Teisumas - tai ne tik viena iš keturių didžiųjų dorybių, bet ir bet kuri dorybė bei šventumas. Kaip šventą ir dorą žmogų vadiname teisingu žmogumi, taip ir gerą, pilną dorybių gyvenimą vadiname teisingu.
Teisumo simbolis
Teisumas Šventajame Rašte
Šventasis Raštas dažnai vartoja žodį "teisumas" panašia prasme. Pavyzdžiui, Išganytojo žodžiai: “Jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų - neįeisite į dangaus karalystę” (Mt 5, 20). Vadinasi, jeigu jūsų dorybės - Dievo baimė ir gyvenimo šventumas - nebus tikresnės, didesnės kaip Rašto žinovų ir fariziejų, jūs nepateksite į dangų.
Taip pat reikia suprasti ir Viešpaties Jėzaus pasakymą atsisakančiam jį krikštyti šv. Jonui: „Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ (Mt 3, 15), t. y. duoti pasauliui tobulo paklusnumo, visiško nusižeminimo ir kitų dorybių pavyzdį. Tokia pat prasme reikia suprasti ir šio skyriaus pradžioje pasakytus žodžius. Palaimintais Viešpats tenai vadina tuos, kurie turi tokį didelį tobulumo troškimą, jog jie, tiksliau sakant, alkte alksta jo.
Ir Kristus pažada, kad jie bus pasotinti, t. y. gaus tai, ko taip trokšta. Šiuos Kalno pamokslo žodžius šv. Jeronimas aiškina štai kaip: „Neužtenka norėti teisybės (t. y. dorybių ir tobulumo), bet reikia jos alkti ir trokšti, kad galėtume su karaliumi Dovydu nuoširdžiai pasakyti: „Kaip briedis trokšta vandens šaltinio, taip mano siela geidžia tavęs, o Dieve!“ (Ps 41, 1).
Tas troškimas mūsų dvasios gyvenime yra labai svarbus, be jo sunku ir tikėtis pažangos dorybėse. Tiktai jis yra tobulumo pradžia ir geriausia priemonė jį įsigyti. Juk ir Išminčius tai patvirtina, sakydamas: „Nes jos (išminties) pradžia yra tikriausias troškimas drausmės“ (Išm 6, 18). Taigi išminties pradžia yra ne kas kita, kaip Dievo pažinimas ir Jo meilė.
Tiek išminties, tiek ir tobulumo pradžia yra jos troškimas. Mat, anot filosofų, visuose, o ypač doros dalykuose, kur norima įsigyti gerų įpročių, svarbiausias veiksnys yra kilnaus bei doro gyvenimo meilė ir karštas troškimas jį įsigyti. Taigi juo labiau žmogus trokšta tobulumo, juo uoliau ir karščiau stengiasi jį pasiekti. Todėl pačioje kelio į tobulumą pradžioje labai svarbu sužadinti savyje karštą tobulumo troškimą ir meilę, o jau tuomet tas troškimas ir meilė savaime skatins mus siekti tobulumo.
Nėra vilties tikėtis ko nors gero iš žmogaus, kurio širdyje nėra to švento ir nuolat liepsnojančio troškimo. Toks žmogus netobulės, nes nėra, kas jį nuolatos ragintų ir stumtų į priekį.
Teisumas ir Įstatymas
Žinome, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet tikėjimu į Jėzų Kristų. Mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume išteisinti Kristaus tikėjimu, o ne įstatymo darbais; nes įstatymo darbais nebus išteisintas nė vienas žmogus.
Nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki.
Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia.
Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo, būdamas dar neapipjaustytas.
Bet ką sako Raštas?
Ar šis palaiminimas taikomas tik apipjaustytiesiems, ar taip pat ir neapipjaustytiesiems?
Kokiu būdu? Jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam?
O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu!
Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo,-neįeisite į dangaus karalystę”.
Teisumas ir Gyvenimas
Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte.
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti.
Kiekvienas, gimęs iš Dievo, nenusideda.
Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite, nes kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo.
Jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys.
Sėkite sau teisumą, pjaukite gailestingumą.
Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų.
Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius.
Teisingumas bus mano virvė, teisumas-mano svambalas.
Viešpats teisus ir Jam miela teisybė.
Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui.
Bet jei jums ir tektų kentėti už teisumą,-jūs palaiminti!
Aš labai džiaugsiuos Viešpačiu, mano siela džiūgaus Dieve!
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas.
Jis matys savo sielos vargą ir bus patenkintas.
Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai.
Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina!
Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi.
Jis nesvyruos per amžius.
Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais.
Viešpats nori jūsų pasigailėti ir suteikti jums malonę.
Mes visi esame kaip nešvarūs, mūsų teisumas kaip purvini skarmalai.
Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne!
Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,-ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas?
Jokiu būdu!
Tai gal “darykime bloga, kad išeitų gera”,-kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant?
Visokeriopas!
Argi Dievas-tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių?
Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų?
Ir ne vien tuo.
Kaip kasdien vaikščioti Dvasios vedamame teisume, kuris patinka Dievui
Biblijos studijos