudotos prekės, įsigytos specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse (pvz. butikuose), turgavietėse ir savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose, taip pat sveriamos ir matuojamos prekės, kurios vartotojo pageidavimu buvo specialiai paruoštos, atpjautos, supjaustytos ir panašiai.
Dovanų bilietai į renginius
Bilietai į koncertą (kaip ir bilietai dėl kitų laisvalaikio paslaugų, jei dėl jų suteikimo numatytas konkretus laikotarpis, lėktuvų ir traukinių bilietams) remiantis LR CK 6.228-16 priskiriami prie įstatyme numatytų išimčių, kurioms netaikoma 14 dienų prekių (paslaugų) keitimo grąžinimo teisė, ir prekiautojas nėra įpareigotas grąžinti jums pinigų, jei užsakymą atšaukiate.
Visuomet rekomenduotina pamėginti pasikreipti į prekiautoją (pardavėją) - prekiautojui (pardavėjui) sutikus ar specialiomis prekiautojo (pardavėjo) sąlygomis, pakeisti ir tokią prekę (paslaugą) analogiška ar atgauti pinigus dažnu atveju būna galima.
Dovanų čekiai
Dovanų kuponas (čekis) savo esme yra pirkimo-pardavimo sutarties požymių turinti sutartis trečiojo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, pirkdamas dovanų kuponą asmuo, sutinka su jame nurodytomis sąlygomis, jog kuponas yra negrąžinimas, taip pat ir su nurodytu terminu. Vartotojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį ir reikalauti iš pardavėjo grąžinti pinigus tik už nepanaudotas paslaugas (dovanų čekį), jei dovanų čekio terminas yra nepasibaigęs.
Reikalavimai pardavėjui
Prekės (paslaugos) keičiamos ar grąžinamos rašytiniu prašymu prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje. Kartu su prašymu reikia pateikti prekę (išskyrus išimtis), vieną iš alternatyvių reikalavimų (norite, kad jums būtų grąžinti pinigai, pakeista prekė į kitą ir pan.) bei nekokybiškos prekės atveju - priežastį, dėl kurios prekę grąžinate, bei prekės (paslaugos) pirkimą iš pardavėjo patvirtinantį dokumentą (tai gali būti kasos aparto kvitas, pirkimo-pardavimo kvitas, PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, prekių pristatymo važtaraštis ir kita).
Jei pirkėjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka išduodamo prekės pirkimą iš šio pardavėjo patvirtinančio dokumento, prekė keičiama ar kiti teisėti pirkėjo reikalavimai vykdomi tik pardavėjui sutikus.
Kur kreiptis?
Jei pardavėjas ar paslaugos teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo arba nepateikia motyvuoto atsakymo raštu per 10 dienų, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (Gedimino pr. 38, Vilnius, konsultacijų linija 8 706 64 939 (skambučiams taikomi tarpmiestinio fiksuoto ryšio tarifai), el. paštas [email protected]).
Kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl prekės kokybės, pirkėjas turi savo reikalavimus pateikti pardavėjui raštu. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, kiekvienas vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl prekių kokybės įvertinimo ir ginčo išnagrinėjimo.