Kai sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams. Daugelis žmonių galvoja, kad kadastriniai matavimai - išskirtinė paslauga, turinti daugiau klausimų nei atsakymų. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad tokia nuomonė neretai susiformuoja dėl labai aprastos priežasties - informacijos trūkumo.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Ši paslauga atliekama matininko kvalifikaciją turinčio asmens. Vykdant žemės sklypo kadastrinius matavimus specilaizuota CAD proegramine įranga išbaižomas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažniasiai vadinams kaip geodezinis planas). Šiame plane yra informacija apie sklypo naudmenas (ariama, miškas, pieva ir t.t.) , pastatus, statinius, ir kita.
Kadastriniai matavimai - tai tarsi nekilnojamojo turto „ID kortelė“, kurioje atsispindi visi svarbiausi objekto duomenys. Nesvarbu, ar planuojate pirkti sklypą, statyti namą, keisti pastato paskirtį ar tikslinti žemės ribas - tikslūs kadastriniai matavimai yra būtinas žingsnis.
Atsakant į klausimą, kas yra kadastriniai matavimai, reikėtų akcentuoti, jog tai yra tam tikri profesionalų atliekami veiksmai. Jie reikalingi tam, kad būtų nustatyta nekilnojamo daikto tapatybė, o taip pat ir apibrėžiami ir kiti svarbūs parametrai bei rodikliai: žemės sklypo ribų posūkio taškai, statinių fizinių ribų koordinatės. Šie matavimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Kodėl reikalingi kadastriniai matavimai?
Norint užtikrinti, kad nekilnojamas turtas būtų apibrėžtas tiksliai tiek geografine, tiek teisine prasme turi būti atliekami kadastriniai matavimai. Kadastriniai matavimai suteikia patikimą ir išsamią informaciją apie sklypo ribas, struktūrą, pastatus, plotą, juridines teises, kitus reikšmingus duomenis, todėl tokie matavimai yra viena iš esminių nekilnojamojo turto sandorių sudarymo dalių. Tikslumas ir išsamumas atliekant kadastrinius matavimus yra svarbūs, nes gali turėti įtaką tiek perkant - parduodant nekilnojamą turtą, tiek ir jo valdyme ilgalaikėje perspektyvoje.
Atlikus matavimus yra sukuriami žemėlapiai ir planai, kur nurodoma sklypo ribos, pastatų vietos, kiti reikšmingi elementai.
- Tikslios nuosavybės ribos.
- Žemės planavimas ir administravimas.
- Sandorių patikimumas.
- Kad nekilnojamojo turto sandoriai būtų patikimi ir teisėti būtina turėti aiškius kadastrinius duomenis.
- Turto vertės nustatymas.
- Galimybė planuoti investicijas.
- Tiksliai žinodami sklypo parametrus, savininkai gali lengviau planuoti statybas, infrastruktūros plėtrą ar kitus projektus.
Kada reikalingi kadastriniai matavimai?
Kadastriniai matavimai - tai procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo, pastato ar inžinerinių tinklų) tikslūs geodeziniai, fiziniai ir juridiniai duomenys.
Kadastriniai matavimai reikalingi:
- nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
- jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
- Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos. Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.
Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus). Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.
Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“. Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.
Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.
Geodeziniai ir kadastriniai matavimai: kuo skiriasi?
Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.
Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi.
Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.
Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.
Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.
Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.
Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas.
Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas. Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas.
Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.
Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.
Žemės paskirties keitimas
Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.
Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.
Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.
Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.
Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:
- žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
- pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);
Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.
Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.
Kaip pasirinkti matininką?
Prireikus atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus - matininkus. Jei prireikė tokio pobūdžio paslaugų, verta pastebėti, labi svarbu tinkamai pasirinkti jos teikėjus. Viena vertus, šiandien šių paslaugų teikėjų skaičius yra labai didelis, todėl išsirinkti neturėtų būti sunku, kita vertus - turėtumėte skirti pakankamai laiko tam, kad priimtumėte teisingą galutinį sprendimą.
Nors nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vistik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.
Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais.
Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo. Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre. Išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.
Kokie dokumentai reikalingi kadastriniams matavimams?
Nors ką tik akcentavimo, kad kiekvienas šios paslaugos teikėjas įvertins jūsų individualią situaciją bei praneš, kokie dokumentai yra reikalingi darbams atlikti, vistik reikia akcentuoti, kad apie kuriuos iš jų verta žinoti iš anksto. Tam, kad kadastrinius matavimus būtų galima atlikti kokybiškai, paprastai reikalingas žemės sklypo, kuriame ir bus atliekami šie matavimai, planas; taip pat - nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (Registrų centro pažymėjimas) bei savininko asmens dokumento kopija.
Kadastrinių matavimų kaina ir eiga
Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam, besidominčiam kadastriniais matavimais, aktuali yra ir šių paslaugų kaina. Vis dėlto, pageidaujantiems sužinoti tikslų atsakymą, gali tekti šiek tiek nusivilti, kadangi kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių. Sklypo specifika - tai vienas svarbiausių veiksnių. Įvertinamas ir sklypo plotas, o taip pat jame esančių pastatų skaičius ir paskirtis. Sezoniškumas - dar vienas veiksnys.
Kadastrinių matavimų kainą iš dalies lemia sklypo plotas, jame esančios naudmenos ir užstatymas. Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų. Nors minėti veiksniai turi įtakos kainai, didžiausią reikšmę turi individualus objekto įvertinimas.
Savaime suprantama, daugelį domina ne tik kaina, bet ir eiga. Kokia ji? Atsakantį į šį klausimą, verta pastebėti, kad kadastrinių matavimų eigą galia suskirstyti į tam tikrus etapus.
Pirmasis etapas - žemės ar statinių matavimo darbai, kurie nereikalauja daug laiko ir paprastai gali būti atliekami per kelias dienas (žinoma, įtakos turi ir profesionalo užimtumas bei darbo atlikimo greitis). Kitas etapas - Nacionalinės žemės tarnybos patikra. Šis etapas pareikalaus šiek tiek daugiau laiko. paprastai patikra atliekama per 20 - 30 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei matavimo darbai buvo atlikti nepriekaištingai. Na, o, jei bus pastebėta netikslumų, teks juos šalinti, tad ir laiko sąnaudos bus didesnės. Dar vienas etapas - dokumentų registravimas Registrų centre, šis procesas gali užtrukti nuo 1 iki 10 darbo dienų. Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad visam procesui prireiks ne tiek jau ir mažai laiko - geriausiu atveju bent jau mėnesio; blogiausiu - reikės bent 2 - 3 mėnesių.
Matininkas analizuoja pateiktus duomenis, atstumą iki sklypo, ar kaimyniniuose sklypuose atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, kaimynų, su kuriais reikės derinti ribas, skaičių, dokumentų atitikimą esamai situacijai, taip pat įvertina matavimo sąlygas ir reikalingą įrangą, naudodamasis ortofoto ir kita turima medžiaga.
Kai sklype buvo pastatyti nauji statiniai ir reikia juos užregistruoti arba pasikeitė naujai rekonstruotų ar suremontuotų pastatų matmenys t. y. pasikeitė užstatymo plotas ir jų pokyčius taip pat reikia registruoti (naujinami tiek pastato kadastriniai matavimai, tiek sklypo kadastriniai matavimai). Paslaugą (nuo matavimų vietovėje iki dokumentų parengimo) geriausia, kad atliktų tas pats asmuo su kvalifikacijos pažymėjimu (matininko vardas pavardė ir kvalifikacijos pažymėjimas, bus ant paženklinimo akto (ribų žymėjimo vietovėje akto), sklypo plano ir kitų dokumentų.
Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas
Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.
Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.
Formuojant žemės sklypus svarbu:
- prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
- atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.
Topografiniai matavimai
Topografinių matavimų metu geodeziniais matavimo prietaisais atliekami šių objektų erdviniai matavimai (nustatomos koordinatės bei aukštis).
tags: #kadastriniai #matavimai #pazymejimas