Jolitos Namų Sodyba: Atsiliepimai ir Įspūdžiai

Planuojant atostogas ar savaitgalio išvyką, sodybos pasirinkimas yra svarbus sprendimas. Lietuvoje gausu įvairių sodybų, siūlančių skirtingas paslaugas ir patirtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime vienos iš jų - Jolitos namų sodybos - atsiliepimus, taip pat aptarsime kitas įdomias sodybas Lietuvoje, kurios gali būti puikus pasirinkimas Jūsų poilsiui.

Atsiliepimai apie Sodybą "Nečeskai"

Kviečiame Jus paskaityti atsiliepimų knygą apie mūsų sodybą "Nečeskai". Mūsų svečių patirtys ir įspūdžiai padės Jums geriau susipažinti su sodybos privalumais ir išskirtinumu.

• Sauni vieta, pirtele, kubilas ir lieptelis. Seimininkai neikyrus, galina sakyti ju visai nera, aprode kas ir kaip ir daugiau ju nematem, sveikintina. Rekomenduojame.
• Buvo tobulai tobula, nuo gamtovaizdžio, modernaus namuko ir auros kuri tvyrojo.....užhipnotizuoja taip, kad tikrai norisi sugrįžti....turėjau puikiausią jubiliejų su nuostabiausia kompanija fantastiškoj sodyboj. Ar rekomenduoju? Net nedvejokite vykti praleisti atostogas, savaitgalį ar atšvęsti progą!
• Nuostabi sodyba,visiškas ramybės kampelis.Namelis švarus,galima rasti visko ko reikia ir dar daugiau.Šeimininkė labai maloni.Rekomenduojam 100%
• Nuostabi vieta, ramybė vanduo ir grynas oras. Tobula sodyba - viskas ko reikia kokybiškam poilsiui 🧡
• Puiki vieta poilsiui ir pramogoms gamtoje. Sodyba tiesiog puiki, yra viskas ir net daugiau ko reikia. Šeimininkė labai svetinga. Puikiai praleidome laiką. Ačiū!
• Superine sodyba, fainas kubilas ir gera pirtele. Aciu, kad priemete.
• Labai rekomenduoju. Graži vieta ant pačio ežero kranto.
• Norėjosi pabėgti iš miesto, atsipalaiduoti, pabūti gamtoje. Mums pavyko . Sodybų pasirinkimas didelis ,tačiau ši patraukė akį ir nedvejodami ją užsisakėme. Nuvykus i vietą mus pasitiko sodybos savininkė, labai maloni , linksma ir energija trykštanti moteris🙂, kuri mums viską aprodė, papasakojo kaip kas detaliau . Jauki ir graži aplinka, daug vietos ir visokiausių pramogų. Rekomenduoju 100% norintiems tiek pašvęsti, tiek papoilsiauti!!!
• Puikiai tinka šeimoms ir darbui!Šioje išskirtinėje vietoje prie ežero puikiai dera gamtos ramybė ir namų patogumai, todėl ji idealiai tinka šeimos atostogoms. Leiskite savo artimiesiems pasimėgauti lauke, o jūs palaikykite ryšį su darbu ant žolės 🙂 Idealiai tinka darbui! Labai rekomenduojama!
• Patogūs kambariai, gerai, kad yra du tualetai abiejuose aukštuose, dušas, pirtelė. Iš terasos tiltelis veda į ežerą - nuostabus vaizdas, kubilas šalia terasos - puiku draugų kompanijai pailsėti. Išsinuomavime irklentę, maudėmės, deginomės, kepėme griliuje - vienas geriausių savaitgalių! Praverstų daugiau ir didesnių puodelių kavai 🙂
• Su paaugliais vaikais smagiai praleidome laiką.
• Už papildomą mokestį pasinaudojom pirtimi,kubilu,irklentėm.
• Vienas minusas - nekokia maudykla , antras - reiketu šašlykinę suremontuoti , galėtų būti skalbyklė , bet visa kita labai patiko : tinklinis , erdvi pieva lauko žaidimams , supynės , batutas , antrame aukšte 3 kambariukai , wc , pirmame- svetainė , virtuvėlė tvarkinga , jauku . Šeimininkė maloni , netrugdė visą viešėjimo laiką .

Alternatyvūs Poilsio Variantai: Šeimos Istorijos ir Verslo Sėkmės

Be tradicinių sodybų, Lietuvoje galima rasti ir unikalių šeimos verslų, kurie siūlo jaukų poilsį ir įdomias patirtis. Štai keletas pavyzdžių:

Kane Šeimos Sodyba ir Kavinė "Turgaus 4" Dauguose

Loreta Kane ir jos vyras, po gyvenimo užsienyje, nusprendė grįžti į Lietuvą ir įkurti svajonių sodybą gimtinėje. Per septynerius metus Dauguose jie įkūrė jaukią kavinukę „Turgaus 4“, be kurios savo gyvenimo ir tradicijų daugiškiai jau neįsivaizduoja. O įsikūrimo pradžia kėlė daug iššūkių, kurie šiandien spaudžia šypseną. Loreta 8-erius metus praleido Jungtinėje Karalystėje, metus - Indijoje. Ten ji studijavo, dirbo ir ieškojo savęs.

Gyvenimas užsienyje jiems klostėsi išties neblogai, tačiau vis sugrįžtant atostogauti į Lietuvą, Loretą apimdavo nostalgija savo kraštui, gamtai, kurios, lyginant su užsieniu, gimtinėje buvo labai daug. Loretos vyrą taip pat žavėjo Lietuvos kraštovaizdis ir ramybė, todėl jiedu vis pasvajodavo apie žemės sklypelį, kuriame galėtų įkurti vasarnamį ir čia sugrįžti paatostogauti. Ilgos paieškos vis nedavė trokštamų rezultatų, kol vieną dieną netikėtai iš pažįstamų išgirdo žinią apie idealiai poros norus atitinkančią sodybą Daugų seniūnijoje, kuri priklausė garbaus amžiaus vyrui.

Praėjus kuriam laikui, vis tik Loretos ir jos vyro svajonei buvo lemta išsipildyti ir galiausiai sodybos šeimininkas sutiko su pasiūlymu. Tiesa, sodyba priminė tik vasarnamį, kuris buvo visiškai nepritaikytas gyventi žiemą. Tiek namo išorei, tiek vidui reikėjo renovacijos ir nemažų investicijų. Nepaisant to, vyras Loretą įkalbėjo nieko nelaukti, palikti darbus Anglijoje, parduoti namus ir grįžti gyventi į Lietuvą. Gyventi name tą žiemą buvo išties neįmanoma, užšalęs vanduo, žema elektros srovė ir užpustyti keliai, tačiau sodyboje buvo mūrinė lauko virtuvėlė su senoviniu koklių pečiumi, tad šiek tiek pasitvarkius patalpą, tai tapo laikinais sutuoktinių namais, kol pavasarį galėjo įsikraustyti į naujuosius namus.

Kurdami gyvenimą Daugų apylinkėse, kartas nuo karto apsilankydavo ir pačiame Daugų mieste. Ir čia jie pasigedo kavinės, kur galėtų jaukiai pasėdėti, praleisti laisvalaikį, pasimėgauti šiltais gėrimais. Susiradę patalpas, kuriose galėtų įkurti kavinę, susisiekė su savininku dėl patalpų nuomos. Papasakoję savo idėją, sutuoktiniai sulaukė skeptiško savininko požiūrio ir jis net neslėpė savo nuomonės, kad nieko iš to nebus. Galiausiai patalpas jis sutiko išnuomoti. Jas pritaikius veiklai, atlikus kitas reikalingas procedūras, 2021-ųjų birželio 3 dieną buvo atidaryta kavinė tokiu pat pavadinimu, kurio adresu buvo pati buveinė - Turgaus 4.

Kavinė ir jos kuriamos tradicijos tapo neatsiejama Daugų miesto ir jo gyventojų dalimi. Čia pat kavinės šeimininkai organizuoja daug įvairių renginių - parodas, susitikimus su žinomais žmonėmis, vakarones, o pagrindinėje aikštėje atgaivino ir turgelio tradiciją. Per visus šiuos kavinės veiklos metus ne kartą keitėsi ir pačios kavinukės konceptas.

„Tai patys žmonės užaugino mūsų verslą ir šiandien mūsų kavinė „Turgaus 4“ tokia yra tik Daugų bendruomenės dėka. Mes tik pamatus tam paklojome. Ir šiandien galiu pasakyti, kad tai geriausias sprendimas mūsų gyvenime. Šis mūsų verslas mums yra daugiau nei verslas, tai ir bendruomenės gyvenimo dalis, be kurios mes jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Mes turime darbo tik mūsų nuostabių lankytojų dėka. Maistas formuoja nemažą dalį visos šalies kultūros, jaučiamės kažko didesnio dalimi. Kartais norisi, kad žmonės taip nepyktų dėl mūsų ir kitų kavinių noro išgyventi, kuomet auga kainos, ar nepatinka pakuotės mokestis. Restoranai negauna vandens už dyką, servetėlių ir viso kito. Esame patenkinti savo darbu, jį atliekame su meile, tačiau nesinori tik išgyventi, norisi ir užsidirbti, kad galėtume plėstis, su didesne viltimi žiūrėti plačiau, į didesnius projektus ir investuoti į ateitį“, - sako Loreta.

Jolitos Saulevičienės Sodyba BINGO

„Dalintis tuo, kuo pats buvai apdovanotas“, - taip šią prasmę suvokia netoli Venciūnų įsikūrusios pobūvių salės BINGO savininkė Jolita Saulevičienė. Per Žolinę BINGO minėjo vienų metų gimtadienį, o ta proga surengė paramos vakarą. Įvairias asmenines ir kolektyvines šventes organizuojančios sodybos savininkės J.Saulevičienės klausiame, kaip jai kilo idėja rinkti paramą specialiųjų poreikių turintiems vaikams?

„Autizmu pradėjau domėtis prieš penkerius metus. Į mano gerų draugų šeimą ši žinia trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus. Mes, žmonės, dažnai nesusimąstome ir nesidomime daugelu dalykų, problemų tol, kol tai neliečia mūsų asmeniškai, tikriausiai tai visiškai normalu. Šiaip esu spontaniškas žmogus, tačiau šis paramos vakaras nebuvo spontaninis sprendimas. Prieš metus, sodybos atidarymo proga, turėjome „Keturkojo vilties“ dėžutę, dabar norėjau pratęsti šią idėją. Nieks nevyksta be reikalo, labai laiku ir vietoje susipažinau su „Pokyčių ambasados“ įkūrėja ir vadove Klementina Gruzdiene. Tada supratau, kad dar labai daug nežinau apie autistiškus vaikus ir per mažai apie tai yra kalbama.“

Liepos mėnesį BINGO sodyboje taip pat vyko stovykla, skirta įvairių poreikių vaikams. Ji yra įsitikinusi, kad paramą vienokiai ar kitokiai idėjai galime skirti kiekvienas, tereikia šiek tiek pakeisti požiūrį ir įpročius.

J.Saulevičienė sako, kad jos šeimai tai tapo tuo laiko tarpsniu, kai pavyko nuveikti labai daug. „Tėtis atidavė senas patalpas, o kadangi darbo nebijome, tai visa šeima pasiraitojome rankoves ir kibome į darbus. Turiu didelį būrį draugų, kurie visaip palaikė, kas patarimais, kas fizine pagalba, kas maistu (kaimynai iki šiol vaišina nuostabiais patiekalais). Štai taip ir pavyko renovuoti pastatą, kuriame per šiuos metus surengėme ne vieną šventę, ir jos visos buvo labai gražios. Ji pati dėl verslo prisipažįsta išėjusi iš savo komforto zonos - 22-ejus metus dirbo kirpėja, tai gi pakeisti veiklą teko iš esmės. Ar bijojo? Jolita šypsosi: „Geras posakis - bijai vilko - neik į mišką. Sodybos pavadinimas taip pat kilo spontaniškai: „Labai sunku buvo sugalvoti trumpą, aiškų pavadinimą, bet pasakau savo šeimai: „Bingo!“

Nedzinskų Sodyba Šyšoje

Vėjo, saulės, vandens ir Nemuno deltos Atmatos upės kraštovaizdžio prieglobstį renkasi žmonės, norintys pailsėti nuo miesto šurmulio. Šilutės seniūnijos Šyšos kaimo turizmo sodyboje, primenančioje vasaros stovyklą, nuolat yra poilsiautojų. Jaunesni žmonės, ieškantys aktyvaus poilsio, darbo kolektyvai, žmonės, švenčiantys asmenines šventes ir norintys bent trumpam atitrūkti nuo įprastos aplinkos, į šią sodybą keliauja savaitgaliais.

Paradoksalu, bet tokią poilsio oazę ant didžiausios Lietuvos upės - Nemuno kranto - sukūrė ne vietiniai gyventojai, o miestiečiai iš Vidurio Lietuvos - jonaviečiai Jolita ir Antanas Nedzinskai. Jie prieš trejus metus paliko darbus Jonavoje ir kartu su sūnumi Daniumi ryžosi apsigyventi atokiame Šyšos kaime.

1,4 hektaro žemės sklypą ant upės kranto su nešildomu nameliu šeima nusipirko dar 1999 metais iš garsaus tuomet politiko, dabar jau a.a. Virgilijaus Martišausko. Ilgą laiką šiame versle jokio stebuklo neįvyko. Namelius nuomoti vien tik savaitgaliais, kai kuris nors iš šeimos narių galėjo atvykti iš Jonavos ir apgyvendinti svečius, ar patikėti tai daryti samdomiems žmonėms, buvo nerentabilu. Taigi toks „nuotolinis sodybos valdymas“ nepasiteisino. Atėjo laikas, kai reikėjo apsispręsti, ką daryti.

Svarstant galimybes, ar gyventi Jonavoje, ar kurti naują lizdą ir gyvenimą Pamario gamtos prieglobstyje, nulėmė pastaroji idėja. Žiemą ir vasarą gyvendami sodyboje Jolita ir Antanas kuriasi taip, kad ir jiems, ir vis gausėjančiam turistų srautui čia būtų patogu ir jauku. Dvejus metus sutuoktiniai gyveno namelyje ant ratų. Šių metų pavasarį Nedzinskai persikėlė į naujus namus. Namą, atitinkantį Mažosios Lietuvos architektūros ir puošmenų stilių, projektavo šilutiškis architektas Egidijus Vidrinskas. Namui nedaug trūksta iki pasyvaus pastato energijos taupymo kategorijos. Jis turi geoterminio šildymo sistemą, elektros energiją tiekia saulės jėgainė, galinti pagaminti nuo 2,5 iki 8 kilovatvalandžių galios elektros energijos. Beje, jeigu žiemą pritrūktų šilumos, name yra ir moderni modulinė akumuliacinė krosnis, kūrenama malkomis.

Dabar, kai kaimo turizmo verslas jų sodyboje įsisuko visu pajėgumu, Jolita ir Antanas sako, kad jų rizika persikelti gyventi čia pasiteisino. Tiesa, iš tokios apimties sodybos verslo visai šeimai gyventi oriai pajamų nepakaktų, todėl Jolita džiaugiasi turėdama darbą ir pagal savo profesiją. O Antanas yra visiškai atsidavęs sodybos priežiūrai ir darbui su svečiais. Jolita ir Antanas džiaugiasi, kad Danius jau dabar sugeba priimti ir apgyvendinti svečius, išklausti jų poreikius ir papasakoti apie sodyboje teikiamas paslaugas.

Pasak Jolitos, norintys pradėti kaimo turizmo verslą žmonės turi turėti daug tolerancijos ir kantrybės. Kalbėdama apie svečius, kurie sodyboje lankėsi prieš dešimtmetį ir dabar, Jolita sako įžvelgianti didžiulį skirtumą. Daugelis jų mielai naudojasi sodyboje įrengtomis krepšinio, paplūdimio tinklinio ar mažojo futbolo aikštelėmis. Vis dažniau į sodybą užklysta turistai iš užsienio.

Kunigiškių Sodyba Butrimiškiuose

Alytaus rajone, Butrimiškiuose, gyvenantys Jolita ir Edmundas Kunigiškiai gali paliudyti, kad lygus sklypas gražiai sodybos aplinkai įsirengti - jokia kliūtis. Atvirkščiai: lygioje vietoje gali įgyvendinti visas savo vizijas ir svajones. Kunigiškiai 2012 metais įsigijo du sklypus: 38 ir 40 arų. Abu juos sujungė.

„Sklypus nusipirkome rugpjūtį. Viename iš jų, tiesiog pievoje, jau stovėjo namas, su stogu ir langais, kurie mums netiko. Išardėme stogą, išėmėme senus langus ir pasidarėme viską savaip“, - ima pasakoti Jolita. Šeimos namas nemažas - 183 kv. m ploto, nekuklus ir bendras 78 arų sklypas. Pirmą žiemą, kad namas smarkiai neįšaltų, šeimininkai jame įkurdino geležinę krosnelę (vadinamąją buržuiką). Edmundas vis važiuodavo ją pakurti ir prižiūrėti. Nuo namo iki buto tuo metu tebuvo 5,5 km.

„Man tas nuolatinis kūrenimas dar iš vaikystės kėlė prastus prisiminimus. Įsirengdami namą, iš karto pasirūpinome ir geoterminiu šildymu, kad nereikėtų tų malkų ir to kūrenimo“, - anų dienų įvykius komentuoja šeimininkė. „Pirma - pakurk, antra - išimk pelenus, trečia - sienos aprūksta, ketvirta - kažkur tuos pelenus reikia išmesti. Pakūrenęs ta krosnelę, iš karto pasakiau, kad jokių malkų pas mus nebus. Net pirtyje įsirengiau elektrinę krosnį. Kai šeimininkai jau galėjo kraustytis į sodybą, pardavė butą ir persikėlė. Tuomet prasidėjo didieji sodybos aplinkos grąžinimo darbai.

Tiesa, dar prieš įsikurdami savo sodyboje Kunigiškiai ant pastatų įsirengė žaibolaidžius. „Žaibolaidžius ant pastatų įsirengėme iš karto, kadangi labai bijau žaibų. Du kartus žaibas yra trenkęs į mano tėvų namą. Bute jaučiausi saugiai, o čia ne.

Špokų Sodyba Drąseikiuose

Egzistuoja daugybė receptų, patarimų, kaip sukurti laimingus santykius ir laimingą šeimą. Šiandien sutuoktuvių metines minintys Tadas ir Jolita Špokai jokio stebuklingo recepto nepateikia, tačiau po kiemą zujantys vaikai, namus supantys ir kasdieniu sunkiu darbu alsuojantys laukai, daržai, pievos bei vienas kitą vos spėjantys keisti įvairiausi projektai tarsi sako, kad didžiausia laimė yra tiesiog galimybė būti ir gyvenimą kurti kartu. Laimę kuria Drąseikiuose 33 metų Tadas ir Jolita - vienmečiai. Iš Biržų krašto kilusius jaunus žmones likimas suvedė prieš dešimtmetį, o įsiliepsnojusi meilė netruko juos sujungti santuokos saitais.

Jaunųjų Špokų sodybą Drąseikiuose supa keli hektarai žemės, kurioje šiltnamiuose auginami agurkai, laukuose auga česnakai, pievose ganosi būrys avių ir dūzgia ne vienas bičių spiečius. Abu jie darbuojasi Biržuose. Tadas dirba Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, Jolita - vaikų darželyje „Rugelis“.

Keliais frontais dirbanti šeima per daug laisvo laiko neturi, bet labiausiai jį mėgsta leisti bendraudami su draugais. „Laisvo laiko iš esmės nėra daug. Jei ne darbas darželyje - tai namų ūkio reikalai, dėmesio reikalauja ir vaikai. Kokį kartą kitą vasarą stengiamės nuvažiuoti prie jūros, bet dažniausiai atsiradus laisvesnio laiko mėgstame pabūti su draugais. Abu esame bendraujantys, paprasti, tad ir draugų ratas yra nemažas“ , - sakė Jolita.

Bendravimas su draugais ir drąsa svajoti galiausiai atveda prie įvairiausių projektų ir idėjų. Tadas aktyvai užsiima ir visuomenine veikla, kuri daugiausia susijusi su sportu. Jis yra Biržų rajono sporto tarybos narys, vienas iš krepšinio komandos „Agaras“ įkūrėjų, motokroso entuziastas ir šio sporto renesanso Biržuose šauklys.

Jolita ne tik palaiko vyro veiklas, bet ir pati į jas įsitraukia ar būna įtraukta. Tadas šypsosi ir priduria, kad jei ne palaikanti žmona, tai projektų būtų mažiau. „Kol užsiimu idėjų įgyvendinimu, juk reikia kažkam ir namus žiūrėti, be Jolitos palaikymo nieko nebūtų. Esu jai už tai dėkingas“, - sakė vyras.

Jaunųjų Špokų šeima - tai ne tik Jolita ir Tadas. Tai ir jų atžalos - pirmą klasę baigęs Jokūbas bei trejų metukų Kristupas, - taip pat Biržų krašte gyvenantys Tado ir Jolitos tėveliai. Visi kartu jie yra didelė šeima, kurioje kiekvienas randa meilę, palaikymą, supratimą. Tada ir ateina suvokimas, kad didžiausia laimė - galimybė būti kartu.

Sodybų palyginimas

tags: #jolitos #namu #sodyba