Kviečiame užsukti į garsaus laivadirbio Jono Gižo etnografinę sodybą Drevernoje! Čia, Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kviečiame susipažinti su turistine informacija. Jus sužavės Dreverna, Svencelė napakartojamais vaizdais ir turiningomis paslaugomis.
Drevernos uostas
Pažintis su Laivadirbio Amato Subtilybėmis
J. Gižo etnografinė sodyba atidaryta 2010 m. rekonstruotoje vienintelėje Lietuvoje likusioje laivadirbio sodyboje. Čia įkurtas Gargždų krašto muziejaus filialas, kuriame pristatoma reguliuojamos žvejybos istorija ir jos tradicijos Kuršių mariose. Muziejaus ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus...“ lankytojas supažindinamas su laivadirbio amato subtilybėmis, atveriant meistro įrankių skrynią ir apsilankant stilizuotose dirbtuvėse.
Ekspozicijoje „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ sužinosite apie nagingąjį savo darbais garsėjusį meistrą, kuris statė, remontavo Kuršių nerijos ir Pamario krašto žvejų burvaltes. Laiko rasdavo jų modeliams bei vėtrungėms. Jono Gižo kasdienybės neatsiejama dalis - laivai ir žvejyba, todėl muziejuje pateikiama Pamario krašto istorijos, tradicijų raida, charakterizuojami laivų tipai, jų statymo ypatumai, žvejybos tradicijos ir žvejų laimikis.
XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867-1940). 2010 m. rekonstravus sodybą joje įkurta interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės - kruopštus medžiagų pasirinkimas, medienos paruošimas, valties formavimas. Ekspozicijos lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti improvizuotose dirbtuvėse bei atverti garsiojo laivadirbio įrankių skrynią. Taip pat pateiktas Kuršių marių planas su pažymėtomis laivų statyklų vietomis.
Antroji ekspozicijos dalis skirta plokščiadugnių Kuršių marių žvejų valtims: rodomos fotografijos ir laivų konstrukcijos. Senatvėje Jonas Gižas atsidėjo smulkesniems darbams - burvalčių, reisinių, kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. Vertingiausi šios ekspozicijos eksponatai - išlikę burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės burvaltės su žvejybos priemonėmis.
Trečiojoje ekspozicijos dalyje pasakojama apie vietos gyventojų susisiekimą Kuršių mariomis, upėmis ir vandens kanalais. Burvaltės atokiai įsikūrusiems žvejams tarnaudavo ir kaip transporto priemonė pervežti šieną, gyvulius, ir kaip būdas pasiekti bažnyčią. Ketvirtoji ekspozicijos dalis pasakoja apie kasdienę pamario gyventojų buitį.
Tolesnis pagautos žuvies kelias - virtuvė, kurioje sukdavosi namuose likusios moterys. Jautriai atkurtoje moters pasaulio kertelėje lankytojas kviečiamas apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus bei interjerą, supusį pamario krašto gyventojus.
Vaizdinė informacija ir eksponatai išdėstyti keturiuose nedideliuose gyvenamojo namo kambariuose. Įžengus į pirmąjį kambarį lankytojams prieš akis išdygsta J. Gižo skrynia, meistro naudoti įrankiai. Nuo čia ir pradedamas pasakojimas apie Kuršių marių burvaltes bei laivadirbystės amatą ir technologijas. Apžiūrimi J. Gižo įrankiai, darbo procesą iliustruojančios fotografijos. Kaip ir kokiomis valtimis žvejota, lankytojai gali susipažinti gretimame kambaryje. Čia ekspozicijos tema skirta plokščiadugnių Kuršių marių valtims ir jų paskirčiai aptarti. Vertingiausi eksponatai - burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės valtys su žvejybos priemonėmis.
Trečiajame kambaryje lankytojų laukia įdomi istorija apie Vilhelmo kanalą ir pasakojimas apie gyventojų susisiekimą vandeniu. Juk tuomet, atokiai įsikūrę žvejai valtimis transportuodavo šieną, gyvulius, plaukdavo į bažnyčią. Pateiktose schemose, fotografijose siūloma sužinoti, kaip, kokiomis priemonėmis žmonės keliavo vandens keliais. Paskutinė istorinės ekspozicijos dalis - virtuvė. Ji įrengta mažame kambarėlyje ir skirta pamąstymui, įsivaizdavimui, kaip galėjo gyventi ir virtuvėje suktis krante likusi žvejo žmona. Čia lankytojai kviečiami apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus, indus. Tarp eksponatų yra nemaža dalis Gižų šeimai priklausiusių daiktų.
Laivadirbystė yra neatsiejama nuo pamario krašto kultūros. Legendinio laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba ne tik supažindins su šio XX a. pradžioje kūrusio meistro darbais, bet ir suteiks progą prisiliesti prie tradicinio kuršių gyvenimo būdo.
Sodybos Kompleksas
Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba Drevernoje rekonstruota 2010 m. ir prijungta prie Gargždų krašto muziejaus. Tai - vienas naujausių muziejų Lietuvoje, lankytojams duris atvėręs 2011 m. Visą sodybos kompleksą sudaro trys XIX a. pabaigos XX a. pradžios statiniai: gyvenamasis namas - dviejų nepilnų galų stuba, tvartas ir J. Gižo dirbtuvės.
Anot istorikų, gyvenamasis namas galėjo būti pastatytas XIX a. antroje pusėje ir tai yra dviejų nepilnų galų stuba, kurioje gyveno laivadirbio J. Gižo šeima, po tėvo mirties sodybą paveldėjo jauniausia dukra Ieva Gižas. Kartu su stuba greičiausiai buvo suręstas ir tvartas, kuris po rekonstrukcijos atgavo ikikarinį vaizdą. Tarpe tarp stubos ir tvarto yra šulinys su svirtimi, o vakarinėje sklypo dalyje stovi lentomis apkaltas pastatas dviaukščiu stogu - tai buvusios J. Gižo dirbtuvės, kuriose jis gamindavo laivų modelius, laikė įrankius. Laivus J. Gižas paprastai statydavo užsakovų sodybose.
Šiandien laivadirbys su šeima ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje. Laivadirbio paminklinis akmuo papuoštas kurėno atvaizdu.
Edukacinės Programos ir Pramogos
Norintiems įminti vėtrungių mįslę bei prisiliesti prie žvejiškų tradicijų - pakviesime nusidažyti Drevernos vėtrungę magnetuką ar susirišti jūrinį mazgą. Galėsite nuspalvinti savo vėtrungę-magnetuką, paplaukioti tradicine kuršių burine valtimi ir išmokti surišti tvirtą jūrinį mazgą.
Siūlomos edukacijos ir ekskursijos:
- „Mūsų vėtrungė“
- „Pasidaryk žuvytę“
- „Vėtrungės maišelis - ekodraugelis“
- Ekskursija po Dreverną ir apylinkes.
Iš sodybos leidžiamasi ir į visos dienos edukacinę-pramoginę „Žuvies kelio“ kelionę - per skonių jūrą ir pačias Kuršių marias. Joje suksite ratelius, mokysitės lietuvininkų tarmės, skanausite žuvienės bei tradicinio Mažosios Lietuvos gliumzinio varškės pyrago.
Išbandykite edukacinę pramoginę programą bei visos ar kelių dienų kulinarinį kruizą pamaryje „Žuvies kelias“.
Organizuojami edukaciniai plaukiojimai senoviniu buriniu kuršių laivu - reisine "Dreverna". Teikiamos baidarių, kanojų nuomos bei stovyklavimo paslaugos J.
Jei vėjas bus palankus surengsime burvalčių regatą (šiltuoju sezonu).
J. Gižo etnografinėje sodyboje laukiami lankytojai ištisus metus. Galima dalyvauti renginiuose, edukacijose, išsinuomavus audiogidą aplankyti žymiausias Drevernos ir apylinkių vietas, pašmekioti Mažosios Lietuvos ir žvejų krašto kulinarinio paveldo.
Čia, Jono Gižo etnografinėje sodyboje, galite ir stovyklauti.
Vėtrungės Jono Gižo sodyboje
Edukacinių Užsiėmimų Aprašymai
„Mūsų vėtrungė“
Užsiėmimo metu susipažinsite su vėtrungių istorija, jų paskirtimi, pamario gyvenviečių ženklais ir kitais svarbiais bruožais. Apžiūrėsite išlikusią autentišką burvaltės vėtrungę. Sužinosite, kad 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Praktinėje užsiėmimo dalyje dekoruosite drobinį daugkartinį maišelį su vėtrunge. Spalvinimui gausite keturias spalvas: mėlyną, raudoną, baltą ir juodą, tokiomis spalvomis ir buvo dažomos vėtrungės.
Edukacija skirstoma į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinio užsiėmimo metu susipažinsite su Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu, kadaise buvusiu pačiu žuvingiausiu. Pažinsite čia gyvenančias marių žuvis, žvejybinių burvalčių tipus, žvejybos ypatumus istorijos tėkmėje. Suprasite kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose. Sužinosite kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar. Praktinėje edukacijos dalyje iš duoto modelino gabaliuko patys nusilipdysite mariose gyvenančią žuvį. Kol dirbinėliai džius orkaitėje, nueisite iki Drevernos mažųjų laivų uosto, iš apžvalgos bokšto pasigrožėsite Kuršių mariomis bei Kuršių Nerijos kopomis. Uoste apžiūrėsite atstatytą senovinį Kuršių marių laivą - reisinę.
„Vėtrungės maišelis - ekodraugelis“
Užsiėmimo metu susipažinsite su vėtrungių istorija, jų paskirtimi, pamario gyvenviečių ženklais ir kitais svarbiais bruožais. Praktinėje dalyje iš medinių detalių konstruosite ir dažysite vėtrungę bei pritaikysite savo regionui taip įprasmindami įgytas istorines žinias. Kol vėtungė džius, aplankysite Drevernos mažųjų laivų uostą, Kuršių marias, užlipsite į apžalgos bokštą, apžiūrėsite Drevernos vėtrungių skverelį.
Edukacija nuotoliniu būdu
Edukaciją galima teikti nuotoliniu būdu per „Zoom“ ar panašią programą. Pamokos metu bus papasakojama apie vėtrunges, pasakojimas iliustruojamas skaidrėmis. Edukacijos metu kalbėsime apie lietuvininkės gyvenimą. Jos džiaugsmus ir rūpesčius. Virtuvėje, kur kasdien sukosi moterys, apžiūrėsite dažniausiai naudotus rakandus, indus. Sužinosite kaip veikė plyta ant kurios buvo gaminamas maistas. Vėliau patys gaminsime sausainius iš paruoštos tešlos. Kočiosime ir formuosime mėnuliuko, saulytės ir žąsies formos sausainiukus. Kol skanėstai keps, edukatorė papasakos apie populiariausią gėrimą kafiją bei kokius grabaliotus (pyragus) mėgo kepti lietuvininkės. Malsime kavos pupeles su senoviniu kavos malūnėliu. Edukacija vedama spalio-lapkričio mėnesiais. Tinkama Šv.
Pamario Sakmės
Edukacijos metu susipažinsite su pamario gyvenimu, jo gyventojų papročiais ir kasdienybę. Edukacijoje vaikai sužinos apie visai neseniai pamaryje gyvenančius lietuvininkus, girdės senąją jų tarmę, išmoks keletą žodelių; patirs, kuo vertėsi ir kaip gyveno pamario žmonės; Įsitrauks ir išmoks vėjų, žuvų, marių burlaivių pavadinimus; Klausysis ir dalyvaus pamario sakmių sekime, išmoks liaudies dainų, žaidimų, posakių, patarlių.
Šišioniškių Žaidimai
Laivadirbio J. Gižo sodyboje išgirsite trumpą istoriją apie Mažąją Lietuvą ir kodėl vietiniai kalbėjo visiškai kitaip. Interaktyvioje muziejaus ekspozicijoje žiūrėsite trumpą dokumentinį filmą, kuriame šišioniškių (lietuvininkų) tarme kalba laivadirbio dukra Eva Gižas. Vėliau susiskirstę į dvi komandas "Jenga" žaidimo principu trauksite dideles medines kaladėles stengdamiesi nenugriauti kaladėlių bokšto ir bandysite atspėti koks šišioniškių vartotas žodis užrašytas ant ištrauktos kaladėlės. Laimėtojų komanda surinkusi daugiau taškų - apdovanojama. Mažieji dalyviai galės pasimatuoti XIXa. kedelius (sijonus), šiuršius (prijuostes) ir vysteles (liemenes) bei pasidaryti asmenukę.
Žuvų Gaudymas
Užsiėmimo metu susipažinsite su Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu, kadaise buvusiu pačiu žuvingiausiu. Pažinsite čia gyvenančias marių žuvis, žvejybinių burvalčių tipus, žvejybos ypatumus. Suprasite kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose. Sužinosite kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar. Išmoksite šišioniškių gyventojų vartotus žuvų pavadinimus, bei žvejų naudotus prietarus žvejybos metu. O tada griebsite savo telefonus parsisiųsite edukacinį žaidimą ir gaudysite žuvis.
Šišioniškiai sako: "mes paėmėm žodžių iš žemaičių, anglų, vokiečių ir prilaikėm savo lėžiuviui, o gysmes mums sugalvojo žiuvys".
Šeimos išlikimas sodyboje | Uogienė ateičiai | Visas epizodas | 4K
Praktinė Informacija
Kontaktai
- Adresas: Žvejų g. 13, LT-96240 Dreverna, Klaipėdos rajonas
- J. Gižo etnografinės sodyba, mob.
- +370 696 95861
- El.
Darbo Skelbimas
Ieškomi laivadirbio pameistriai! Žymiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas ieško pameistrių darbui dirbtuvėse. Neturinčių patirties apmokysime. Darbuotojų atranka vyks J. Pildysite kandidato į pameistrius anketą su klausimynu. Atrinktus kandidatus informuosime asmeniškai.
tags: #jono #gizo #etnografine #sodyba #dreverna