Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik atsiliepimus apie Jono sodybą Tauragnuose, bet ir panagrinėsime istorinį kontekstą - Utenos apylinkių kovas už laisvę 1944-1954 metais. Atsiminimai, pasakotojai ir nuosprendžiai - visa tai sudaro svarbią Lietuvos istorijos dalį.
Lietuvos partizanų apygardos 1944-1953 m.
Kovos Už Laisvę Utenos Apylinkėse 1944 - 1954 Metais
Kovos už laisvę Utenos apylinkėse 1944-1954 metais - tai laikotarpis, kupinas pasiaukojimo, skausmo ir nepalaužiamo ryžto. Šiame kontekste svarbu prisiminti pasakotojus, kurių atsiminimai užrašyti prieš 10-20 metų ir kurie, deja, nebesulaukė spausdinto savo žodžio.
Šiame straipsnyje remsimės žmonių atsiminimais, kurie pateikiami beveik netaisyti. Kita sudarytojo pastaba ar data įterpiama laužtiniuose skliaustuose. Naudosimės gautomis nuotraukomis iš Tauragnų, Daugailių ar Užpalių apylinkių.
Pasakotojai
Tarp pasakotojų, kurių atsiminimai svarbūs šiam istoriniam laikotarpiui apžvelgti, yra:
- Povilas Gasiūnas
- Adelė Miškinytė
- Antanas Musteikis
- Emilija Vaišnoraitė
- Ona Ramanauskaitė
Nuosprendžiai
Štai keletas pavardžių žmonių, kuriems buvo paskelbti nuosprendžiai:
- Juozas Inčirauskas
- Stasys Buitvydas
- Aleksandras Prokopjevas
- Stasė Jakštonytė
- Valė Tumienė
- Elena Keraitė
- Aleksas Šimelis
Atsiminimai Iš Pirmų Lūpų
Balys Juodzevičius, gimęs 1927 m., pasakoja apie savo patirtį: "Turėjom 11,5 ha žemės. Buvau augalotas. Brolį Petrą, gimusį 1923 metais, skrebai paėmė. Antanas buvo 1915 metų ir slapstės. Juozapas buvo Vokietijoj darbuos. Antaną ir mane, tai pradėjau slapstytis. Mane suėmė Daugailių skrebai. 3 paras. Atvarė į Uteną. Pralaikė 6 savaites milicijos rūsy. Brolį Petrą buvo nuvežę į Vilnių, bet iš ten pabėgo. Grįžusį vėl suėmė. Policijos rūsy susitikom. Brolis Petras buvo mažesnis, liesesnis. 4 metais vyresnis, bet jį pripažino jaunesniu, o mane vyresniu. o mane išvežė į Vilnių. Varant per Aušros vartus, du pabėgo. Prabuvom 5-6 paras. visi išbėgiojo. Liko 1 užpalėnas ir 1 molėtiškis. bėgt. O aš nepažįstu Vilniaus. Pabėgom, paskui mieste vėl susitikom. molėtiškio tėvus, paskui užpalėnas užsivedė pas seserį į Biliakiemio kaimą. Žiūrim - ateina skrebai. Tie ėjo ir nuėjo, bet būta dar dviejų. pakliuvom. Atvarė į miliciją. Išlaikė 3 paras. Gaižiūnų poligoną. Ten prabuvom 8 paras. Ruošiamės į pirtį. pasakau jam, kad manęs metai neliečia, ir nuėjau pas kapitoną. perkalbėjau. Išdavė raštelį be anspaudo ir paleido".
Malvina, gimusi 1914 m., pasakoja: "Gimiau Drobų kaime, Degučių valsčiuje. Mano vyras Albertas Gurkšnys turėjo 12 hektarų žemės. turėjom, sugyvenom gražiai, vienas kitam pikto žodžio nepasakėm. Gasiūnas, bet partizanus rėmė beveik visi kaimo žmonės. Kiek vien Kubiliuos iššaudė! O Gaidžiai - kaip šventa žemė. svetimų nenušovė. Labai vieningi buvo. Sužinojau kartą, kad nušovė Antilgės Antaną Jackūną. Nuskubėjau pranešt, o ten namie tik vaikai. Suradau tas aveles. partizanų, kad niekur iš namų neitų, o aš paganiau už ją aveles. Vaišnoraitė mane ir suvedė su partizanais. Buvom tada pas juos nuvažiavę. pirkion tada kokie 5-6 vyrai. Pakalbėjom. Grįžom namo, o juos palikom. sugalvojo išsikast bunkerį. aparė. Kvailai buvo padaryta: visas kalnas dirvonuoja, o apie bunkerį suarta. (skrebai). Pranešėm tiems vyrams, jie ir išbėgo. duonos, maldaknygę. Skrebai pabadė strypais ir tą bunkerį surado. pradėjo iš bunkerio mėtyt daiktus. Bunkery žmonių nebuvo. Rado tik šautuvus. Mėgino šaut, bet buožė atkrito. Parsivarė mane namo. pradėjo rėkt. Mane suėmė ir jau varys į Tauragnus. savim, bet vaiką liepė palikt. liepė vaikus prižiūrėt. Nuvarė į Tauragnus. bunkery buvo? Kas jį įrengė?" Reikėjo išsigint: nemačiau, nežinau... vaikas mažas, niekur neišeinu. Daužė, mušė ir vis: „Kas buvo? Sumušė, sudaužė kaip obuolį. Nuvarė į sandėliuką. Ruduo, šalta, vėjas pučia. ir pasnigo. Nei kam pasiskųsti. Guliu ir drebu susitraukus. tardymas, vėl mušimas.
Antanas Dikmanas, gimęs 1915 m., prisimena: "Gimiau 1915 metais. Tauragnų valsčiuj, Stūglių kaime ir dirbau žemės ūky. mes į frontą niekas nėjom, tai reikėjo slėptis. daug, o netoli buvo Sirvydžių ir Stapšėnų kaimai - vieni rusai. klausdavau: kokia jūsų programa? Ar jūs kariškai pasiruošit? O rusam mašinom veža. taikliai šaudyt ir veltui šūvių neleist. susirėmimuos. neapsimoka dar. Per mažas mūsų kraštas. Aš taip supratau".
Jono Sodyba Tauragnai: Atsiliepimai
Nors šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama istorinėms kovoms, svarbu paminėti ir šiuolaikinius Tauragnus. Jono sodyba yra viena iš vietų, kur galima patirti šio krašto grožį ir ramybę. Deja, konkrečių atsiliepimų apie šią sodybą neturime, tačiau galime apžvelgti, ką apskritai galima rasti Tauragnuose ir jo apylinkėse.
Tauragnų Apylinkės: Ką Aplankyti?
Tauragnai ir jų apylinkės siūlo įvairių lankytinų vietų, kurios patiks tiek gamtos, tiek istorijos mėgėjams:
- Tauragno ežeras: Didžiausias Lietuvos ežeras, puikiai tinkantis poilsiui prie vandens.
- Dr. Taurapilio piliakalnis: Senovės istorijos paminklas su nuostabiais vaizdais.
- Minčios malūnas: Istorinis malūnas, menantis senovės amatus.
- Šuminų kaimas: Etnografinis kaimas, kuriame buvo filmuotas "Tadas Blinda".
- Varniškių ąžuolas: Įspūdingo amžiaus ir dydžio ąžuolas.
Tauragnų apylinkės
Lankytinos Vietos Utenos Rajone
Utenos rajonas yra turtingas lankytinais objektais. Kiekviena seniūnija unikali ir įdomi:
- Daugailiai: Puoselėjami senieji amatai, pinamos įvairiaspalvės tautiškos juostos.
- Kuktiškės: Pasakų motyvų skulptūros, lietuviškas obuolių sūris.
- Leliūnai: Keramikos muziejus, trys piliakalniai.
- Saldutiškis: Nepriklausomo kino vilkų festivalis, triušiukų slėnis, braškių ūkis.
- Sudeikiai: Bikuškio dvaras, menininkų plenerai, koncertai ir spektakliai.
- Utena: Modernus STEAM centras, Utenos kraštotyros muziejus, Laisvės kovų muziejus.
- Užpaliai: Užpalių dvaro sodyba ir kamenyčia, bitynai.
- Vyžuonos: Botaninis draustinis, kosminiai akmenys.
Tik Utenos žemėse galima pamatyti tokius įspūdingus gamtos ir žmogaus sukurtus paminklus: milžiniškas daubas, kimsynes, didžiulius riedulius, kosminius akmenis, šimtus protėvių supiltų pilkapių, etnografinius kaimus, piliakalnius.