Jono Basanavičiaus gatvė panevėžiečiams rugpjūčio pabaigoje sužadina gražius ir šiltus prisiminimus - juk būtent joje, susivieniję Baltijos kelyje, žmonės stojo už laisvę. Dabar, net televizijos ekrane stebint tą įspūdingą susikabinimo rankomis akciją, širdį užlieja geri jausmai. Visa vienuolikos kilometrų kelio atkarpa Panevėžio krašte - nuo Velžio per Panevėžio miestą J.
Panevėžys, be sostinės, buvo vienintelis Lietuvos miestas, kurio gatvėmis vingiavo Baltijos kelias. Pradėjus kurtis gyventojams, J. Basanavičiaus g. gyventojai 1938 m. Netrukus žalios tvoros atsirado ir J. Basanavičiaus gatvėje. O J. Basanavičiaus gatvė augo ir plėtėsi toliau. Pasibaigus karui, J. Basanavičiaus gatvės laukė nemažos permainos. Netrukus J. Basanavičiaus g. Vienas iš šios gatvės akcentų - neįprastai ilgas gyvenamasis daugiabutis namas, už savo išvaizdą panevėžiečių kaipmat pavadintas „sasiska“, tai yra dešrele.
Jonas Basanavičius
Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla
Gimė J. Iš ten jis aktyviai ir sėkmingai rūpinosi lietuvybės reikalais. Laikraščio pasirodymas padarė didžiulę įtaką Lietuvos tautiniam atgimimui, o pirmajame jo numeryje daktaro J. Prahoje J. Basanavičius sutiko būsimąją žmoną, Čekijos vokietę Gabrielę Eleonorą Mohl. Jiedu susituokė 1884 m. Žmona buvo labai išsilavinusi moteris, šeima darniai sugyveno. Tačiau 1889 m. J. Daktarui J. Po žmonos mirties jis atsidėjo tik moksliniam darbui, o 1905 m. J. Basanavičius mirė 1927 metų vasario 16 dieną Vilniuje.
Jono Basanavičiaus atminimas
2003 m. Signatarų namuose buvo atidarytas J. Vasario 16-oji ir J. valstybingumo simboliai. J. simbolizuoja XIX a. pabaigos - XX a. kurį vainikavo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. J. meto lietuvybės darbais. Tai dr. J. pirmasis kėlė tautinio apsisprendimo teisę; dr. „Vilniaus žinios“, kurių leidėjai P.Vileišis, J. Lietuvos autonomijos. mokslo draugijos, įkurtos 1907 m., J. ekspozicijoje pateikiama XX a. aktyviai dalyvavo J. Lietuvių mokslo draugijos veiklos apžvalga. Visa tai sukuria XX a. pradžios atmosferą ir paruošia lankytoją įžengti į J. Didžioji dalis išlikusių J. metines.
Nuo šiol J. eksponuojami autentiški J. Lietuvių mokslo draugijos, kurios patalpose, Gimnazijos g. A.Domaševičiaus 9) 1920-1927 metais gyveno ir dirbo J. Basanavičius. į Vileišių rūmus Antakalnyje. J. užfiksuoto visiems žinomoje 1927 m. fotografo M. Grossmano nuotraukoje. politiko, visuomenininko, mokslininko gyvenimo aspektus. signataro gyvenimą.
Jono Basanavičiaus butas Signatarų namuose
Ekspozicijos akcentai
- Įdomūs eksponatai atspindi J. ką tik nepriklausomybę paskelbusią Bulgariją, Lom Palankos miestelį.
- Tautinės juostos pristato J. tyrinėtoją. Jis sukūrė savo lietuvių kilmės hipotezę.
- 1881 m. „Naujajame keleivyje“ išspausdinti J. lietuvišką mokslo draugystę“, „Vai pabusk, o Lietuva!“ ir kt.
- Šviesiam žmonos atminimui J. vėduokles bei nežinomo dailininko nutapytą Elės portretą.
- daiktais signataras nesiskyrė visą gyvenimą. matomiausioje kabineto vietoje.
- 1887 m. rugpjūčio 7 d. ir sunkiai jį sužeidė. nesiskyrė. J. Dresdene, Vienoje. mokslui.
- 1891 m. lapkričio 28 d. jis tapo Bulgarijos piliečiu. Gyvendamas Varnoje, įstojo į Bulgarų demokratų partiją, 1899-1903 m.
- 1905 m. J. pensiją ir nelegaliai grįžo į Lietuvą. paveikslus, nuotraukas, etnografinę medžiagą ir kt. pradžioje tapo lietuvių inteligentijos susibūrimo centru, J. sumanytojas.
- 1905 m. su kitais organizavo Vilniaus seimą, 1907 m. J. Tautos namais. 1913 m. J. nariais.
Jono Basanavičiaus veikla Lietuvoje
Grįžęs iš Amerikos, J. Basanavičius vėl pasinėrė į mokslinį ir visuomeninį gyvenimą. sustabdyta, uždrausti lietuviški laikraščiai. 1914 m. rugsėjo 27 d. šelpti. biuras įsteigtas pirklio Kazimiero Štralio name Vilniuje, Didžiojoje g. 30, išnuomotame bute Nr. 2 (dabar Pilies g. 26, Signatarų namai). draugijos komitetą tarp kitų buvo išrinktas ir J. Basanavičius. pradžių jis dirbo Sanitarijos ir medicinos sekcijose kartu su A. Smetona, M. Yču, D. Alseika, A. Vileišiu ir J. Bagdonu. joje su S.Šilingu ir A.Smetona. centru. Tarybos veikla.
Kaizerinei kariuomenei 1915 m. dalis Centrinio komiteto narių pasitraukė į Voronežą. Komiteto daliai ėmė vadovauti A.Smetona, sekretoriauti - kun. P.Dogelis. Politiniams reikalams svarstyti buvo išrinkti A. Smetona, S. Kairys, P. Klimas, kun. J. Stankevičius ir J. Šaulys. politiniais reikalais. J. 1916 m. birželio 10 d. memorandumus, kuriuos tarp kitų pasirašė ir J. Basanavičius. grindžiamą nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir Seimu. okupacine valdžia, bet ir su Vokietijos centrine vyriausybe. ginti Lietuvos politinius interesus. pakvietė atstovus į konferenciją, įvykusią 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniaus žiemos teatro patalpose (dabar - Rusų dramos teatras). Ekspozicijoje rodomas J. dalyvio kaspinėlis. gyvai įsivaizduoti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos momentų. posėdį prakalba pradėjo konferencijos garbės pirmininkas J. Basanavičius.
Lietuvių konferencijai Vilniuje įamžinti 1917 m. 18 d. buvo padarytos kelios fotografijos. sekretoriatas. Po vėliava su Vyčiu matome ir dr.J. Basanavičių. nepriklausomybės siekis, kurį įgyvendinti buvo įpareigota rugsėjo 21 d. išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba. atliktus darbus. tautos valią“. nuolatinių patalpų. mokslo draugijos patalpose, Lydos skersgatvyje 7. posėdžiai vyko šv. Vileišio bute. Tačiau po to, kai 1918 m. sausio 26 d. posėdžiauti pas J. g. 21). Kadangi J. patalpas (Didžiojoje g. 30). kartus: pirmasis posėdis įvyko 1918 m. 1918 m. be įsipareigojimų Vokietijai, „keturių opozicija“ grįžo. pirmininkavo vyriausias amžiumi Tarybos narys J. 1918 m. vasario 16 d. 11 val. karo šelpti centrinio komiteto pirmininko A.Smetonos kabinete. J. laiko vadinamą Lietuvos Nepriklausomybės Aktu. 20 Tarybos narių ir abėcėlės tvarka jį pasirašė. parengtoje buvusiame komiteto pirmininko A. Smetonos kabinete. baldus. Akto pasirašymo metu. signatarų fotografija, Lietuvos Tarybos prezidiumas, J. išspausdintas aktas, faksimilė sukuria 1918 m. viešai paskelbti Tarybos priimto Nepriklausomybės Akto. 22-asis numeris su šio dokumento tekstu buvo surinktas M. spaustuvėje. egzempliorių, tačiau juos vokiečių okupacinė administracija konfiskavo. Todėl Akto tekstas P. atspindinti ekspozicija, kurios pagrindą sudaro J. Greta J. įrengtas signatarų, vėliau tapusių diplomatais, kambarys. Šaulio baldai iš Lietuvos pasiuntinybės Šveicarijoje. J.Šaulio duktė Birutė Šaulytė-Čečkuvienė. J. Tarvydas pasirūpino, kad ši gausi medžiaga pasiektų Lietuvą. Nacionaliniam muziejui padovanojo signataro sūnus P. Klimas. O. Milošo, P. Klimo, S. pasiuntinybėje Paryžiuje. u Signatarų namuose vykusiame J. Kovo 11-osios klubo prezidentas signataras Romas Gudaitis. panašumus bei skirtumus. J. Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms. veiklą. Nuo 2003 m.
tags: #jono #basanaviciaus #butas